Kauno r. Lietuvos įsipareigojimas nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams įsigalioja nuo šių metų gegužės. Ar galima dabar, likus trims mėnesiams, suskubti pakeisti situaciją? Entuziastai į šį klausimą atsako teigiamai, o skeptikai abejoja, ar toks draudimas neprasilenktų su demokratijos pagrindais.

Pranciškus Šliužas, praėjusiais metais rugpjūčio mėnesį įregistravęs iniciatyvinę grupę referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams surengti, daugiau kaip trijų šimtų tūkstančių parašų surinkimą vadina mažu stebuklu.

„Pagal dabar galiojančią tvarką niekas per 23 metus negalėjo surengti sąžiningo referendumo, nes reikiamą parašų skaičių surinkti buvo tragiškai sunku. Šį kartą atsitiko mažas stebuklas ir mes per tris mėnesius surinkome 321 tūkst. parašų. Tačiau Vyriausioji rinkimų komisija apie 30 tūkst. išbrokavo, dar 10 tūkst. davė taisyti. Neapibrėžtumas tęsiasi iki šios dienos, ir jau pasigirdo kalbų, kad mūsų referendumas antikonstitucinis, net norima iš viso anuliuoti šitą iniciatyvą", - dabartinę situaciją įvardija P. Šliužas.

„Pirmiausia suvokime, kad žemė nėra prekė. Lietuva yra kooperatinė nuosavybė. Ir tik tada, kai liks vienas lietuvis, jis galės parduoti Lietuvą", - įsitikinęs Pranciškus Šliužas

Jo manymu, kiekvienas, kas bent kiek gaudosi Konstitucijoje, supranta, kad tautos sprendimas turi aukščiausią galią. „Tačiau mūsų iniciatyvos teisė yra neigiama, daugiausia apeliuojant į tai, kad Konstitucinis Teismas neva išaiškino, kad tai prieštarauja Europos Sąjungos sutarčiai, o ES sutartis yra aukščiau už bet kokią teisę", - teisines vingrybes aiškina P. Šliužas.

Pasak jo, pirmiausia reikėtų sumažinti parašų skaičių, reikalingų referendumui surengti, iki normalaus jų kiekio, kuris yra būdingas ir kitoms valstybėms - tai yra maždaug 100 tūkstančių. Antras svarbus momentas - kad Konstitucijos 47-ajame straipsnyje nėra fiksuota Lietuvos piliečio teisė į žemę, miškus ir vandenis. Kitaip tariant, Konstitucija negina prigimtinės lietuvio teisės, todėl referendumo tikslas elementarus - šią teisę atstatyti.

„Mus gąsdina visokiausiomis formomis - neva anuliuos bet kokias išmokas, uždės milijardines baudas. Kitaip tariant, dirbtinai pučiamas baubas. Mūsų skaičiavimais, jau dabar apie 1 mln. ha mūsų šalies žemės yra atsiradę įvairių šalių piliečių įtakoje. Tragiška būklė ir Latvijoje", - sako P. Šliužas.

Lietuvių ir užsieniečių finansinės galimybės - nevienodos

Kauno rajono ūkininkas Romas Majauskas prisipažįsta, kad jį, kaip Lietuvos pilietį, stebina informacijos nebuvimas, kiek Lietuvos žemės (ir ypač miško) yra nupirkę užsieniečiai. „Mes daug ko nežinome, bet tie dalykai tikrai vyksta", - įsitikinęs R. Majauskas. Pasak jo, užsieniečių ir lietuvių ūkininkų galimybės pirkti žemę labai nevienodos. „Mes juk negalime pasiimti kredito žemei pirkti, o užsieniečiai gali gauti kreditą kad ir 50 metų", - konstatuoja R. Majauskas.

Seimo narys Kazys Starkevičius mano, kad įstatymiškai įmanoma padaryti taip, jog juridiniai asmenys nebeturėtų galimybės pirkti žemės. „Jei mes įteisinsime nuostatą, kad žemę gali pirkti tiktai fiziniai asmenys, viskas bus daug saugiau. Seime mano iniciatyva yra sudaryta darbo grupė, dirbanti šiuo klausimu. Net ir liberalai dabar jau kalba, kad saugikliai būtini", - sakė K. Starkevičius.

„Pamatysite, kaip šoks prieš šitą pataisą didysis kapitalas, kokių tik pamazgų nebus ant manęs pilama. Bet aš viskam pasirengęs", - ryžtingai nusiteikęs K. Starkevičius

K. Starkevičius priminė 2003 metus, kai, galvojant apie žemės ūkio bendrovių situaciją, buvo įteisinta galimybė pirkti žemę juridiniams asmenims - tada ir buvo išleistas džinas iš butelio.

Kupiškio rajono ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius ragino visus žemdirbius žemai lenkti galvą prieš P. Šliužo entuziazmą ir nuveiktą darbą ir paremti šią iniciatyvą moraliai bei finansiškai. „Tokių žmonių, tokių ryškių lyderių šiandien mums labiausiai reikia. Tai yra didžiausias turtas", - įsitikinęs Z. Aleksandravičius.

Zigmantas Aleksandravičius karštai palaiko referendumo iniciatyvą, bet mano, kad apie žemės pardavimą užsieniečiams reikėjo pradėti kalbėti gerokai anksčiau

Disponuoti savo turtu - kiekvieno teisė?

Ne visi ūkininkai pritaria P. Šliužo iniciatyvai. „Noriu pasakyti savo nuomonę. Nesuprantu, kaip miestiečiai, studentai, kurie patys neturi jokios nuosavybės, man, kaip ūkininkui, kaip žemės savininkui, neleidžia disponuoti savo turtu. Tai gal tada ir butus uždrauskime pardavinėti užsieniečiams? - klausia Skuodo rajono ūkininkas Vidmantas Duonėla. - Kodėl manoma, kad visi ims ir parduos savo žemę? Juk jei mes jau deklaruojame esą tokie patriotai, tai ir neparduokime užsieniečiams žemės".

„Nepalaikau pono Šliužo nuomonės, nes tai yra antidemokratiška, antieuropietiška ir euroskeptiška nuomonė", - drąsiai savo poziciją išsako V. Duonėla

V. Duonėla mano, kad šiuo klausimu be reikalo priešinama visuomenė. Neva tie, kurie neparduos savo žemės, tai jau „geriečiai", o tie, kurie parduos – ­ „blogiečiai". Juk normalu, kad visi, norintys parduoti, tikisi parduoti brangiau, o pirkėjai siekia nupirkti pigiau. Užsieniečių dalyvavimas žemės ūkio paskirties žemės rinkoje, be abejo, sukels žemės kainą, bet ją jau nemažai užkėlė ir stambiųjų ūkininkų varžymasis dėl žemės. Kai kuriuose rajonuose už hektarą žemės jau dabar tenka mokėti iki 20 tūkst. litų.

MŪ inf.