Agropolitika
Vyksta žalinimo elementų peržiūra
2016-01-12

Kaunas. Nors ateinančiais metais planuojama peržiūrėti Bendrąją žemės ūkio politiką, aiškėja, kad jokia esminė šios politikos reforma ar pagrindinių jos nuostatų peržiūra teisiniuose aktuose nėra numatyta. Vakar apie tai kalbėta Žemės ūkio rūmuose vykusiame išplėstiniame tarybos posėdyje.

„Bendrosios žemės ūkio politikos peržiūra nėra numatyta jokiame dabar teisės akte", - tikino Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos ir tarptautinių reikalų departamento direktorius Rolandas Taraškevičius. Jo teigimu, ES Žemės ūkio komisaras Filas Hoganas yra įpareigotas ir vykdo tik žalinimo elementų patikrą.

Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos ir tarptautinių reikalų departamento direktorius Rolandas Taraškevičius

„Šie metai yra skirti žalinimo elementų patikrinimui. Viešai paskelbta, kad nuo gruodžio 15 d. vyksta atviros konsultacijos dėl žalinimo elementų", - sakė R. Taraškevičius pridurdamas, kad kaip tik dabar žemdirbiai gali teikti įvairius pasiūlymus, kaip būtų galima supaprastinti vieną ar kitą žalinimo elementą.

„Vienintelis į BŽŪP teisyną įrašytas privalomas dalykas, kurį komisaras tikrai turės padaryti - iki 2017 m. kovo pabaigos įvertinti ir prireikus teikti pakeitimus dėl ekologiniu požiūriu svarbių vietovių dalies didinimo: nuo dabar esančių 5 proc. iki galbūt 7 proc. dirbamos žemės ploto", - sakė R. Taraškevičius.

Be kita ko, didelių pokyčių nereikėtų tikėtis ir dėl fakto, kad komisaras F. Hoganas jau yra viešai pasisakęs, jog jis gali būti pirmasis žemės ūkio komisaras, kuris nebus atlikęs esminės žemės ūkio reformos ar esminės tos reformos peržiūros.

„Jei reikėtų spėlioti, tikrai nemanyčiau, kad kokių nors esminių pakeitimų bus 2016 ar 2017 metais. Visi esminiai pakeitimai galėtų būti siejami nebent su naujuoju laikotarpiu nuo 2020 metų", - dar kartą pabrėžė R. Taraškevičius. Viena aišku - žiūrint į ateitį, finansinio voko didėjimo tikrai nereikėtų tikėtis.

R. Taraškevičius užsiminė, kad šiemetinės „Agrobalt" parodos metu vyks politinis ES šalių ministrų forumas, o komisaras F. Hoganas asmeniškai jau patvirtino dalyvavimą šiame renginyje. Tai bus gera proga žemdirbių savivaldos atstovams susitikti su šiuo aukštas pareigas užimančiu pareigūnu.

ŽŪM Ekonomikos departamento direktorius Vygantas Katkevičius sakė, kad pirmiausia reikia tiksliai suformuoti savo poreikius. Tam planuojama parengti žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją ar įžvalgas (dėl pavadinimo dar nesutarta). Šis darbas bus pradėtas dar šiais metais.

ŽŪM Ekonomikos departamento direktorius Vygantas Katkevičius

„Pirmiausia kreipsimės į mokslininkus, kad jie pateiktų savo išvadas. Paskui bus diskusijos su socialiniais partneriais. Tada turėsime suformuoti bendrą nuomonę, kurią galėsime naudoti tolimesnėse diskusijose. Jei turite aiškią nuomonę šiais klausimais, galite siųsti tiesiai į ministeriją", - darbų eigą vardijo V. Katkevičius.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas pasidalijo pastebėjimais, kad 2014-2020 m. laikotarpiu valstybėms narėms yra palikta gerokai didesnė pasirinkimo laisvė negu buvo ankstesniais laikotarpiais. Deja, šios laisvės Lietuva neišnaudoja.

„Diskutuojame, ką reikėtų keisti, bet neišnaudojame netgi menkos dalies to, ką mums jau šiandien leidžia daryti reglamentas, - sakė A. Macijauskas. - Tarkime, tiesioginių išmokų taisyklės 2015 m. dėl mūsų visų nesusikalbėjimo ir nesugebėjimo rasti kompromiso yra tokios griežtos, kad buvome visos Europos rekordininkai. Lietuva buvo vienintelė valstybė, kuri pasirinko tik dvi ekologiškai svarbių vietovių įgyvendinimo priemones".

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas (centre)

Jis priminė, kad praėjusiu laikotarpiu bendrasis finansavimas iš nacionalinio biudžeto siekė 25 proc., o dabar - tik 15 procentų. „Sumažėjo nei daug, nei mažai - 1 milijardu litų. Sakau sumą litais, kad būtų lengviau susivokti. Taip pat dar 1 milijardu litų sumažintas antrasis ramstis. Taigi jau 2 milijardai litų arba 600 mln. eurų - tiek bendrai sumažėjo finansinis vokas. Ieškome musės barščiuose, bet nematome už nugaros stovinčio dramblio", - pažvelgti tiesai į akis ragino A. Macijauskas.

LGAA pirmininkas taip pat priminė, kad prie apvalaus stalo sutarta, jog nuo 2017 m. bus mokama papildoma susietoji išmoka už hektarą, apsėtą sertifikuota sėkla. Tai leidžia reglamentas ir tai daro daugelis ES valstybių (pavyzdžiui, Lenkijoje mokama papildoma išmoka už 1 ha sertifikuota sėkla užsėtus javų plotus sudaro 80 zlotų (18 Eur), už ankštinius - 130 zlotų (30 Eur), už bulves - 400 zlotų (92 Eur)).

A. Macijauskas pabrėžė, kad pastaraisiais metais dėl tam tikrų augalų apsaugos produktų draudimo didžiulius sunkumus išgyvena vasarinių rapsų augintojai. Vasarinių rapsų plotai drastiškai mažėja, tad galbūt ir už vasarinius rapsus būtų galima mokėti papildomą susietąją išmoką.

ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas pastebėjo, kad net ir nematant realių pokyčių galimybės nuo 2017 m., žemdirbiai turi būti aktyvūs ir reikšti savo pageidavimus. „Jei nieko nebus daroma, tai niekas ir nepasikeis. Galbūt nepadarysime pakeitimų 2017, bet dėsime pagrindą laikotarpiui nuo 2020 m.", - sakė A. Stančikas.

Vakar vykusiame išplėstiniame ŽŪR tarybos posėdyje buvo svarstomas ir klausimas dėl Žemės ūkio rūmų veiklos 2016 m., tačiau šis svarstymas nebuvo viešas

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai