Vilnius. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) valdymo ir atsakomybių sistemos auditą atlikusi Valstybės kontrolė teigia, kad yra tobulintinų sričių, į kurias būtina atsižvelgti siekiant užtikrinti sklandų ir efektyvų politikos formavimą.

Pastabų yra dėl 2020-2022 m. nepasiektų veiklos rodiklių, administracinės naštos mažinimo ir socialinių partnerių pasitelkimo.

Valstybės kontrolė teigia, kad žemės ūkio sektoriaus dalyviai turėtų būti aktyviau įtraukiami kaip socialiniai partneriai į politikos formavimo klausimų sprendimui sudarytų darbo grupių veiklą.

„Aktyvesnis Ministerijos bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, visapusiškesnis jų įtraukimas į politikos formavimo darbo grupes padėtų priimti sprendimus, labiau atitinkančius suinteresuotų šalių lūkesčius.

Tokie sprendimai užtikrintų administracinės naštos mažinimą, o teisės aktų nereikėtų koreguoti po kelis kartus, įnešant sumaišties ir neaiškumo, kaip yra šiandien“, – teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Audito išvados rodo, kad Ministerijos valdymo ir atsakomybių sistema tobulintina. Teigiama, kad 2020–2022 m. nepasiekta penktadalis tęstinės veiklos planuotų rodiklių, tarp jų: melioracijos sistemos modernizavimas, sertifikuoto ekologinio ūkininkavimo didinimas ir žemės ūkio kooperatyvų augimas. Valstybės kontrolė pabrėžia, kad ŽŪM turėtų išanalizuoti nepasiektų rodiklių priežastis ir imtis sistemos tobulinimo.

Ji pastebi, kad žemės ūkio asociacijos teikia pasiūlymus dėl galimo administracinės naštos mažinimo, tačiau Ministerijai tokios informacijos nesisteminant sudėtinga parinkti taiklias priemones problemoms išspręsti.

Atkreipiamas dėmesys, kad savarankiškai deklaruojančių žemės ūkio naudmenas ir pasėlius ūkininkų daugėja vos 0,1–0,2 proc. punkto kasmet. Patobulinus deklaravimo sistemą galėtų būti mažinama ir administracinė našta.

Pastabų yra ir dėl draudimo sistemos. Anot auditorių, žemės ūkio gamtinių rizikų valdymas  šiuo metu orientuotas į patirtų žalų ir draudimo įmokų kompensavimo mechanizmus, tačiau neskatinamos savarankiškos prevencinės priemonės.

„Nuo stichinės sausros, vienos didžiausių rizikų, apdraudžiami tik nedideli pasėlių ir augalų plotai: 2022 m. tokie apdrausti plotai sudarė tik 0,74 proc. Efektyviai nefunkcionuojant draudimo sistemai, nuostolius žemdirbiams kompensuoja valstybė iš Valstybės  biudžeto arba ES fondų. Siekiant išvengti galimų nuostolių ūkininkams ir išlaidų valstybės biudžetui bei dažnėjant ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, svarbu ūkininkus konsultuoti draudimo klausimais“, – teigia Valstybės kontrolė.

Anot jos, ŽŪM įgyvendinus strateginio valdymo pokyčius ir pasiekus tęstinės veiklos tikslus, vykdant taiklesnes priemones administracinės naštos mažinimui, skatinant ūkininkus patiems valdyti riziką dėl meteorologinių reiškinių, sukūrus modernesnę ir patrauklesnę vartotojams žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo sistemą ir labiau įtraukus socialinius partnerius į politikos formavimą, būtų užtikrinama efektyvesnė ir rezultatyvesnė ministerijos veikla.