Agropolitika
Žemdirbių nedžiugina perspektyvos, kai visi galės įsigyti žemės paprasčiau
2016-03-25

Kaunas. Žemės ūkio rūmų taryba skeptiškai vertina siūlymus supaprastinti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygas, kurios palengvintų žemės įsigijimą užsieniečiams ir juridiniams asmenims. Ministerijos atstovai aiškina, kad liberalizuoti įstatymą spaudžia Briuselis.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo projektą Rūmų tarybai pristatė Žemės ūkio ministerijos Žemės teisės skyriaus vedėja Gintarė Tumalavičienė. Jos aiškinimu, Lietuvai priėmus minėtą įstatymą, Europos Komisija pateikė pastabų, nurodydama peržiūrėti kai kurias, Briuselio manymu, diskriminacines įstatymo nuostatas.

Atsižvelgus į pastabas, siūloma keisti kvalifikacinius reikalavimus žemės ūkio paskirties žemės pirkėjams. Visų pirma vienoje vietoje apibrėžiami visi asmenys, galintys įsigyti žemės Lietuvoje, nurodant, kad žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas yra privalomas tuo atveju, jei asmens valstybėje yra teisinė galimybė pasėlius deklaruoti. Pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų pilietis, pirkdamas žemę Lietuvoje, neprivalėtų jos deklaruoti, nes JAV nėra deklaravimo sistemos.

ŽŪR Tarybos nariai skeptiškai vertino siūlymus dėl įstatymo pakeitimo

Žemdirbiai klausė, kuo čia dėtos Jungtinės Valstijos? Reikalas tas, kad JAV yra sudariusios Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, todėl amerikiečių, kaip ir kitų europiečių teisės perkant žemę Lietuvoje negali būti diskriminuojamos, aiškino G. Tumalavičienė.

Projekte siūloma atsisakyti reikalavimo pirkėjui turėti žemės ūkio išsimokslinimo diplomą, apsiriboti profesinio pasirengimo reikalavimu (kursų ar kt.). Anot G. Tumalavičienės, Europos Komisija vadovaujasi nuostata, kad jau vien ūkio įregistravimas ir darbas žemės ūkyje nustatytą laiką įrodo asmens profesinį pasirengimą.

Įstatymo projekte siūloma atsisakyti pirkėjui-juridiniam asmeniui keliamo reikalavimo daugiau kaip 50 proc. pajamų gauti iš žemės ūkio veiklos.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimus pristatė ŽŪM Žemės teisės skyriaus vedėja Gintarė Tumalavičienė. Nuotraukoje dešinėje – Seimo Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja G. Dešukaitė

Projekto autoriai siūlo papildyti įstatymą išimtimi, kad konsolidacijos metu vykdomi žemės sklypų ribų pakeitimai įsigijimu nelaikytini; jei įstatymo reikalavimus atitinka kuris nors vienas iš sutuoktinių, aiškiai reglamentuoti leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo klausimą, kai sutuoktiniai įsigyja žemės ūkio paskirties žemę bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Žemdirbius nustebino siūlymas nustatyti, kad perduotą bankui žemės sklypą bankas privalo realizuoti ne vėliau kaip per 5 metus nuo jo įsigijimo, vietoj šiuo metu nustatytų 3 metų (esą bankai per 3 metus nespėja parduoti). Projekte taip pat siūloma nustatyti, kad turimų sutartinių gyvulių ir įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse būtų 1 sutartinis gyvulys/2 ha. ŽŪR tarybos nuomone, žemdirbius visiškai tenkina dabartinis sąlyginių gyvulių ir žemės ploto santykis - 1:1.

ŽŪR tarybos nariai pareiškė pastabą, kad šio labai svarbaus įstatymo pakeitimo projektas nebuvo derintas su žemdirbių savivalda.

Šauks suvažiavimą

Eilinis ŽŪR suvažiavimas bus šaukiamas balandžio 27 d. Tarybos nariams pasiūlius sudaryta darbo grupė (pirmininkas - J. Talmantas), kuri parengs pasiūlymus dėl ŽŪR veiklos tobulinimo, Statuto keitimo, valdymo struktūros optimizavimo ir kt. Patvirtinus suvažiavimo darbotvarkę paaiškėjo, kad šis suvažiavimas darbo grupės pasiūlymų nesvarstys, nebent jie galėtų būti teikiami dar kitam suvažiavimui.

Dėl ŽŪR veiklos tobulinimo aktyviai pasisakė LŪS pirmininkas Jonas Talmantas ir LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis

Pasigenda dialogo su valdžia

ŽŪR Taryba dar šių metų pradžioje priėmė rezoliuciją dėl žemdirbių savivaldos ir kaimo nevyriausybinių organizacijų socialinio dialogo su valdžios institucijomis. Šiame posėdyje nariai buvo supažindinti su žemės ūkio ministrės atsakymu, kurį ŽŪR vadovas A. Stančikas įvertino kaip neišsamų, neatsakantį nė į vieną ŽŪR rezoliucijos reikalavimą.

ŽŪR nutarė pakartotinai kreiptis į ministrę V. Baltraitienę ir laukti atsakymo.

Žemdirbių organizacijų atstovai pastebėjo, kad socialinis dialogas su valdžia silpsta: ne tik ministerijoje, bet ir Seime priimant sprendimus vis mažiau atsižvelgiama į susitarimus su žemdirbiais.

Padaugėjo narių

Žemės ūkio rūmų gretas papildė 3 nauji nariai. ŽŪR taryba pritarė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos, Lietuvos pienininkų asociacijos „Karvutė" (vienija pieno supirkėjus) ir Labdaros ir paramos fondo „Baltijos labdaros fondas" (remia kaimo gyventojus) narystei žemdirbių savivaldoje. Nuo šiol ŽŪR vienija 48 organizacijas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai