Agropolitika
Žemdirbių reakcijos į globalius pokyčius: nuo nuogąstavimų iki naujų galimybių matymo
2015-10-30

Kauno r. Vakar vyko kasmetinis Lietuvos ūkininkų sąjungos organizuojamas Lietuvos kaimo tinklo narių teminis susitikimas, kurio metu apžvelgtos Lietuvos žemdirbių atstovavimo tarptautinėse organizacijose aktualijos ir šalies žemės ūkio sektoriaus perspektyvos. Daug dėmesio skirta Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimui tarp ES ir JAV - kokią įtaką tai turės mūsų šalies ūkiui.

LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė apžvelgė dalyvavimą COPA-COGECA ir GEOPA-COPA organizacijose. Iš viso per šiuos metus spėta sudalyvauta 28 šių organizacijų renginiuose. Tiesa, tai gerokai mažiau negu įprastai - paprastai mūsų šalies žemdirbių atstovai sudalyvaudavo per 40 renginių. Mat metų pradžioje veiklą trikdė atliekamas LŪS auditas, kurio metu tarptautinė veikla faktiškai buvo sustabdyta. Pasak J. Motiejūnienės, veiklą apsunkina ir tai, kad tarptautinio atstovavimo projektas turi būti užbaigtas iki lapkričio 16 dienos, nors metų pabaigoje numatyti dar keli svarbūs posėdžiai.

LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė

Pagrindinės tarptautinėse organizacijose šiemet nagrinėtos temos: BŽŪP įgyvendinimas bei reakcija į kylančias krizes (Rusijos embargas, sudėtinga pieno sektoriaus situacija). Daug dėmesio skirta Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) susitarimui tarp ES ir JAV. „Pastaruoju metu labai jaučiasi, kad ši sutartis yra propaguojama, vyksta aktyvi šviečiamoji agitacija", - naujausias tendencijas pastebėjo J. Motiejūnienė.

Naujos galimybės ar paaštrėjusi konkurencija?

Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktorius Simonas Šatūnas akcentavo, kad TTIP tarp ES ir JAV siekiama atverti rinkas ir mažinti prekybinius barjerus. Derybų procesas prasidėjo 2013 m. ir turėtų būti baigtas iki kitų metų pabaigos. Skaičiuojama, kad šio susitarimo nauda leis ES sukurti 1,3 mln. papildomų darbo vietų, o bendras ES BVP augimas gali siekti 0,5 proc. „Dėl šios sutarties vieno Lietuvos gyventojo pajamos turėtų paaugti maždaug 5 proc.", - tokias optimistines prognozes išsakė S. Šatūnas.

Lietuva pernai į JAV eksportavo prekių už 905 mln. eurų, tai sudarė 3,7 proc. viso Lietuvos eksporto. Į JAV eksportuoja 600 mūsų šalies įmonių. Pagrindinis TTIP sudarymo tikslas - naikinti techninius prekybos barjerus, supaprastinti muitinės procedūras, galbūt net visiškai panaikinti muitus. Nors JAV vidutinis muitas nėra didelis - 4 proc. - tačiau kai kurioms prekėms jis daug didesnis. Pavyzdžiui, sūrio ir varškės produktams muito tarifas siekia 20 procentų.

URM Išorinių ekonominių santykių departamento direktorius Simonas Šatūnas

Sutarties pasirašymas visuomenėje kelia du jautrius klausimus: dėl GMO produkcijos ir dėl hormoninės jautienos bei chemiškai apdorotos mėsos įvežimo į ES. Tačiau S. Šatūnas garantavo, kad visi dabar galiojantys ES teisės aktai keičiami nebus, tad ir šie nuogąstavimai yra nepagrįsti.

Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotojas Zigmas Medingis pabrėžė, kad abi šalys taiko labai aukštus standartus maisto produktams. Perspektyviausia į JAV lietuviams būtų eksportuoti perdirbtus žemės ūkio ir maisto produktus, o jiems dabar taikomi didžiausi muitų tarifai (nuo 16 iki 26 proc.). Įsigaliojus TTIP sutarčiai, konkurenciją gali pajusti trąšų gamintojai (dėk gausių JAV skalūnų dujų gavybos ten yra galimybė trąšas gaminti pigiau), jaus ją ir ūkininkai.

Žemės ūkio sektoriaus dalyviai nuogąstauja, kad aukštus kokybės reikalavimus gali atitikti amerikietiški produktai, kurie buvo paruošti naudojant ES neleistinus metodus (pavyzdžiui, laikantis žemesnių aplinkosaugos, gyvulių gerovės reikalavimų), todėl jie bus pigesni ir sudarys konkurenciją lietuviškiems produktams (pavyzdžiui, kiaulienai, grūdams).

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis pakomentavo, kad į lygias konkurencines sąlygas pastatyti Lietuvos ir JAV žemdirbius būtų tas pats, kas našumu bandyti konkuruoti dirbant galingu moderniu traktoriumi ir arkliu. „Amerikoje visai kiti mastai, kita užauginimo savikaina", - atkreipė dėmesį J. Sviderskis.

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis

LŪS vicepirmininkė Lilija Šermukšnienė nuogąstavo, kad nepavyks apsaugoti rinkos nuo genetiškai modifikuotos produkcijos antplūdžio, o pirkėjai būtent tokius produktus rinksis dėl pigumo. „Kas gali pasakyti, kas mūsų laukia po dešimties metų? Ir apskritai, kas nustatė, kad 80 proc. Lietuvos gyventojų palaiko šią transatlantinę sutartį", - apklausų rezultatais sakė abejojanti L. Šermukšnienė.

LŪS vicepirmininkė Lilija Šermukšnienė išsakė abejones, ar sutartis tikrai bus naudinga Lietuvos žemdirbiams

Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narys Mindaugas Maciulevičius siūlė pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis tiekti JAV rinkai ekologišką produkciją ir reklamuoti Lietuvą kaip žalią, išskirtinės kokybės maisto produktus gaminančią valstybę. JAV susidomėjimas ekologiškais produktais yra labai didelis.

Pieno sektoriaus problemas gilina kooperacijos stoka

DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka apžvelgė Lietuvos agroverslo tendencijas ir galimybes. Labai stipri rinkos žaidėja ir pagrindinė žaliavų supirkėja Kinija šiemet atrodo „išsikvėpusi", todėl krito žaliavų kaina. Europos šalys irgi neišsiskiria dinamiškumu ir patiria sunkumų dėl labai aukšto skolų lygio.

Apskritai žemės ūkio žaliavų kaina labai jautriai reaguoja į naftos kainų svyravimus: kai krenta naftos kaina, pinga ir grūdai. Žymesnio naftos kainų kilimo nenumatoma iki pat 2017 metų. Galbūt tik rapsų rinka pasiruošusi šuoliui, nes senka pasaulinės rapsų atsargos - tai rapsų ploto sumažėjimo 2013 ir 2014 m. pasekmė. Pasaulinės rapsų atsargos šiemet bus 1,5 mln. t mažesnės negu pernai ir sieks 4,5 mln. tonų. O štai kviečių atsargos yra didžiulės: rekordiniai jų derliai daro didelį spaudimą kainoms kristi.

DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka

Rusijos embargo poveikis Lietuvai buvo didžiausias iš visų ES šalių. Itin sunku pieno ūkiams, nors pieno perdirbėjų finansai atrodo gana tvirtai. Tiesa, J. Rojakos pastebėjimu, mūsų pieno ūkių struktūra nėra pavyzdinė: vidutinis karvių skaičius ūkyje mūsų šalyje vos 7, o, tarkime, Estijoje - 38. Lietuvoje 71 proc. pieno gamintojų sugeneruoja tik 16 proc. žaliavinio pieno.

Kooperatyvo „Pienas LT" valdybos pirmininkas Naglis Narauskas pripažino, kad vidutinis primilžis iš karvės (5,5 t) Lietuvoje gerokai atsilieka nuo kitų ES šalių, pagal primilžius prasčiausiai atrodome ir tarp trijų Baltijos valstybių. Lietuvoje pieno supirkimo kaina yra žemiausia Europos Sąjungoje, o pieno ūkių gaunamas pelnas lygus nuliui.

O štai vidutinė pieno perdirbimo pridėtinė (grynojo pelno) vertė žaliavinio pieno tonai stabili - 22 eur/t. Jei ūkininkai sugebėtų kooperuotis ir patys perdirbti pieną, jų veikla nustotų būti nuostolinga (kol kas Lietuvoje kooperuota tik 30 proc. pieno, ir vos keli kooperatyvai vykdo vertikalią integraciją - turi perdirbimą). „Kooperuotis reikia ne tik konsoliduojant žaliavą, bet ir perdirbant pieną, tik tai padėtų ūkininkams gauti didesnę pelno maržą", - įsitikinęs N. Narauskas.

LŪS vicepirmininkas Marijus Kaktys siūlė būtent kooperacijos skatinimui nukreipti pieno sektoriui numatytas skirti kompensacijas. „Siekėme gauti iš ES 32 mln. eurų kompensaciją - gavome tik 12 mln. eurų. Na, gal dar ŽŪM pridės 12 mln. eurų. Tokią sumą išdalijus visiems ūkiams, lėšos bus tiesiog „pravalgytos" ir apčiuopiamos naudos neatneš. Reikia žiūrėti į ateitį ir skatinti kooperaciją", - ragino M. Kaktys.

Karštai pasisakęs LŽŪBA direktoriaus pavaduotojas ekspertas Eimantas Pranauskas pabrėžė, kad krizę pieno sektoriuje mūsų šalyje labiausiai nulėmė Rusijos embargas, kuris, tikėtina, gali tęstis iki pat 2018 metų, iki Rusijos prezidento rinkimų.

LŽŪBA direktoriaus pavaduotojas ekspertas Eimantas Pranauskas

„ES skyrė sankcijas, kurios lėmė embargą. Todėl ES ir turi galvoti apie skaičius, kaip kompensuoti patiriamus nuostolius. Embargo pasekmių sušvelninimas yra politikų garbės ir atsakomybės reikalas", - įsitikinęs E. Pranauskas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai