Agropolitika
Varžomasi dėl paramos melioracijai
2016-05-30

Vilnius. Surinktos paraiškos paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos veiklos sritį  „Parama žemės ūkio vandentvarkai" gauti laukia įvertinimo. Tiek pernai, tiek šiemet pateiktų paraiškų skaičius gerokai viršija skirtą biudžetą, nes tai galbūt paskutinė galimybė kiek įmanoma pigiau susitvarkyti bent dalį melioracijos įrenginių, kol valstybės nuosavybėje esantis požeminis drenažas bus perduotas valdyti ir prižiūrėti patiems žemės savininkams.

Melioracijos klausimas opus visiems žemdirbiams. Dalis drenuotos žemės žemdirbystei nebetinka, nes melioracijos sistemos nebeveikia, o jei ir veikia - tik iš dalies. Nors tokia padėtis žemdirbystės sektorių lydi ne vienerius metus, melioracijos būkle labiau susirūpinta supratus, kad netrukus visų įrenginių priežiūra ir valdymas pereis į pačių ūkininkų rankas. Vienas paprasčiausių būdų kuo skubiau ir pigiau susitvarkyti laukus dalyvavimas struktūrinių fondų paramos programose.

„Pareiškėjai pateikė 116 paraiškų, kuriose prašoma per 34 mln. Eur paramos. Skirtos paramos sumos - 25 mln. Eur - neužteko visiems, norintiems finansuoti vandentvarkos projektus, todėl sudaryta projektų pirmumo eilė," - sako Nacionalinės mokėjimo agentūros Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė.

Paraiškų pirmumo eilė sudaryta suteikiant paraiškoms balus už atitiktį taisyklėse nustatytiems projektų atrankos kriterijams. Sudarius pirmumo eilę, paaiškėjo, kad tinkamumo skirti paramą vertinimas bus atliekamas 40 paraiškų, surinkusių nuo 75 iki 50 balų (įskaitytinai).

Paraiškos pagal minėtą veiklos sritį buvo renkamos ir praėjusiais metais, nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki rugsėjo 30 d. Iš viso buvo pateikta 110 paraiškų, kurių bendra vertė - 32,26 mln. eurų. Skirta 25 mln. eurų paramos suma, t. y. mažiau, negu buvo prašoma, todėl vėlgi buvo sudaroma pirmumo eilė. Taigi, ir praėjusiais metais vykusio paraiškų rinkimo metu parama susilaukė nemažo susidomėjimo.

Vienintelė išeitis - parama

Biržų rajono ūkininkai - vieni iš aktyviausiai teikusių paraiškas žemės ūkio vandentvarkai gerinti. Pasak Biržų rajono savivaldybės specialisto inžinieriaus Rimanto Šikšnio, rajono ūkininkai yra užregistravę beveik 40 melioracijos asociacijų. Didelė dalis jų ir anksčiau yra teikusios paraiškas melioracijos įrenginiams tvarkyti, tačiau kai kurios tikėdavosi, kad galima susitvarkyti ir valstybės biudžeto lėšomis. Matydami, kad valstybės biudžeto lėšos yra nuolat mažinamos, be to, yra taikomi įvairūs apribojimai, ūkininkai suprato, kad kitos išeities, kaip tik teikti paraiškas Europos Sąjungos paramai gauti, nėra.

„Projekto intensyvumas 80 proc., tai yra europiniai pinigai, 3 proc. prisideda mūsų savivaldybė kaip projekto partneris, o 17 proc. jau lieka žemės savininkams", - sako R. Šikšnys, pasidžiaugdamas rajono ūkininkų aktyvumu. Jie ir pirmu, ir antru šaukimu pateikė po 10 paraiškų. Praėjusiais metais buvo patvirtintos 7, trys šiemet perteiktos iš naujo. Dabar ūkininkai laukia rezultatų, tikėdamiesi, kad kliūčių paramai gauti nebus ir jie paklius į „laimingųjų" sąrašą. Praėjusias metais kelią paramai užkirto nesutvarkyti nuosavybės dokumentai.

„Jeigu žemė nuosava, viskas gerai, o jeigu nuomojama, tiek iš valstybės, tiek iš žmonių, tai nuomos sutartys turi būti sudarytos iki 2023 metų. Vis tik tai ilgas laiko tarpas ir žemės savininkas išnuomodamas žemę kažkiek rizikuoja - jis negalės nei jos parduoti, nei kažko keisti", - pastebi R. Šikšnys.

Susiprato gan vėlai

„Anksčiau ūkininkai daugiau orientavosi į technikos ir žemės pirkimą, bet neinvestavo į drenažą. Dabar jau žemių turi pakankamai, tai tvarkosi nusausintus plotus. Gali būti geriausios trąšos, geriausia sėkla, bet jeigu neveiks melioracija, naudos iš to tikrai nebus. Gali taikyti geriausias technologijas, bet jeigu plotas išmirkęs, tai derlius bus menkas arba visai jo nebus", - sako R. Šikšnys, akcentuodamas melioracijos svarbą tiems ūkiams, kurie vis dar nelaiko melioracijos darbų prioritetu. 

Jam pritaria ir Kupiškio rajono Puožo melioracijos statinių asociacijai atstovaujantis ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius. Puožo asociacija, vienijanti 6 ūkius, vykdys jau trečią ES paramos projektą, kai tuo tarpu kai kurios asociacijos rajone dar tik kuriasi.

„Dalyvaujam nebe pirmą kartą, o šįkart į mūsų parnerius pasisiūlė savivaldybė, ji finansuos 3 proc. sumos. Ir tiek gerai. Pagrindinis mūsų gamybos įrankis yra žemė. Į  ją ir reikia investuoti kaip galima daugiau, nes padėtis tikrai prasta", - sako ūkininkas, pagrindinė problema įvardindamas labai prastus melioracijos griovius, kurie faktiškai užakę, ir kai kuriuose laukuose visai neveikiančius drenažus. Jo manymu, rajonuose turėtų būti sukurtos tam tikros organizacijos, vykdančios melioracijos priežiūrą, nes dabar nebeaišku, kas ūkininko nuosavybė, o kas valstybės. „Griovys tai visgi ne mano yra, priklauso valstybei, o plotas iki vidurio griovio priklauso man", - stebisi ūkininkas.

Z. Aleksandravičius sako neįsivaizduojantis, kaip reikėtų ūkininkauti, jei nutrūktų parama ir ateityje nebūtų panašių projektų. „Manau, kad čia yra pati geriausia iš visų mums siūlytų paramos programų. Iš pat pradžių, kai valstybė dengė 100, 90 procentų, visiems reikėjo masiškai dalyvauti. Ne mokymuose ar kitose srityse, kur matėme akivaizdžiai, kad per prievartą viskas daroma, pritraukiama, o ten, kas lieka, sakykim, dešimtmečiams", - sako Z. Aleksandravičius, vildamasis, kad dabar pateiktas projektas bus patvirtintas, o ūkininkų planai sutvarkytuose laukuose sėti pasėlius nenueis veltui.

Skubėjimo priežastys

Pasak Žemės ūkio ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus specialistės Jurgos Vaičiūnės, ūkininkai suskubo teikti projektus vandentvarkai gerinti dėl kelių priežasčių.

„Galimybės ateinančiais metais gauti ES finansinę paramą žemės ūkio vandentvarkai nebebus, nes iš esmės beveik visas lėšų kiekis (išskyrus rezervą, kuris bus naudojamas baigiantis 2014-2020 laikotarpiui) šiai paramai išnaudotas. Dėl šios priežasties toks didelis asociacijų (ūkininkų) aktyvumas.

Sutvarkyti savo laukus, prisidėjus tik 20 proc., yra viliojantis dalykas, turint galvoje, kad netrukus visas likęs valstybės nuosavybėje požeminis drenažas bus perduotas neatlygintinai žemės savininkams ir įgis tos konkrečios žemės priklausinių statusą. Taip kaip šiandien požeminis drenažas iki 100 mm skersmens imtinai nuosavybės teise priklauso žemės savininkams", - teigia J. Vaičiūnė.

Pasak Žemės ūkio ministerijos atstovės, melioracijos padėtis kasmet prastėja paprasčiausiai dėl lėšų trūkumo. Kasmet, be ES finansinės paramos, melioracijai skiriama iš valstybės biudžeto 10 mln. Eur, esant savivaldybių apskaičiuotam poreikiui pagal žemės ūkio ministro 2014-12-17 įsakymu Nr. 3D-968 patvirtintą 2015-2017 metų melioracijos programą - 42,3 mln. Eur. Šiomis lėšomis (10 mln. Eur) galima atlikti tik priežiūros ir smulkaus remonto darbus. Melioracijos rekonstravimui jau nuo 2012 m valstybės biudžetas lėšų neskiria.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai