Agropolitika
Žalinimui skirtuose žirniuose ir pupose - jokių pesticidų
2017-07-03

Kauno r. Pupų ir žirnių plotai pastaraisiais metais augo kaip ant mielių - jų plotų didėjimą lėmė nuo 2015-ųjų Lietuvoje pradėti įgyvendinti žalinimo reikalavimai. Tačiau situacija gali greitai keistis, nes nuo kitų metų žalinimui skirtuose plotuose nebus galima naudoti jokių augalų apsaugos produktų, tad žirnių ir pupų auginimas bus sunkiai įsivaizduojamas.

Jau keleri metai stebima tendencija, kad ES parama ūkininkams vis stipriau siejama su aplinkosauga. Tai bene vienintelis paramos žemės ūkiui pateisinimas - kad rūpinamasi aplinkosauga ir klimatu. Nuo 2015 m. buvo žengtas svarbus žingsnis - nustatyti privalomi žalinimo reikalavimai. Žalinimas - tai klimatui ir aplinkai naudinga žemės ūkio veikla. Žalinimo reikalavimų nereikia laikytis plotuose, už kuriuos nėra mokamos tiesioginės išmokos, plotuose, kuriems taikomos išimtys bei daugiamečiais sodiniais apsodintuose plotuose.

Azotą kaupiančių augalų auginimas - populiariausia priemonė

Žalinimo reikalavimai susideda iš trijų pagrindinių elementų: pasėlių įvairinimas, daugiamečių pievų išlaikymas, ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) išskyrimas. Pasėlių įvairinimas taikomas nuo 10 ha ariamos žemės turintiems ūkiams, EASV išskyrimas - ūkiams nuo 15 ha. Pareiškėjai, turintys nuo 15 ha ariamos žemės, 5 proc. visos šios žemės ploto privalo skirti EASV vietovėms.

Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ir maisto pramonės departamento Išmokų už plotus skyriaus vedėjas Antanas Karbauskas šiemetinėje „Žemdirbio vasaroje" priminė Lietuvos sprendimus šiuo klausimu. Nuo 2015 m. buvo nuspręsta nesirinkti kraštovaizdžio elementų, o EASV užskaitai rinktis juodąjį ar žaliąjį pūdymą bei azotą kaupiančius augalus. Nuo 2016 m. papildomai įtraukti trumpos rotacijos želdiniai (posėlis ir įsėlis) ir kraštovaizdžio elementai (kūdros, tvenkiniai, griovai, palaukės, pamiškės, miškeliai).

Nuo 2017 m. naujų elementų nuspręsta neįtraukti, o esamų elementų užskaitymo tvarką - supaprastinti. EASV elementai tapo be ribų - kitaip tariant, galima įtraukti bet kokį plotą užimančius elementus. Tai žemdirbiams atvėrė dar daugiau galimybių įgyvendinti žalinimo reikalavimus.

Antanas Karbauskas apžvelgė, kaip sekėsi mūsų šalies žemdirbiams įgyvendinti žalinimo reikalavimus 2015-2017 m. (pastarųjų metų duomenys preliminarūs) periodu. Statistika rodo, kad EASV neatitikimų nustatyta keliskart daugiau negu pasėlių įvairinimo. Dominuoja azotą kaupiantys augalai (pupos, žirniai , vikiai, baltyminės žolės): šiemet deklaruota (EASV užskaitai, pritaikius koeficientą) 183 tūkst. ha azotą klaupiančių augalų - dvigubai daugiau negu 2015-aisiais. Pūdymų šiemet deklaruota šiek tiek per 51 tūkst. ha (2015 m. buvo beveik 91 tūkst. ha). Trumpos rotacijos želdinių pernai deklaruota 983, šiemet - 1 005 ha, posėlių - pernai 739, šiemet 1 149 ha, įsėlių - pernai 4 610, šiemet 3 913 ha.

„Neatitikimų paraiškose mažėja. Pastebėtos tendencijos, kad atitikimas reikalavimams gerėja didėjant ūkio dydžiui", - sakė Antanas Karbauskas

Kraštovaizdžio elementų deklaravimas - neišnaudotas potencialas

Kraštovaizdžio elementų deklaruojama labai mažai, palyginti su tuo, ką būtų galima deklaruoti (suskaitmenintų kraštovaizdžio elementų priskaičiuojama šimtais tūkstančių). Medžių grupių, miškelių pernai deklaruota 11 ha, šiemet - 42,5 ha; kūdrų - pernai 1,5, šiemet 3,8 ha, griovių pernai buvo deklaruota 2 ha, šiemet 14,8 ha, palaukių - pernai 38 ha, šiemet 15,8 ha. Skaičiuojant elementų skaičiumi, 2016 m. buvo deklaruota apie 300 kraštovaizdžių elementų, o šiemet beveik dvigubai tiek.

Taigi, įvertinant tai, kad jų, paruoštų deklaravimui, yra keli šimtai tūkstančių, realiai deklaruojamų kiekis nesiekia nė 1 procento. Beje, panašios tendencijos ir kitose ES šalyse: ten azotą kaupiantys augalai yra dažniausiai pasirenkama žalinimo priemonė (45 proc.), o kraštovaizdžio elementai sudaro tik 4 procentus.

Nuo 2018 m. atsiras naujas suvaržymas - augalų apsaugos produktų draudimas EASV vietovėse. Tai reiškia, kad žalinimo užskaitai auginamuose pupose, žirniuose ir kitose baltyminiuose augaluose nebus galima naudoti jokių augalų apsaugos produktų. Pareiškėjams ko gero teks ieškoti naujų gamybos metodų, o paramą administruojančioms institucijoms taip pat bus iššūkių - teks užtikrinti kontrolę.

Ką apie naujas taisykles mano žemdirbiai? „Mano ūkis" pakalbino ką tik agronomo diplomą Aleksandro Stulginskio universitete gavusį jaunąjį Kėdainių krašto ūkininką Arną Volkavičių. Vaikinas atvirai sako, kad pastaruoju metu daugiau dėmesio skyrė mokslams ir ūkio darbams, negu domėjimuisi artėjančiomis privalomomis naujovėmis, kurios palies ūkininkavimą.

„Jei tiesa, kad nuo kitų metų žalinimo augalų auginimo laukia suvaržymai, tai tikrai reikės daug ką ūkyje keisti“, – sako Arnas Volkavičius

Aš šiemet kaip žalinimo augalus auginu žirnius. Jų mūsų ūkyje tikrai nemažai - bemaž 60 hektarų. Žirniai puikiai derėjo - prikūliau apie 6 tonas iš hektaro, o parduoti juos nėra problemų. Ne paslaptis, kad, siekiant gero derliaus, tenka naudoti augalų apsaugos priemones, kitaip ligos ir kenkėjai derlių gerokai sumažintų arba net visai sunaikintų. Jei ateityje tektų žirnius ar kitus žalinimo augalus auginti nenaudojant augalų apsaugos priemonių, tai jų auginčiau tik tiek, kiek priklausytų pagal ūkio dydį. Nereikia būti ekspertu, kad suprastum, jog tokiu atveju tai būtų tik prievolės atlikimas. Niekas nenori dirbti nuostolingai. Tektų keisti planus ir ieškoti naujų sprendimų", - sako jaunas ūkininkas, jau turintis agronomo diplomą.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai