Agropolitika
Žemdirbių savivalda ruošia užduotis būsimai Vyriausybei
2016-10-12

Kaunas. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas gavo neformalų savivaldos įpareigojimą siekti žemės ūkio ministro posto būsimoje Vyriausybėje. Kartu ŽŪR Taryba aptarė pasiūlymus dėl žemės ūkio ir kaimo politikos, kurie turėtų papildyti naujos Vyriausybės programą.

Tarybos posėdis prasidėjo sveikinimais ŽŪR pirmininkui A. Stančikui, kuris pateko į naująjį parlamentą kandidatuodamas Valstiečių ir žaliųjų partijos sąraše.

ŽŪR vicepirmininkas Sigitas Dimaitis palinkėjo Tarybos vardu A. Stančikui nepamiršti žemdirbių savivaldos ir perdavė įpareigojimą siekti žemės ūkio ministro posto

Pirmuoju klausimu Taryba apsvarstė ŽŪR vadybos tobulinimo reikalus ir, pasiūlius E. Gedgaudui, patvirtino ŽŪR vicepirmininką S. Dimaitį, ligi šiol laikinai ėjusį ŽŪR direktoriaus pareigas, nuolatiniu ŽŪR direktoriumi.

Tarybos nariai posėdyje pristatė pasiūlymus būsimos žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos ateities, kuriems turėtų atsirasti vietos naujos Vyriausybės programoje. Pasak ŽŪR vadovo A. Stančiko, žemdirbių savivaldos organizacijos privalo prisidėti prie žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos kūrimo, kad ji atitiktų jų lūkesčius.

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias" valdybos pirmininkė Jūratė Dovydėnienė kalbėjo apie būtinybę skatinti ne vien žemės ūkio kooperatyvus, o kooperaciją plačiąja prasme, apimant kaimo verslus, kredito unijas, socialines paslaugas ir kt.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas pasiūlė „išvalstybinti" veislininkystės sistemą, perduoti į asociacijų rankas produktyvumo kontrolę, skaičiavimo centrus ir kt. Jis taip pat pasiūlė taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį mėsai, pienui, vaisiams, daržovėms, uogoms, duonai.

Iš kairės: Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias" valdybos pirmininkė Jūratė Dovydėnienė, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas

Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos Tarybos pirmininkas Jonas Lingys, pritarė, jog būtina tobulinti veislininkystės sistemą, daugiau funkcijų perduoti savivaldai. Jis pasiūlė sukurti ilgalaikę žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją, kuri užtikrintų politinį stabilumą, nepriklausomą nuo valdžių kaitos, o taip pat sumažinti Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių institucijų darbuotojų skaičių.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas kalbėjo apie tai, kad būtina peržiūrėti 2014-2020 m. Kaimo plėtros programos taisykles, patobulinti tiesioginių išmokų sistemą, aplinkosaugos ir augalų apsaugos reikalavimų taikymą, pakeisti investicijų į žemės ūkio valdas taisykles. Taip pat tikslinga sukurti efektyvų melioracijos tvarkymo ir dirvožemio kokybės gerinimo planą, numatyti lėšų vietinės reikšmės keliams tvarkyti.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis pastebėjo, kad žemdirbių savivaldos stiprinimas kol dar tėra deklaracija, kurią valdžia panaudoja tada, kai tai jai naudinga, o sprendžiant svarbiausius klausimus jokios pažangos šioje srityje nepasiekta. Kaip pavyzdį jis pateikė Projektų valdymo komiteto veiklą, kuriame žemdirbių atstovai nedalyvauja.

J. Sviderskis siūlė numatyti finansinę paramą žemdirbiams, kompensuojant jiems nuostolius, kurie susidarytų dėl pokyčių augalų apsaugos produktų naudojimo srityje (uždraudus naudoti populiarius ir nebrangius produktus, išaugtų gamybos sąnaudos). Jis taip pat iškėlė mintį, kad Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms būsimoje Vyriausybėje turėtų vadovauti vienos partijos ministrai, nes kitaip susikalbėjimo tarp šių ministerijų nebus.

Iš kairės: Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos vadovas Edvardas Gedgaudas

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos vadovas Edvardas Gedgaudas atkreipė dėmesį į tai, kad rengiant Vyriausybės programą, ją būtina pagrįsti skaičiais, išsamia statistine informacija, atskleidžiant, kokias pajamas generuoja žemės ūkis, kur link einama, kokių rodiklių siekiama.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis ragino įrašyti nuostatas dėl būtinybės stabdyti emigraciją, skatinti kooperaciją, užtikrinti stabilias smuklių ūkių pajamas maksimaliai padidinus paramą pirmiesiems 30 ha, daugiau lėšų perkelti iš kaimo plėtros į tiesioginių išmokų voką. Jis pasiūlė inicijuoti nacionalinį susitarimą dėl ilgalaikės kaimo plėtros strategijos, kurią turėtų parengti Lietuvos mokslo potencialas.

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos" direktoriaus Dariaus Kviklio manymu, valstybinės finansuojamose įstaigose turėtų būti naudojama daugiau lietuviškos žemės ūkio produkcijos.

Lietuvos ūkininkių draugijos pirmininkė Virginija Žliobienė siūlė pasiūlė Lietuvos kaimo tinklo administravimą perduoti Žemės ūkio rūmams.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos vardu kalbėjęs Nikolajus Dubnikovas siūlė, kad švietimo, krašto apsaugos, sveikatos apsaugos sistemos įstaigose ne mažiau kaip 60 proc. suvartojamų maisto produktų sudarytų ekologiška produkcija. Jis akcentavo, kad ekologinis ūkininkavimas, gyvulininkystė turi būti įvardytos kaip prioritetinės šakos.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos tarybos narys Nikolajus Dubnikovas

ŽŪR pasiūlymų būsimai Vyriausybei projektas turėtų būti parengtas per dvi savaites.

Tarybos posėdyje nuspręsta tenkinti asociacijos Lietuvos kredito unijos prašymą dėl narystės Žemės ūkio rūmuose. Nuo šiol ŽŪR priklauso 49 organizacijos.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai