Agropolitika
Visas melioracijos turtas atiteks žemės savininkams
2013-11-06

Vilnius. Valstybė planuoja tęsti melioracijos turto, esančio privačioje žemėje, perdavimą žemės savininkams. Žemės ūkio ministro įsakymu sudaryta darbo grupė numato parengti atitinkamus įstatymų pakeitimus.

Pasak žemės ūkio ministro patarėjo Algirdo Griciaus, siekiama didinti melioruotos žemės naudotojų atsakomybę atsižvelgiant į tai, kaip žemės savininkų (nuomininkų) pareigas nustato Žemės įstatymas, t. y. kad ariamoji žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinįšalyje, taip pat žemė, kurioje yra eksploatuojamosmelioracijos sistemos,turi būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos našumas.

Civiliniame kodeksenustatyta, jog žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip, leidžia išplėsti žemės sklypo savininko nuosavybės teisių turinį, nustato galimybę melioracijos sistemoms ir įrenginiams suteikti žemės sklypo priklausinių statusą.

3 Paragrafas delaval

A. Gricius pabrėžia, kad vykdant esminę melioracijos ir vandentvarkos turto pertvarką bus einama melioracijos turto privatizavimo keliu. „Tai reiškia, kad šiame baigiamajame žemės reformos etape žemės savininkams numatoma perduoti 7 proc. dar valstybei nuosavybės teise priklausančio, bet savininkų žemėje esančio drenažo. Melioracijos įstatymo pakeitimo projektu numatoma išspręsti valstybės nuosavybės teisėje esančio 12,5 cm ir didesnio skersmens drenažo perdavimą žemės savininkams neatlygintinai. Įstatymo pakeitimas sudarys sąlygas efektyviau naudoti teikiamas paramos lėšas ir sudarys prielaidas tiesiogiai jomis disponuoti žemės savininkams remontuojant, rekonstruojant sausinimo sistemas. Projektas derinamas su institucijomis ir socialiniais partneriais", - aiškina A. Gricius.

Šiuo metu minus melioracijos įrenginius prižiūri ir tvarko savivaldybės. Melioracijos turto privatizavimo koncepcija būtų vykdoma palaipsniui, nes pirmuoju etapu buvo privatizuotas požeminis drenažas, išskyrus didesnio skersmens drenažo požemines linijas. Melioracijos įstatymu nustačius visą drenažo priklausomybę žemės savininkui, padidėtų ūkininkaujančių privati iniciatyva racionaliai paskirstant lėšas melioruotos žemės būklės gerinimo darbų įvairovei, pagerėtų atliekamų darbų efektyvumas.

Melioracijos finansavimas

Ministras pažymi, jog melioracijai nuo 2007 m. iki 2013 m. iš valstybės biudžeto ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos skirta per 600 mln. Lt arba kasmet vidutiniškai po 85 mln. Lt (70 proc. poreikio). Šiuo laikotarpiu suremontuota ir rekonstruota 3 295 km drenažo linijų, 5 658 km griovių, 354 tiltai, 5 002 pralaidos ir kiti smulkūs sausinimo sistemų įrenginiai. Tai sudaro 20-30 proc. reikalingų remontuoti ir rekonstruoti atskiros rūšies įrenginių. Melioracijos būklė pagerinta 258 tūkst. ha plote.

Planuojamas 2014 m. valstybės biudžeto lėšas melioracijai (27 mln. Lt) numatoma skirti valstybei nuosavybės teise priklausančių ir savivaldybių patikėjimo teise valdomų melioracijos statinių priežiūrai ir remontui.

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos I-osios krypties priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra" veiklos sričiai „Žemės ūkio vandentvarka" buvo numatyta skirti 131,0 mln. Lt paramos sausinimo sistemų ir jų hidrotechninių statinių rekonstrukcijai, rūgščių dirvų kalkinimui sausinamos teritorijos ariamoje žemėje, kur pH≤5,5, dirbtinių vandens telkinių hidrotechninių statinių rekonstrukcijai, polderių rekonstrukcijai.

Finansuojama iki 90 proc. projekto vertės, didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 1 035 840 litų, o polderiuose - iki 2 071 680 Lt. Ši priemonė paskatino sutelkti dėmesį sausinimo sistemų gerinimui.

Melioracijos statinių renovacijos projektams įgyvendinti patvirtintos 274 paraiškos 283,8 mln. Lt sumai. Melioracijos sistemų naudotojų asociacijos pateikė 192 paraiškas, savivaldybės - 85. Visos paraiškos, atitinkančios reikalavimus, patenkintos ir jau išmokėta 197,0 mln. Lt.

Atsiradus galimybei numatyta dar papildomai skirti 24,719 mln. Lt, paraiškos paramai gauti priimamos iki lapkričio 15 d.

Pagal ŽŪM inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai