Agropolitika
Yra abejojančių, kad nauja tvarka pakeis perdirbėjų ir pieno gamintojų santykius
2015-01-09

Vilnius. Žemės ūkio ministerijos ketinimas laikinuoju įstatymu reguliuoti pieno perdirbėjų ir gamintojų santykius, visiems mokant panašią kainą už tos pačios kokybės pieną, situacijos rinkoje iš esmės nepakeis, mano „Rokiškio sūrio" valdybos pirmininkas Dalius Trumpa. Sėkmingu rengiamo įstatymo įgyvendinimu abejoja ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

Ketvirtadienį, po susitikimo su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene, D. Trumpa teigė, kad dabartinės kainos yra pagrįstos ekonomine logika, todėl ministerijos siūlomas įstatymas tiesiog sumažintų įtampą rinkoje. „Jis būtų įvedamas dėl stabilumo ir dėl to gal būtų mažiau nervingumo. Mes, perdirbėjai, iš esmės tam neprieštaraujame", - BNS sakė D.Trumpa.

Įstatymu siekiama sureguliuoti šalių santykius

Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė  trečiadienį pranešė, kad ministerija ketina parengti atitinkamą laikinąjį įstatymą. Ministrės teigimu, iš esmės siekiama sukurti civilizuotus santykius tarp perdirbėjų ir gamintojų. Planuojama, kad laikinasis įstatymas nustatytų sąžiningas pajamų proporcijas galutinėje produktų kainoje. Taip pat ketinama keisti pieno gaminių ženklinimo taisykles, ant pakuočių turėtų atsirasti informacija, iš kokio pieno, koncentruoto ar natūralaus, buvo pagamintas produktas. Planuojama, kad apie sutarties keitimą reikėtų įspėti prieš 30, o ne prieš 15 dienų.

Susitikimo su perdirbėjais metu kalbėta, kad negali būti didelių skirtumų tarp kainų, kai toks pat pienas perkamas iš skirtingų šaltinių. „Ministrė sakė, kad norima nustatyti tam tikrą procentą, kad nebūtų didelių skirtumų tarp kainos. (...) Iš esmės ir dabar taip yra. Jeigu mažesnę kainą gauna smulkūs ūkininkai, auginantys 1-2 karves, tai yra todėl, kad atsiranda daugiau išlaidų - reikia tirti pieną, o mažą kiekį tirti brangiau yra, reikia išlaikyti pieno surinkimo punktus, galų gale prie bendrovės vartų ta kaina mums pasidaro tokia pati", - teigė „Rokiškio sūrio" atstovas.

V. Baltraitienė teigia, kad dėl to, kaip turėtų skirtis kainos, dar reikia atlikti skaičiavimus ir įstatymo nuostatas reikia suderinti su Konkurencijos taryba. Pasak jos, įstatymas turėtų būti paruoštas sausio pabaigoje-vasario pradžioje.

Būtinybę į gamintojų ir perdirbėjų santykius įsikišti valstybei akcentuoja tiek Žemės ūkio rūmų pirmininkas A. Stančikas, tiek žemės ūkio kooperatyvų asociacijos (ŽŪKA) „Kooperacijos kelias" direktorė Jūratė Dovydėnienė.

„Matome, kad Vyriausybės ir valstybės įsikišimo į mūsų, ūkininkų ir perdirbėjų, santykių reguliavimą šiandien jau reikia, nes nepavyksta surasti dialogo, teisingo abiems pusėms. Ir tai, kas šiuo metu yra siūloma iš ministerijos, mano manymu, labai taiklu ir teisinga. Kaip tai įgyvendinti? Čia jau yra tolesni sprendimai. Bet principinis sprendimas mums, kaip kooperatyvui, kaip ūkininkams, būtų teisingas ir geras", - po susitikimo kalbėjo J. Dovydėnienė. Tuo tarpu A. Stančikas išsakė abejones sėkmingu rengiamo įstatymo įgyvendinimu.

Kooperatyvai - diskriminuojami?

Tiek V. Baltraitienė, tiek A. Stančikas ir J. Dovydėnienė teigia, kad kooperatyvai yra diskriminuojami ir jiems už pieną mokama mažesnė kaina. J. Dovydėnienė ir A. Stančikas spaudos konferencijos metu neatmetė galimybės kreiptis ir į ES struktūras dėl galimo perdirbėjų kartelinio susitarimo.

Vakar savo pozicija dėl situacijos pieno rinkoje ir ministerijos siūlomų priemonių pasidalijo (nuotraukoje - iš kairės): Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias" direktorė Jūratė Dovydėnienė, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas

„Kooperatyvai pirmieji pajuto perteklinį pieną. Pieninės (paskelbus embargą - red.) nusprendė gaminti kuo mažiau produktų (...), pirmiausia atsikratoma buvo kooperatinio pieno. Gruodžio mėnesį kooperatyvams labai stipriai pradėtas riboti pieno kiekis. (...) Kooperatyvai šiandien turi labai didelę problemą, kaip pieną parduoti. Kai kuriais atvejais nesprendžiama už kokią kainą, bet iš principo, kaip apskritai tą pieną parduoti, kadangi visos pieninės teigia turinčios perteklinį pieną. Mes, lietuviai, turėdami stipriausias Baltijos šalyse perdirbimo įmones, turime problemą, kaip tą žaliavą parduoti", - apie susiklosčiusią padėtį kalbėjo J. Dovydėnienė. Jos teigimu, perdirbimo įmonės iš Latvijos atsiveža apie 40 proc. visos kaimyninės šalies žaliavinio pieno, nemaža dalis dar įsivežama iš Estijos.

Tuo tarpu D.Trumpa aiškina, kad taip yra dėl šiek tiek kitų priežasčių. „Šiuo metu kooperatyvams mokama mažesnė kaina nei stambiems ūkininkams. Tačiau pernai kooperatyvai gavo daugiau. (...) Taip yra todėl, kad su ūkininkais mes galime sudaryti ilgalaikes sutartis, o kooperatyvai ieško geriausios kainos Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje. Jei yra pieno trūkumas, tuomet kooperatyvų kaina auga, o jeigu pieno nereikia, tai jų kaina mažėja. Galima sakyti, kad jų pienas yra spekuliacinis ir tai tikrai jokia ne diskriminacija", - BNS kalbėjo D.Trumpa.

Pasak J. Dovydėnienės, kooperatyvai dės visas pastangas, kad iš savo sukauptų praėjusių metų pelnų amortizuotų kainą, tačiau tai ilgai netruks, nes esą nėra tiek daug uždirbta.  Taip pat - kooperatyvai tebėra kūrimosi stadijoje ir patys investuoja į ilgalaikius sprendimus.

Tiek ministrė, tiek žemdirbių atstovai akcentuoja tai, kad dalį problemų išspręstų aktyvesnė kooperacija. Jų teigimu, kuo labiau ūkininkai stengsis patys valdyti savo žaliavą, kuo didesnis bus taip valdomos žaliavos kiekis, tuo bus lengviau ją parduoti pelningai. Tuo pat metu svarbu kooperatyvams aktyviau imtis ir perdirbimo.

Pieno supirkimo kainos toliau mažėja

Žemės ūkio rūmų pirmininkas A. Stančikas sako, kad pieno supirkimo kainos Lietuvoje toliau mažėja. Jis teigia, kad nuo Naujųjų metų kainos nukrito vidutiniškai penktadaliu. Tuo metu „Rokiškio sūrio" vadovas Antanas Trumpa sako, kad kainas diktuoja pasaulinė pieno rinka.

„Viskas kaip ir pranašauta - kainos nuo sausio mėnesio pradžios yra nukritusios. Perdirbėjai yra pasakę, kad už pieną daugiau nemokės ir viskas. Sunku pasakyti, kuo ši situacija baigsis", - BNS kalbėjo A. Stančikas. Anot jo, sausį perdirbėjai už kilogramą pieno moka 18-19 euro centų už kilogramą, o gruodį jos siekė 23-24 euro centus. Jo teigimu, beveik visi gamintojai pieną parduoda žemiau savikainos, kuri šiuo metu yra 23-29 euro centai, priklausomai nuo ūkio dydžio.

A. Stančikas minėjo, kad Europos Sąjungoje vidutinė pieno supirkimo kaina šiuo metu yra apie 35,4 euro centus.

„Rokiškio sūrio" vadovas Antanas Trumpa teigė, kad pieno supirkimo kainas diktuoja pasaulinė pieno rinka ir jeigu joje kainos krenta, tai ir Lietuvoje jos atitinkamai kris. „Mūsų kainas sprendžia pasaulinės rinkos, nes mes 70 proc. savo produkcijos eksportuojame į užsienio rinkas", - sakė A. Trumpa.

Jo teigimu, „Rokiškio sūris" sausio mėnesį už kilogramą pieno moka 21,8 euro cento. Bendrovė iš Lietuvos gamintojų perka tik 60 proc. gamybai reikalingo pieno, o likusį pieną - iš Estijos bei Latvijos. „Lietuvoje pienas yra brangiausias, tada eina Estija ir paskui Latvija", - tvirtino A. Trumpa

LPGA pirmininkas J. Vilionis po susitikimo su perdirbėjais Žemės ūkio ministerijoje sakė matantis vienintelę perspektyvą. „Yra paklausa, yra pasiūla. Turime tiek sumažinti, kad būtų vidinei rinkai. Kiek pasigaminam, tiek suvalgom. Jokių eksportų negali būti..." , - sakė J. Vilionis.

MŪ, BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai