Agropolitika
Voniškių ŽŪB vadovas: bankrutuoti galima ir tyliai
2015-06-09

Vilnius. Voniškių žemės ūkio bendrovė nedalyvaus tolimesniuose ES paramos projektuose, nes situacija gyvulininkystėje visiškai neaiški. Tai Seime vykusioje konferencijoje „Gyvulininkystės ir gyvulių veislininkystės padėtis ir perspektyvos" pareiškė bendrovės direktorius Henrikas Braškys.

„Ir šitoje konferencijoje neišgirdau, kas bus, jeigu mes ir kitą pusmetį dirbsime nuostolingai", - teigė H. Braškys, kurio vadovaujama ŽŪB 20 metų dirbo pelningai, investavo didžiules lėšas į gyvulininkystės sektorių, kūrė darbo vietas, be to, kasmet į valstybės biudžetą sumoka visus mokesčius, kurių bendra suma skaičiuojama milijonais.

Voniškių ŽŪB vadovas sako iš valdžios tribūnų nuolat girdintis, kad pieno gamintojai turi ieškoti būdų pieno gamybos išlaidoms mažinti. „Klausimas - kieno sąskaita? Atlyginimų, investicijų, pašarų?... Aišku, gamybą labai greitai galime sumažinti, bet ją atstatyti būtų labai sudėtinga. Darbuotojų atlyginimų mažinti neketiname, nes tai vienintelis svertas, leidžiantis išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus", - kalbėjo H. Braškys.  

Šakių r. įkurta Voniškių ŽŪB veiklą pradėjo bendrovių kūrimosi metais - 1992-aisiais. Tuomet ji dirbo 700 ha žemės, laikė 500 galvijų ir 200 karvių. Gyvulininkystės vystymas senose sovietinės statybos fermose buvo labai sudėtingas: neįmanoma buvo užtikrinti sąlygų nei gyvūnų gerovei, nei žmonėms dirbti. Nebuvo galimybių net jų renovuoti, kad būtų galima įdiegti naujas technologijas. Todėl prieš 10 metų, pasak H. Braškio, buvo sprendžiama dilema - ar visai atsisakyti gyvulininkystės, ar griauti senus pastatus ir statyti naujus.

„Pasirinkome antrąjį variantą. Keliais etapais nugriovėme visus senus pastatus, dabar yra keturios naujos fermos. Senos kiaulidės pastatas renovuotas į pašarinę. Pastatėme tris 10 tūkst. m3 talpos skysto mėšlo rezervuarus, kraikinio mėšlo mėšlidę, daržinę, keturis naujas gelžbetonines-monolitines silosines, sutvarkėme nuotekas. Šiemet renovuojamos keturios senos silosinės. Taigi gyvulininkystės gamybinio centro sutvarkymas eina į pabaigą, lieka tik aptverti jo teritoriją", - apie bendrovės virsmą į šiuolaikišką pažangų ūkį pasakojo jos ilgametis vadovas.

Per 10 metų, įvertinus ir šių metų investicijas, Voniškių ŽŪB į gamybą investavo apie 8 mln. eurų, iš jų 4 mln. - į gyvulininkystę.

Voniškių ŽŪB direktorius Henrikas Braškys išsakė daug nuoskaudų dėl padėties pieno sektoriuje

Dėl pasikeitusių sąlygų bendrovėje didėjo produkcijos gamyba, taip pat ir kokybiniai rodikliai. H. Braškys neabejoja, kad gyvulininkystės gamyba stambiame ūkyje žymiai pranašesnė negu smulkiame, nes turi daugiau galimybių investuoti, imti kreditus, dalyvauti investiciniuose projektuose ir galbūt labiau rizikuoti.

Voniškių ŽŪB yra įgyvendinusi projektus pagal SAPARD programą „Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą", BPD projektą „Gamybinės bazės modernizavimas", KPP - „Standartų laikymasis", „Pieno ir nitratų direktyva", bei du mažuosius projektus „Augalininkystės ūkių plėtra" bei „Galvijų prieauglio ir užtrūkusių karvių fermos modernizavimas". Iš ES remiamų projektų bendra paramos suma sudarė 3,1 mln. litų - mažiau nei milijoną eurų.

Šiuo metu bendrovės dirbami plotai yra išsiplėtę iki 1 500 ha, galvijų skaičius padidėjęs iki 800, karvių - iki 430. „Praėjusią savaitę pridavėme paskutinę fermą ir, užpildę esamus tvartus, turėsime galimybių laikyti iki 900 galvijų ir iki 500 karvių. Tačiau plėtrą žadame užbaigti, nes daugiau plėstis galimybių nėra", - sakė H. Braškys.

Prieš kelis metus jis sako svajojęs iš vienos karvės vidutiniškai melžti 7,5 tūkst. t pieno per metus, tačiau investicijos, pagerėjusios gyvulių laikymo sąlygos davė daug geresnių rezultatų - pernai vidutinis primilžis iš karvės buvo 8 730 kg pieno. „Dėl geros technologinės įrangos ir kvalifikuotų darbuotojų mūsų pienas atitinka aukščiausios kokybės rodiklius, kiekvieną dieną į Lukšių pieninę priduodame beveik 12 t pieno, kuris tinka aukščiausios kokybės „Liliputo" sūrio gamybai", - didžiuojasi bendrovės direktorius.

Bendrovėje dirba 46 žmonės, iš jų 16 - tiesiogiai gyvulininkystės sektoriuje. Vidutinis gyvulininkystės darbuotojo atlyginimas 2014 m. buvo 750 eurų, melžimo operatorių - 1 000-1 200 eurų.

„20 metų bendrovė dirbo pelningai, tačiau gyvulininkystės sektoriaus pajamos visoje pajamų struktūroje labai svyruoja. Jo pajamingumui, o tuo pačiu ir visos bendrovės, didžiausios įtakos turi pieno supirkimo kaina", - tvirtino H. Braškys. Geriausia situacija buvo 2013 m., kai natūralaus pieno kaina siekė 1,34 Lt/kg. Tuomet gyvulininkystės pajamos sudarė 54,6 proc. visų bendrovės pardavimo pajamų. Šiemet vidutinė jų vidutinė pieno supirkimo kaina yra 25,7 euro centai, o vieno kg pieno savikaina  28 euro centai (2014 m. buvo 1 litas) - savikainą didino investicijos. Taigi, bendrovės gyvulininkystės sektorius dirba nuostolingai.

„Vyriausybės programoje gyvulininkystė paskelbta prioritetine šaka. Tačiau realiame gyvenime matome, kad ta prioritetinė šaka yra ant bedugnės krašto. Jeigu nebus imtasi konkrečių priemonių, kitas pusmetis pieno gamintojams bus lemiamas ir turės labai neigiamų pasekmių ne tik žemdirbiams, bet ir visai Lietuvos ekonomikai. Mūsų bendrovė, palyginti nedidelė, įvairių mokesčių kasmet sumoka per milijoną litų. Taigi valstybei nesame našta, nesame išlaikytiniai. Ir iš valstybės institucijų laukiame ryžtingų veiksmų. Jie turi griežčiau reikalauti ES suvienodinti išmokas. Mes viską perkame pasaulinėmis kainomis, o produkciją parduodame mažiausiomis kainomis ir gauname mažiausias išmokas", - piktinosi Voniškių ŽŪB vadovas.

Jo teigimu, Žemės ūkio ministerija be Seimo pagalbos, be jų priimtų įstatymų, ginčų tarp gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų neišspręs. Problemas spręsti padėtų PVM tarifo mažinimas, rezervų yra ir perdirbimo pramonėje.

„Dabartinė pieno krizė daro labai neigiamą įtaką Lietuvos pieno gamintojams. Smulkūs pieno gamintojai visiškai atsisako gyvulių, likviduoja karves. Stambaus ir mažo pieno ūkių problemos yra panašios, tik jeigu reikėtų likviduotis, pasekmės gerokai skirtųsi. Stambūs ūkiai, tiek investavę, nesiryžta naikinti karvių, bet dabar kuo didesnė gamyba, tuo didesnis nuostolis. Mes esame kantrūs, ilgai nesiimame kraštutinių protesto akcijų, tačiau bankrutuoti galima ir tyliai", - nelinksmai baigė H. Braškys.

MŪ inf.  

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai