Agropolitika
Žemės ūkio kooperatyvams - griežtesni reikalavimai
2015-11-12

Vilnius. Vyriausybė trečiadienį pritarė Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pataisoms, kurias parengė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), ir teiks jas svarstyti Seimui.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė Vyriausybės posėdyje teigė, kad šiuo metu galiojanti teisinė bazė neapsaugo nuo piktnaudžiavimų, taip pat ir teikiant europinę paramą per Kaimo plėtros programą.

„Noriu pasakyti tokį pavyzdį, kai pagal dabar galiojantį įstatymą praėjusiais metais turėjome pripažinti kooperatyvą - 11 kooperatyvų, registruotų viename rajone, vienoje gyvenvietėje, vienu adresu. Visi pieno kooperatyvai ir visur figūruoja tas pats vienas asmuo", - sakė žemės ūkio ministrė.

Jos teigimu, yra atvejų, kuomet žemės ūkio veikla užsiimantis kooperatyvas įtraukia statybos įmones, kurios su žemės ūkiu neturi nieko bendro.

„Paprastais žodžiais gal pasakysiu taip, kad susidūrėme ir su piktnaudžiavimu gaunant paramą, ir būnant tarpininkais, ir superkant pieną. Pataisas iniciavo ir patys žemės ūkio kooperatyvai, susijungę į konfederaciją. Pradėjus ruošti įstatymo pataisas, tiek ministerijai, tiek kitur buvo pasakyta, kad net nesvajokite, jūs nepakeisite Kooperatyvų įstatymo. Net nežinau, kas tai lemia ir kieno nenoras yra keisti, bet mes ryžomės ir teikiame Vyriausybei", - teigė V.Baltratienė.

Vyriausybė siūlo, kad daugiau kaip 50 proc. žemės ūkio kooperatyvo veiklos (produktų supirkimo, prekių pardavimo bei paslaugų) vyktų su jo nariais. Be to, kooperatyvas, siekiantis žemės ūkio kooperatyvo statuso, per praėjusius finansinius metus turėtų būti gavęs ne mažiau kaip 5 tūkst. eurų pajamų.

Tačiau manoma, kad pieno ir grūdų sektoriuose veikiantys kooperatyvai turi galimybes vykdyti didesnės apimties veiklas nei veikiantys specifiniuose sektoriuose, todėl minėtųjų sektorių kooperatyvams siūloma nustatyti dvigubai didesnį mažiausią pardavimo pajamų dydį.

Taip pat siūloma, kad nė vienas žemės ūkio kooperatyvo narys negalėtų būti kito tokios pat veiklos kooperatyvo nariu. Anot ŽŪM, taip būtų panaikinta galimybė tiems patiems asmenimis steigti po kelis kooperatyvus, kurie dažnai net nepradėję veiklos siekia būti pripažinti žemės ūkio kooperatyvais.

Ne mažiau kaip 90 proc. (šiuo metu - 70 proc.) žemės ūkio kooperatyvų narių turės būti gavę daugiau kaip pusę pajamų iš žemės ūkio veiklos. Tačiau daugiau kaip 30 narių (šiuo metu - 20) kooperatyvai to galės nesilaikyti, jei 90 proc. narių turės ne mažesnes kaip 2 ekonominio dydžio žemės ūkio valdas.

ŽŪM teigia, kad naujosiomis įstatymo nuostatomis tikimasi nustatyti griežtesnius pripažinimo žemės ūkio kooperatyvu reikalavimus, kurie leis tiksliau išskirti žemės ūkio kooperatyvus iš kitų ūkio sektorių kooperatyvų. Taip pat nepaliks galimybės gauti pripažinimą, jei jie savo veikloje yra nutolę nuo visuotinai pripažintų kooperacijos principų, ir labiau atitiks šiandieninius žemdirbių kooperatyvų lūkesčius.

Kasmet žemės ūkio kooperatyvais pripažįstama apie 40 kooperatyvų. Toks pripažinimas suteikiamas dvejiems kalendoriniams metams, po to kooperatyvas iš naujo gali siekti būti pripažintas.

Paprastai kooperatyvai pripažinimo siekia tik tais atvejais, kai to yra reikalaujama teisės aktuose, kuriais reglamentuojamas paramos teikimas arba suteikiamos kitos galimybės, kaip antai gauti prioritetinių balų, siekiant pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos parama arba gauti Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantiją kreditui. Prioritetinių balų gali gauti ne tik kooperatyvas, kaip juridinis asmuo, bet ir pripažinto kooperatyvo nariai, todėl kooperatyvams pripažinimas yra svarbus ir reikalingas.

BNS, ŽŪM inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai