Agropolitika
Žemės mokesčio įstatymą – atidėti, o tarifą – sumažinti!
2013-04-10

Vilnius. Seimas svarstys siūlymą vieniems metams - iki 2014-ųjų atidėti naujojo žemė mokesčio įsigaliojimą. Parlamentui dar siūloma nustatyti 2 proc. neviršijantį žemės mokesčio tarifą, kuris būtų perpus mažesnis už dabar galiojantį didžiausią, apleistai žemei taikomą tarifą.

Atidėti naujo žemė mokesčio taikymą siūlo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas socialdemokratas Bronius Bradauskas. Antradienį po pateikimo Seimas beveik vienbalsiai pritarė atitinkamoms Žemės mokesčio įstatymo pataisoms.

B. Bradauskas sako, kad nustatant naują žemė mokesčio mokėjimo tvarką 2011 metų pabaigoje, nebuvo numatyta galimybė savivaldybėms nustatyti konkrečius tarifus.  „Neteisinga versti žmones išlaidauti ten, kur jiems nereikia išlaidų daryti", - pristatydamas pataisas sakė B. Bradauskas.

3 Paragrafas delaval

Jis siūlo mokestį namų valdoms nustatyti visiems vienodą, kad atskiros savivaldybės nenustatytų skirtingų tarifų. Komercinei paskirties žemei, anot jo, galėtų būti nustatytas tarifas atsižvelgiant į žemės vertę.

B .Bradauskas taip pat pasiūlė ateityje įvesti žemės pardavimo mokestį. Prieš pusantrų metų priimtos ir nuo šių metų įsigaliojančios pataisos numato, kad mokestis gali svyruoti nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės vertės. Taip pat numatytas pereinamasis laikotarpis, kuris truktų iki 2017 metų. Per šį laiką, jeigu pagal naują tvarką žemės mokestis nuo 2013 metų padidėtų, išaugusi jo dalis būtų skaičiuojama ne nuo viso žemės ploto: 2013 metais - nuo 0,2 aro, 2014 metais - nuo 0,4 aro, 2015 metais - nuo 0,6 aro, o 2016 metais - nuo 0,8 aro.

Įstatyme numatyta, kad savivaldybės mokesčio tarifą turėjo nustatyti iki gruodžio 1 dienos, kitu atveju turi įsigalioti minimalus tarifas - 0,01 proc. mokesčio tarifas. Iki šiol žemė buvo apmokestinama 1,5 proc. tarifu priklausomai nuo jos derlingumo.

Mokestį sumažinti perpus

Seimas antradienį po pateikimo pritarė Kaimo reikalų komiteto vadovo darbiečio Sauliaus Bucevičiaus parengtoms Žemės mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nustatyti 2 proc. neviršijantį žemės mokesčio tarifą, kuris būtų perpus mažesnį už dabar galiojantį didžiausią, apleistai žemei taikomą tarifą.

Pasak pataisas pristačiusio „darbiečio" Petro Čimbaro, 2011-ųjų gruodį nustačius nuo 2013 metų įsigaliojančius tarifus, savivaldybės nustatė labai skirtingus žemės mokesčius, pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemei Kauno rajono savivaldybė nustatė 0,1-0,2 proc. tarifą, o Panevėžio ir Šilutės rajonų savivaldybės - 2,4-2,5 procento.

„Savivaldybių tarifų analizė rodo, kad naujasis žemės mokestis kartais buvo nustatomas nesilaikant ne tik pagrįstumo ir protingumo principų, bet kai kuriais atvejais netgi prieštaraujant sveikai logikai. Pavyzdžiui, sodininkų bendrijų nariai už žemę, esančią Kauno rajono savivaldybėje, turėtų mokėti 0,02 proc. nuo žemės vertės, o Rietavo savivaldybėje už tokią pat žemę - net 4 proc.", - teigė P. Čimbaras.

Pasak jo, nors sodininkų bendrijų žemei nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, tačiau ji kai kuriose savivaldybėse apmokestinta maksimaliu tarifu, tuo tarpu priimant naująjį įstatymą buvo nurodyta, kad maksimalus tarifas galės būti taikomas tik apleistai žemei.

BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai