Agropolitika
Žemės ūkio bendrovės kalba apie būtinybę keisti rėmimo sąlygas
2015-04-20

Akademija (Kėdainių r.). Kuo labiau įsibėgėja naujojo laikotarpio europinės paramos teikimo procesas, tuo daugiau naujų klausimų kyla žemdirbiams. Žemės ūkio bendrovių atstovai mano, kad metas ruoštis diskutuotinų Kaimo plėtros programos nuostatų peržiūrai, nes tokia galimybė numatyta.

Penktadienį Akademijoje surengtas žemės ūkio bendrovių ir kitų žemės ūkio įmonių atstovų pasitarimas-konferencija buvo skirtas BŽŪP visų elementų taikymo nuo 2015 m. stambesniuose prekiniuose ūkiuose aktualijoms. „Bendrovių tikslas - paimti paramos lėšų kaip įmanoma daugiau, bet neperžengiant to, kas priklauso", - apibūdino bendrovių siekius Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis.

Pasitarime dalyvavusiai žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei organizatoriai paruošė šūsnį klausimų, o kurių nepateikė iš anksto, klausė čia pat vietoje.

Klausimas.Ruošiant Kaimo plėtros programą kalbėta apie būtinybę paprastinti paramos skyrimo taisykles ir administravimą, tačiau tikrovėje taip neįvyko. Kodėl?

Ministrė V. Baltraitienė. Europos Komisija pritaria paprastinimo principui, bet tai nereiškia, kad atšaukiama kontrolė. Tiesą pasakius, paprastinimo principas yra deklaratyvi Europos Komisijos pozicija, kuri neatskleidžia, kiek ir ką reikia ir įmanoma supaprastinti. Valstybės narės prašė daugiau savarankiškumo skirstant paramą (pavyzdžiui, Lietuvai buvo aktualu susieti pievas su gyvulių laikymu), bet EK atsakė neigiamai. Taigi supaprastinimas - ne Lietuvos pasirinkimo klausimas, o Briuselio politika.

Klausimas. Taisyklėse, kurios reglamentuoja išmokas už plotus, daug nuorodų į kitus teisės aktus, įstatymus, reglamentus, direktyvas. Jas deramai perskaityti ir suprasti gali tikrai ne kiekvienas. Kodėl taip sudėtingai padaryta?

V. Baltraitienė. Mūsų pradinė nuostata buvo surašyti viską į taisyklių tekstą, nes taip patogiau. Bet taisyklėse visko neįmanoma aptarti, jos remiasi kitais teisės aktais, kurių nuostatas perrašant į taisykles būtų nusižengiama tikslumo principui. Teisininkai argumentavo, kad nesant galimybės tiksliai perkelti ir išvengiant jų iškraipymo, logiškiausia būtų įrašyti nuorodas.

Ministrė V. Baltraitienė patikino, kad koreguojant kaimo plėtros programą gamintojai nenukentės

Klausimas. Kodėl pasirinkta mokėti perskirstymo išmoką už pirmuosius 30 ha? Ar tai tikrai sąžiningas pasirinkimas?

V. Baltraitienė. Jūs klausiate, ar moralu, kad mažesnieji ūkiai už pirmuosius hektarus gaus didesnes išmokas? Kas labiau nuskriaustas? Stambieji ūkiai gali žengti į priekį išnaudodami gamybos mastą, o smulkesnieji tokios galimybės neturi. Taip, kitos valstybės neremia pirmųjų 30 ha, bet jos galėjo taip pasielgti tik todėl, kad nustatė tiesioginių išmokų lubas turintiems daugiau kaip 300 ha (t. y. tiesioginės išmokos mokamos už 300 ha, o už likusį didesnį plotą - ne). Lietuvoje buvo nuspręsta neriboti išmokomis remiamo ploto, todėl buvo privalu remti pirmuosius hektarus. Jei keliamas klausimas, kad per daug pinigų paskirstoma per tiesiogines išmokas ir kad dalis jų atitenka sofos ūkininkams, tai gal būtų teisingiausia, jei dalį tiesioginių išmokų voko lėšų perkeltume į Kaimo plėtros ramstį, tuomet labiau galėtume paremti nenašias žemes, nes paramą gautų tie, kas ūkininkauja. Kai reikalaujate didinti paramą tiesioginėmis išmokomis, tai iš esmės kalbate apie didesnę paramą sofininkams. Mažindami tiesioginių išmokų voką ir didindami paramą kaimo plėtrai mes tikrai labiau paremtume tuos, kurie vykdo žemės ūkio gamybą. Kaimo plėtros lėšų neužtenka, kad išlaikytume ligšiolinį paramos lygį. Štai, pavyzdžiui, išmokoms avių augintojams mažėja, o avių labai padaugėjo. Turėdami daugiau lėšų, galėtume skatinti avininkystę Rytų Lietuvoje, kur ūkininkai buvo priversti išnaikinti kiaules. Todėl apie lėšų perkėlimą iš tiesioginės paramos į kaimo plėtrą reikia svarstyti. Galimybę peržiūrėti finansavimą turėsime kitais metais. Būkite tikri, jūs tikrai „nenubiednėsite".

Karolis Anužis,ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus vedėjas. ES valstybės narės labai įvairiai pasinaudojo galimybe perskirstyti lėšas tarp ramsčių: 11 valstybių dalį lėšų perkėlė iš Tiesioginių išmokų ramsčio į Kaimo plėtrą, 5 valstybės sumažino finansavimą Kaimo plėtrai ir padidino tiesioginei paramai skiriamų lėšų voką (Lenkija net 25 proc. padidino tiesioginių išmokų finansavimą). Tik 4 valstybės (Lietuva, Vokietija, Prancūzija ir Kroatija) nepasirinko išmokų ribojimo, todėl pritaikė pirmųjų hektarų išmoką. Susietajai paramai skirta apie 11 proc. BŽŪP biudžeto lėšų, vienintelė Vokietija nepasirinko susietosios paramos, kad neiškraipytų rinkos.

Klausimas.Kokius ūkius Jūs palaikote: stambius ar smulkiuosius?

V. Baltraitienė. Nenorime, kad būtų vien stambūs ūkiai, nesame smulkiausių natūrinių ūkių šalininkai, neturime tikslo vien juos išlaikyti. Pirmiausia mums rūpi gamyba ir gamintojas. Tuos ūkius, kurie generuoja pajamas (bent nuo 8 tūkst. eurų), kurių nereikia išlaikyti, mes remsime, skatinsime juos dalyvauti Kaimo plėtros programoje.

Pasitarimo prezidiume vien ministrai: buvusieji – Konsultavimo tarnybos vadovas Edvardas Makelis, LŽŪBA prezidentas Jeronimas Kraujelis, ir dabartinė ministrė Virginija Baltraitienė

J. Kraujelis. Mes ne prieš smulkius ūkius, mes už darbą. Nesvarbu, kaip skaičiuosime, bet kai analizuojame paramą, kuri tenka 1 sąlyginiam darbuotojui, kyla abejonių. Duokime paramą įvairaus dydžio ūkiams, bet nustatykime įpareigojimą pagaminti produkcijos bent 6000 eurų per metus.

V. Baltraitienė. Po birželio, kai bus paleistos visos Kaimo plėtros priemonės, galėsime diskutuoti ir keisti koreguoti rėmimo nuostatas.

Klausimas.Kodėl dabartinio laikotarpio investicinės paramos taisyklės yra diskriminacinės augalininkystės ūkių požiūriu?

V. Baltraitienė. Per praeitą finansinės paramos laikotarpį 57 proc. visų patenkintų paraiškų buvo augalininkystės ūkių paraiškos (neskaičiuojant sodų, uogynų, išmokų už cukrinius runkelius), t. y. didžioji dalis paramos atiteko grūdininkams, jie ja pasinaudojo, o šį laikotarpį pirmenybė teikiama gyvulininkystei, kuri sukuria daugiau pridėtinės vertės, daugiau darbo vietų. Stambiems augalininkystės ūkiams bus sudėtingiau gauti paramą. Paraiškų tinkamumo vertinimo balų sistema numato, kad augalininkystės ūkiai gaus 10 balų mažiau nei gyvulininkystės ūkiai, stambūs ūkiai negaus 20 prioritetinių balų dėl to, kad jie stambūs ir t. t. Po pirmojo kvietimo išanalizuosime, kaip sekėsi pasinaudoti parama, ir galėsime kalbėtis apie koregavimą.

Žemės ūkio bendrovių ir kitų žemės ūkio įmonių atstovų pasitarimas šįkart vyko Kėdainių rajone

Klausimas.Kaip bus dėl dyzelinių degalų žemės ūkiui apmokestinimo?

V. Baltraitienė. Situacija yra kvailoka ir dviprasmiška. ES Energetinė direktyva reikalauja nustatyti degalų akcizo mokestį žemės ūkyje, visos kaimyninės valstybės yra apmokestinusios degalus, vienintelė Lietuva žemės ūkio degalų akcizui taiko 100 procentų nuolaidą. Mes pateikėme nutarimo projektą dėl lengvatinių degalų normų perskirstymo, tačiau Seimas ketvirtadienį jam nepritarė. Dabar Lietuvai gresia sankcijos, kurios gali siekti daugiau kaip pusę milijardo eurų. Jei sankcijos bus paskirtos, jas reikės mokėti iš Kaimo plėtros programos. Akcizo mokestis Lietuvos žemdirbiams sudarytų minimaliai reikalaujamus 2,1 euro cento vienam litrui degalų. Artimiausi kaimynai lenkai akcizo mokestį taiko nuo 2006 metų. Estai moka beveik 12 euro centų, latviai nuo liepos jį didins nuo 2,1 iki 5 euro centų.

Klausimas.Kokios paramos gali tikėtis pieno ūkiai?

V. Baltraitienė. Tai, kassusiję su pieno pirkimo-pardavimo sutarčių esminiais principais (dėl kainų ir kt.), yra pateikta Seimui. Dėl ateities supirkimo kainų: buvo prognozuojama, kad balandį jos stabilizuosis, bet pasaulio aukcionuose pieno miltų, sviesto kainos krinta. Tai gali atsiliepti ir mums. Sviesto, pieno miltų, sūrių eksportas didėja, bet jogurtų, varškės ir kitų produktų, skirtų vidaus rinkai, vartojimas neauga. ES Lietuvos pieno sektoriui remti skyrė 14 mln. eurų, daugiau paramos už pieną iš ES nebus. Lietuvai iš savo biudžeto leista skirti antrątiek, bet skirta 8 mln. Tai viskas, ką buvo įmanoma padaryti. Suomiai prašo Briuselio leidimo paankstinti mokėjimus, mes šį prašymą palaikysime, Estijai tai irgi svarbu. Jei situacija blogės, ją mėginsime sušvelninti avansiniais mokėjimais.

Klausimas.Ūkininkų sąjunga reikalauja, kad vienam ūkio subjektui paramos dydis neviršytų 200 tūkst. eurų. Bet norint plėtoti gyvulininkystę, tokia parama lygi nuliui. Gal vertėtų paramą didinti?

V. Baltraitienė. Pinigų nebus daugiau negu jų yra, todėl paramos nedidinsime, mažinti irgi neketiname. Laikysimės sutartos 400 tūkst. eurų ribos.

Klausimas.Ar bus galimybė koreguoti paramai gauti pateiktus projektus, atsižvelgiant į pasikeitusias ūkininkavimo sąlygas, aplinkybes, ūkio poreikius?

V. Baltraitienė. Jeigupakeitimai logiški ir pateisinami, nemanau, kad tam reikėtų kliudyti, pavyzdžiui, pasirinkti kitos galios mašiną, nei buvo numatyta projekte, kitos markės, bet vietoje numatyto srutvežio pirkti kombaino tikrai nebus galima. Projektų pakeitimais labai suinteresuoti tie, kurie vykdo statybas, pavyzdžiui, teikia paraišką paukštynui, o staiga išdygsta grūdų sandėlis. To tikrai netoleruosime.

Klausimas.Kaip parengti verslo planą pieno ūkiui ir gauti paramą, kai pieno gamyba nuostolinga? Ar planuoti plėtrą esant nuostolingai gamybai?

V. Baltraitienė. Abejoju, kad kainos kristų daugiau kaip 2-3 centais. O dėl verslo plano, tai jis reikalingas, vien noro paramai gauti tikrai neužtenka. Tokių norinčių būtų labai daug, šarlatanų neatsigintume.

Klausimas.Manome, kad ūkininkai elgiasi nesąžiningai, kai pagal panaudą naudoja šimtus hektarų, taip išvengdami mokesčių mokėjimo. Šia netvarką nesudėtinga sutvarkyti, tereikia noro. Antra, mokesčiai žemės ūkyje labai nevienodi. Bendrovės moka 15 proc. pelno mokestį, tai ir ūkininkai turėtų tiek mokėti.

V. Baltraitienė. Šia linkme mes dirbame.Yra suplanuotas susitikimas su Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovais, kuriame aptarsime, kaip palengvinti mokesčių administravimą, ką mažinti, ką didinti. Esame pasiryžę peržiūrėti ir suvienodinant ūkininkavimo sąlygas.

Pasiūlymas iš salės. Panaudos sutarčiųneturi likti, būtina sutvarkyti žemės nuomos reikalus. Pirmuosius remiamus 30 ha (o gal net ir 50 ha) reikėtų susieti su žemės nuosavybe. Jei žemės priklauso ūkininkui, tai jį reikia remti, o jei ta žemė miestiečiui priklauso, tai nėra ko remti jo žemdirbiškomis išmokomis, nes dabar žemės ūkiui remti skirti pinigai perpumpuojami į miestus. Paanalizuokite žymėto dyzelino maršrutus, kiek jo iškeliauja ne į ūkius, o į didmiesčius. Nėra pagrindo skirti lengvatinių degalų tiems, kurie neturi žemės ūkio technikos.

Karolis Anužis. Buvo siūloma taikyti visuotinį pajamų deklaravimą tiems, kas nori gauti tiesiogines išmokas. Žemdirbiai nusigąsta, kad jei bus visuotinis deklaravimas, bus privalu tiesioginę paramą įtraukti į bendrą mokestinę sistemą, o Lietuva šiuo metu yra 1 iš 3 valstybių, kuri neapskaito tiesioginių išmokų bendroje biudžeto pajamų sistemoje.

***

Pasitarimo metu buvo kalbėta apie žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo ypatumus, supažindinta su tiesioginių išmokų (VIPS, žalinimo, už pirmuosius hektarus, susietųjų išmokų, PNTI) dydžiais ir gavimo sąlygomis. Pristatytos KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą" veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas" taisyklės. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba pristatė paslaugas asocijuotiems ūkiams, teikiant paraiškas paramai gauti.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai