Agropolitika
Veislininkystės asociacijos skelbia pavojų
2015-11-25

Kaunas. Pripažintų gyvūnų veislininkystės asociacijų vadovai susiėmę už galvos - pagal Žemės ūkio ministerijos parengtas Pagalbos veislininkystei taisykles 2016 m., asociacijos kitais metais neišgyvens. Perskaičiavus įkainius už atliekamus darbus, finansavimas asociacijoms labai sumažės.

Asociacijų atstovai, susirinkę į skubų Veislininkystės komiteto posėdį, svarstė ŽŪM atsiųstą Pagalbos veislininkystei taisyklių projektą (beje, jis jau buvo su atsakingų darbuotojų parašais). Susipažinę su šiuo dokumentu, visi nutarė - pripažintų asociacijų finansavimas yra nelogiškas, nežinia, kokiais kriterijais remiantis paskaičiuoti sumažinti įkainiai už gyvulių vertinimą, atliktus darbus. „Tokiomis sąlygomis asociacijos neišgyvens", - reziumavo Veislininkystės komiteto pirmininkas Edvardas Gedgaudas (nuotr.).

Posėdyje dalyvavo E. Gedgaudas, Žemės ūkio rūmų laikinai direktoriaus pareigas einantis Sigitas Dimaitis, galvijų, ožkų, žirgininkų asociacijų atstovai: Alvydas Pečiulaitis, Laura Mišeikienė, Juozas Darbutas, Darius Oberauskas, Virginijus Urbonavičius, Dalia Ėmužytė, Kęstutis Saikevičius, Vidmantas Isoda, Reda Mažeikienė, Stasys Svetlauskas.

Veislininkystės komiteto posėdyje gyvūnų veisėjų asociacijų atstovai aktyviai diskutavo dėl susidariusios padėties ir ŽŪM požiūrio į juos

Diskusijose asociacijų vadovai pareiškė, kad Pagalbos veislininkystei taisyklės parengtos valstybiniam aparatui išlaikyti ir jam funkcionuoti. Kai kurie Pagalbos veislininkystei taisyklių skyriai neatitinka nei ūkinių gyvūnų veislininkystės, nei ES politikos, neskatina asociacijų veiklos, jos negali atlikti valstybės deleguotos funkcijos - gyvūnų kilmės knygų vedimo ir tvarkymo. Pasak S. Dimaičio, Nacionalinė gyvulininkystės programa yra mitas, nes pats gyvulininkystės pagrindas - veislininkystė - yra nereikalinga valstybei, kaip rodo jos požiūris.   

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius A. Pečiulaitis teigė, kad jie yra labiausiai nuskriausti - asociacijai įkainiai sumažinti 66 proc. „Mėsinių galvijų šaka skelbta prioritetine, sakė, reikia didinti galvijų skaičių. Pateikėme planus, kiek iki 2020 m. numatėme įsivežti gyvulių, kiek veisti, auginti ir pan., bet taip sumažinus finansavimą išgyventi asociacijai nėra šansų", - piktinosi A. Pečiulaitis.

Respublikinės lenktyninių žirgų lygos direktorius V. Isoda paskaičiavo, kad jiems kitų metų finansavimas, palyginti su 2015-aisiais, sumažėtų 44 proc. „Toks žeminimas į jokius rėmus netelpa. Juk mes, ristūnininkai, vieninteliai Europoje vykdome žymiausią žiemos šventę - Sartų lenktynes. Didelis pavojus, kad nuo XIX a. pradžios vykusių lenktynių 2016 m. nebus, apie tai jau kalba eiliniai šventės važiuotojai, nes iki jų neišgyvensime. Ši žinia jau pasakyta ir ministrei, ir viceministrui", - sakė V. Isoda.

Dėl Pagalbos veislininkystei taisyklių projekto diskutuoja Vidmantas Isoda ir Dalia Ėmužytė

Tuo tarpu valstybės įmonėms 2016 m. numatyta skirti ne mažiau lėšų negu ankstesniais metais: UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė" - 2 mln. 132,7 tūkst. EUR, AB „Lietuvos veislininkystė" - 49,4 tūkst. EUR, UAB „Šilutės veislininkystė" - 153 tūkst. EUR, AB „Kiaulių veislininkystė" - 332,8 tūkst. EUR.

Arabų žirgų augintojų asociacijos prezidentas Stasys Svetlauskas atkreipė dėmesį, kad veislininkystės asociacijos gauna tik 8 proc. reikalingo finansavimo išlaidoms padengti, kai valstybės kontroliuojama įmonė „Gyvulių produktyvumo kontrolė" yra remiama 80 proc., valstybinis žirgynas - 100 proc. O tarptautiniu mastu pripažįstamos tik visuomeninės organizacijos, tik jos, pasak S. Svetlausko, gali dalyvauti tarptautinėse organizacijose. 

Pagalbos veislininkystei taisyklių projekto, šio labai svarbaus dokumento, asociacijos laukė dar prieš tris savaites, bet jis atsiųstas tik praėjusią savaitę, kai laiko jam apsvarstyti ir įvertinti beveik neliko. „Ministerija ištikima savo principams - laiko mums duoda tiek, kad kuo mažiau būtų derinimų, - griežtai ŽŪM atsakingų asmenų veiksmus vertino Veislininkystės komiteto pirmininkas E. Gedgaudas. - Valdininkai taip dar kartą parodė, kad jie jaučiasi viršesni už žemdirbių asociacijas. Veislininkystės komitete mes demokratiškai priimame sprendimus, bet mūsų demokratija atsimuša į autokratiją. Ir nelabai įsivaizduoju, kaip tai pakeisti."

Asociacijos dar kartą pateikė ministerijai savo siūlymus taisyklių pakeitimui dėl etato išlaikymo, selekcinių programų ruošimo, gyvulių genetinės kokybės vertinimo, taip pat ragino ministeriją atsižvelgti į LR Konstitucijos 46 straipsnį (jame sakoma, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva; Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą; Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei; Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę) ir t. t.

Beje, dėl Pagalbos veislininkystei taisyklių 2015 metams viskas vyko panašiai - ŽŪM įkalbėjo Veislininkystės komiteto narius sutikti su jų pasiūlymais, o paskiau žadėjo bendrai dirbti, tobulinant visą šalies veislininkystės sistemą. Tačiau kol kas, regis, veislininkystės asociacijoms ir ŽŪM nepavyko rasti bendro sutarimo, derinant veislinių gyvūnų kilmės knygos finansavimą ir apskritai ruošiant dirvą pertvarkai veislininkystėje.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai