Basf A1 25 03 24 Basf m1 25 03 24
Agropolitika
Vyriausybė svarstys paremti pieno gamybą

Vilnius. Vyriausybė svarstys galimybę žemės ūkio ir pieno gamybos skatinimui skirti 20 mln. eurų, tačiau valstybės lėšos ūkininkus pasiektų nebūtinai šiemet. Pieno perdirbėjai sako, jog papildoma injekcija neišspręs visų žaliavinio pieno trūkumo problemų, o gamintojai abejoja, ar šie pinigai juos apskritai pasieks.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sako, jog pavasarį bus pradėtos rinkti ūkininkų paraiškos dėl 60 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos įvairiai žemės ūkio gamybai didinti. Vyriausybė iki pavasario svarstys, ar ji galėtų šią programą paremti papildomais 20 mln. eurų.

„Būtent šiais metais mes numatome, kad bus skirta 60 mln. eurų žemės ūkio gamybos objektų ir įrangos statyboms. (...) Mes tikimės, kad bus statomos fermos ir jose bus karvės, o tai padės auginti pieno gamybą", - po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu ir pieno rinkos žaidėjais sakė B. Markauskas.

Anot jo, valstybė papildomus 20 mln. eurų galėtų skirti Kaimo plėtros programai „Žemės ūkio valdų modernizavimas".

„Matome, kad šiandien Vyriausybė galėtų priimti sprendimą ir padidinti kofinansavimą šiai priemonei. Galėtume finansuoti daugiau projektų nei galime dabar. Jeigu būtų padidintas kofinansavimas, tai gal būtų galima skirti apie 80 mln. eurų", - tvirtino B. Markauskas.

Jis pridūrė, kad pinigai gali būti skirti nebūtinai šiemet, nes valstybės biudžetas jau patvirtintas.

„Jeigu ne šiais metais, tai bent kitais metais, svarstant biudžetą (2019 metų - BNS)", - teigė ministras.

Pieno perdirbėjai skundžiasi, kad Lietuvoje pastaruoju metu yra smarkiai sumažėjusi pieno gamyba, todėl jie žaliavinį pieną turi įsivežti iš kaimyninių šalių.

Vienos didžiausių pieno perdirbimo įmonių Vilkyškių pieninė vadovas Gintaras Bertašius teigė, kad Lietuvoje būtų galima pagaminti daugiau pieno.

„Žiūrint į perspektyvą, Lietuvoje pagaminto pieno mums - perdirbėjams - neužtenka ir mes importuojame. Jeigu žiūrėtume į perspektyvą, tai tikrai galėtume perdirbti daugiau", - žurnalistams po susitikimo kalbėjo G. Bertašius.

Jo nuomone, investicijos į pieno gamybą gerins situaciją, bet jos iki galo neišspręs. Anot jo, Lietuva per metus galėtų pagaminti apie 3 mln. tonų pieno, kai dabar pagaminama apie 1,5 mln. tonų, tačiau tam reikalingos didelės investicijos.

„Mes esame paskaičiavę, kad per 10 metų, norint pasiekti tą papildomą 1,5 mln. tonų, maždaug reikėtų investuoti 1 mlrd. eurų", - sakė G. Bertašius.

Pieno perdirbimo įmonės „Rokiškio sūris" vadovas Dalius Trumpa sakė, jog bendrovė nesvarsto turėti nuosavų fermų, nes tai būtų neefektyvu.

„Mes patys to nemąstome daryti. Tai nėra efektyvu. Jeigu aš moku perdirbti pieną ir parduoti jį, tai nereiškia, kad aš nusimanau žemės ūkyje", - teigė D. Trumpa.

Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis kalbėjo, kad pieno gamintojai norės plėstis tik tuo atveju, jeigu gaus pakankamai pinigų už parduodamą žaliavinį pieną.

„Viskas priklauso nuo kainos. Tas 60 mln. eurų yra vaisiai, uogos, paukštynai ir mėsiniai galvijai. Čia niekas nepasako, kad duoda pienui 60 mln. eurų. Čia bus pasidalinta. Jeigu tik apsimokės ir ūkininkas gaus kainą, bet šiandien niekas negali pasakyti, kad jis gaus kainą", - žurnalistams po susitikimo teigė J. Vilionis.

Anot jo, kad svarstytų plėtrą, pieno gamintojai turėtų gauti 320-330 eurų už toną vidutinių bazinių rodiklių pieno. Praėjusių metų lapkritį tokio pieno kaina siekė 258,8 euro, rodo Žemės ūkio ministerijos duomenys.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2014 metų pabaigoje Lietuvoje buvo laikoma 313,3 tūkst karvių, o 2017 metų pabaigoje - 13 proc. mažiau - 272,5 tūkst.

2015 metais Europos Sąjungai (ES) panaikinus pieno gamybos kvotas, gamyba pradėjo kilti, smuko žaliavino pieno bei produktų kainos - prasidėjo maždaug dvejus metus trukusi krizė. Todėl ES ir Lietuva ragino ūkininkus gaminti mažiau pieno - už tai buvo skiriama parama, mažėjo karvių. Dabar tai kelia nerimą pieno perdirbėjams, plečiantiems eksportą.

Šiuo metu pieno supirkimo kainos ES yra atsigavusios po krizės, tačiau nesiekia dar nesiekia kainų lygio prieš kvotų panaikinimą. 2013 metų pabaigoje jos buvo pasiekusios 402,1 euro už toną ir vėliau pradėjo kristi, kol 2016 metų birželį pasiekė 257,1 euro kainą. EK prognozuoja, kad praėjusių metų lapkritį pieno kaina siekė 376,2 euro.

BNS, MŪ inf.

    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
    Visos apklausos