Agropolitika
Vilties žybsnis nederlingose žemėse ūkininkaujantiems žemdirbiams
2016-01-11

Varėna. Nederlingų žemių ūkininkai, iš visos Lietuvos susirinkę į konferenciją Varėnoje, savo problemas persakė žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei bei kitiems ministerijos pareigūnams, o priimtą rezoliuciją nusiuntė šalies vadovams. Kai kurie konferencijoje gauti pažadai žemdirbius nudžiugino, kiti neįtikino.

Lietuvoje yra apie 2,8 mln. ha dirbamos žemės. Daugiau kaip 1 mln. ha sudaro nederlingi plotai, kuriuose ūkininkauja apie 70 tūkst. žemdirbių.

Į konferenciją, skirtą nederlingų vietovių žemdirbių problemoms aptarti, suvažiavo 330 ūkininkų iš visų keturių regionų

„Nederlingų žemių ūkininkai pasirengę kurti, plėtoti ir modernizuoti savo ūkius, didinti žemės ūkio produkcijos gamybą, tačiau  pasigenda efektyvios bei planingos Seimo ir Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos bei Europos Sąjungos (ES) institucijų pagalbos", - teigė Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) pirmininkas Juozas Baublys. Dėl šių priežasčių kiekvienais metais ūkininkauti nenašiose žemėse atsisako po kelis tūkstančius žemdirbių.

Anot J. Baublio, mažėjančios ūkininkų pajamos neskatina vartojimo, priešingai - gali didinti norą nedirbti, gauti pašalpas bei uždirbti šešėlinių pajamų. Žaliavų, atsarginių dalių, kurios būtinos užtikrinti žemės ūkio technikos veikimą, kainos žaibiškai auga, o parama ūkininkams, dirbantiems nederlingose žemėse, mažinama beveik 50 proc.

Nederlingos žemės netapo derlingomis

Vienas iš svarbiausių konferencijoje aptartų klausimų - naujo Nepalankių žemių ūkininkavimui žemėlapio sukūrimas. Žemdirbius piktino, jog naujasis žemėlapis nebuvo prieinamas visuomenei.

„Esu vienas iš tų, kuris trumpai iš tolo matė naująjį žemėlapį, bet ir tai tik todėl, kad pasielgiau įžūliai. Išmetė pro duris, įlipau per langą, per prievartą įsiprašiau į pasitarimą, nes man rūpi šie klausimai", - pasakojo LNŽNA valdybos narys Žydrūnas Nevulis.

Jo teigimu, naujame žemėlapyje iš 255 seniūnijų, priskirtų nenašioms žemėms, yra likę 196 seniūnijos, teritorija sumažėjo 315 tūkst. ha. Atsirado 64 naujos seniūnijos, išnyko 93 buvusios. „Niekas mums nenori net pradėti aiškinti, iš kur ir kokie imami skaičiai tiems patvirtintiems kriterijams skaičiuoti, atsakoma, kad taip reikia Briuseliui", - piktinosi Ž. Nevulis.

Nuotraukoje iš kairės: eurparlamentaras Bronis Ropė, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkas Juozas Baublys, LNŽNA valdybos narys Žydrūnas Nevulis

Žemdirbių nuomone, žemės netapo derlingesnės vien todėl, kad jas šiai kategorijai priskyrė valdininkai.

Žemėlapį perbraižys dar kartą

Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė sutiko su ūkininkų priekaištais dėl viešumo stokos rengiant Nepalankių žemių ūkininkavimui žemėlapį.

Ministrės teigimu, rengiant žemėlapį, buvo naudojami 2013 metų ekonominiai duomenys, kurie buvo gana neblogi. Žemė nepagerėjo, bet ekonominiai rodikliai pagerėjo, nes žmonės išvažiavo į užsienį, tai ir atsispindėjo naujajame žemėlapyje. Nusprendus, kad tai blogina situaciją, buvo atsisakyta žemėlapį teikti visuomenei ir nesivadovauti juo (kaip buvo numatyta) nuo 2016 metų.

„Mūsų tikslas - paimti 2015 metų ekonominius rodiklius, kurie blogesni už 2013-ųjų, viską perskaičiuoti ir perbraižyti. Labai svarbu, kad svarbiausias kriterijus būtų žemės našumo balas, o ne ekonominiai-socialiniai rodikliai", - tvirtino ministrė V. Baltraitienė.

Anot ministrės, naujas žemėlapis bus suderintas su žemdirbiais ir tik tada teikiamas Europos Komisijai tvirtinti, jis įsigalios vėliausiai nuo 2018 metų. Parengus Nepalankių žemių ūkininkavimui žemėlapį, bus galima tikslinti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programą.

Ministrės V. Baltraitienės paaiškinimai dėl naujo žemėlapio neįtikino LNŽNA pirmininko J. Baublio. „Atsakymas neišsamus, jau ne pirmą kartą girdime - kažko vis laukia, kažko vis trūksta", - teigė J. Baublys.

Todėl į konferencijos rezoliuciją žemdirbiai įrašė punktą, kad į naujajame žemėlapyje būtų pažymėtos ir visos buvusios nederlingos žemės.

Žemės ūkio viceministras Saulius Cironka (stovi) ragino vadovautis ne emocijomis, bet faktais ir skaičiais

Išmokos didės

Didelį ūkininkų nepasitenkinimą sukėlęs Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių" taisyklių projektas, atsižvelgus į vietovės nepalankumą, bus pakeistas.

„Nuo 2016-ųjų pinigai turi būti perskaičiuoti, jų daugės. Dėl diferencijavimo bus taip, kaip nuspręsite jūs - ar ribosime, kad didieji ūkiai gautų mažiau, ar mokėsime už hektarą", - pažadėjo ministrė V. Baltraitienė.

Už 1 ha mažo nepalankumo vietovėse bus mokama 55,2 Eur kompensacinė išmoka (buvo 46 Eur), didelio nepalankumo - 73,6 Eur (buvo 61 Eur).

Sieks švelninti sankcijas dėl afrikinio kiaulių maro

Ūkininkų netenkina ir užsitęsę draudimai buferinėse afrikinio kiaulių maro zonose auginti kiaules. Jų nuomone, jau reikėtų leisti auginti kiaules savoms reikmėms, laikantis tam tikrų reikalavimų, ir buferinėse zonose.

Ministrė patikino, kad jau pradėta spręsti ši problema. Kreiptasi į eurokomisarą Vytenį Andriukaitį, kad tose vietovėse, kur ligos protrūkiai nepasikartoja, nebūtų taikomi III zonos apribojimai. Tai vietovei galima būtų suteikti II zonos statusą, kuris yra gerokai švelnesnis. II zonoje galima laikyti kiaules savoms reikmėms, bet negalima jų veisti, parduoti. Tai labai svarbu, nes atsiradus bent vienam židiniui, visa teritorija yra įtraukiama į III zoną ir kiaules laikyti uždraudžiama.

„Jau paruoštos taisyklės, kokių minimalių biosaugos reikalavimų reikės laikytis teritoriją priskyrus II zonai", - teigė V. Baltraitienė.

Nori viešumo ir stabilumo

Be daugybės persakytų problemų žemdirbiai įvardijo dvi - žemės ūkio politikos stabilumo ir viešumo stoką, esą jas išsprendus, ūkininkauti būtų daug lengviau. Žemdirbius neramina tai, kad vos spėjus suplanuoti ūkio plėtrą, įstatymai pakeičiami, tada patiriama nuostolių, o kartais tenka visai atsisakyti ūkininkavimo. 

LNŽNA pirmininko J. Baublio teigimu, liūdna yra tolesnio ekologinio ūkininkavimo perspektyva. „Sakė, kad bus galima ekologiškai ūkininkauti įvykdžius įsipareigojimus pagal seną programą ir neprisiėmus naujų įsipareigojimų, tačiau paaiškėjo, jog jei neprisiėmei naujų įsipareigojimų, ekologiškai ūkininkauti nebus galima", - apgailestavo J. Baublys. Taip buvo suklaidinta nemažai žmonių.

Apie ūkininkavimo sąlygas nenašiose žemėse kalbėjo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis

Ūkininkų įsitikinimu, būtų geriausia, jei taisyklės būtų priimamos visam ekonominiam laikotarpiui.

„Ūkio modernizavimo projektai ir taisyklės bus skelbiami ne tik Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje, bet ir išsiunčiamos kiekvienai asociacijai. Modernizavimo paramos intensyvumas visiems išliks 20 proc.", - teigė ministrė V. Baltraitienė.

Ministrė, užsiminė, jog pinigų stygių gal pavyktų išspręsti perkėlus tiesioginėms išmokoms skirtas lėšas į kaimo plėtros voką. Tai galėtų būti paskata norintiems ūkininkauti.

MŪ inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai