Agropolitika
Žemės ūkio atašė perkeliamas iš Rusijos į Japoniją
2017-08-25

Vilnius. Vyriausybė trečiadienį nusprendė žemės ūkio atašė pareigas perkelti iš Rusijos į Japoniją. Užsienio reikalų ministras prieštaravo, jog Lietuvai per brangu turėti siauros specializacijos atašė tolimoje Azijos valstybėje, premjeras paprašė, kad būsimas žemės ūkio atašė rūpintųsi ir papildomais verslo klausimais.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ministrų kabineto posėdyje argumentavo, kad žemės ūkio atašė pareigybė Rusijoje naikinama dėl 2014 metais paskelbto Europos Sąjungos (ES) ir kitų Vakarų valstybių maisto ir žemės ūkio produktų importo į Rusiją embargo padarinių.

„Projekto tikslas yra uždaryti Lietuvos diplomatinėje atstovybėje Rusijoje žemės ūkio atašė pareigybę ir ją įsteigti Japonijoje. Manome, kad tam yra rimtos priežastys, nes dėl Rusijos embargo maisto ir žemės ūkio produktams labai sumažėjo žemės ūkio atašė veiklos apimtys ir galimybės, o funkcijos neatliekamos numatytu mastu. (...) Tuo tarpu Japonijoje, kur prašome įsteigti atašė, pastaruoju metu prekybiniai santykiai labai plečiasi ir Japonija yra vieną didžiausių potencialų turinti rinką", - kalbėjo B. Markauskas.

Anot jo, žemės ūkio atašė Japonijoje padės Lietuvos bendrovėms rasti partnerius ir lengviau eksportuoti žemės ūkio bei maisto produkciją.

„Eksporto galimybės yra tikrai geros ir verslas domisi. Žemės ūkio atašė pareigybė mums padėtų tas eksporto galimybes realizuoti", - teigė žemės ūkio ministras.

Vis dėlto užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius posėdyje argumentavo, jog reikėtų įsteigti platesnės paskirties atašė pareigybę Japonijoje, pavyzdžiui, žemės ūkio ir komercijos atašė. Būtent tokio atašė pareigybę buvo siūloma paskirti iš pradžių, tačiau žemės ūkio ministerija pasiūlymą vėliau koregavo.

„Reikia papildomų pajėgumų Japonijoje, bet vis tiek esu įsitikinęs, kad per daug yra didelė prabanga valstybei turėti siauro profilio atašė. Jeigu ir nėra to komercijos atašė, tai ateityje vis tiek tokių darbų reikės", - kalbėjo L. Linkevičius.

Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, atašė Japonijoje išlaikymas yra brangus - metinės išlaidos sieks 50,5 tūkst. eurų. Tuo metu Rusijoje jos yra 6 tūkst. eurų.

Savo ruožtu ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius tvirtino, jog specializuoti atašė dirba efektyviau.

„Aš suprantu tą filosofiją, kad galima būtų apjungti ir turėti vieną atašė, nes yra prabanga turėti ir komercijai, ir turizmui, ir kultūrai skirtą atašė. Kita vertus, aš manau, kad specializacija duoda geresnius rezultatus. Galvoju, kad specializuoto (atašė - BNS) turėjimas yra geriau", - teigė M. Sinkevičius.

Tokiai ūkio ministro pozicijai pritarė ir B. Markauskas teigdamas, kad šiuo metu Japonijoje sparčiausiai galima plėsti žemės ūkio ir maisto produktų eksportą.

Premjeras Saulius Skvernelis savo ruožtu paprašė, kad Žemės ūkio ministerija, rengdama žemės ūkio atašė Japonijoje pareigybės aprašymą, numatytų platesnį darbo spektrą ir būsimas diplomatas galėtų papildomai rūpintis turizmo, logistikos ar investicijų pritraukimo į Lietuvą klausimais.

Siekiant pritraukti daugiau investicijų ir pasirūpinti Lietuvos verslo interesais užsienyje, šiuo metu Vyriausybėje yra iškelta idėja ambasadose dirbančius komercijos atašė pakeisti specializuotais įstaigų atstovais. Idėjos šalininkai sako, kad atstovus būtų galima skirti ir atšaukti lengviau, o jie būtų labiau orientuoti į rezultatą. Kritikai perspėja negriauti esamos sistemos, ir ragina labiau koordinuoti ekonominį atstovavimą tiek Vilniuje, tiek Lietuvos ambasadose užsienyje.

Šiuo metu Lietuvos žemės ūkio atašė dirba Europos Sąjungoje (ES), Rusijoje, Kinijoje, Vokietijoje ir Italijoje, o žemės ūkio ir komercijos atašė - JAV.

Japonija šiais metais Lietuvai leido eksportuoti jautieną ir paukštieną, be to, Lietuvos įmonės į šalį gali eksportuoti pieno produktus.

BNS inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai