Agropolitika
Valstybės kontrolė nepastebėjo svarbiausios problemos?
2015-11-04

Kaunas. Veislininkystės komiteto prie Žemės ūkio rūmų nariai posėdyje turėjo temų karštoms diskusijoms. Svarbiausios jų - Valstybės kontrolės išvadų apie veislinę gyvulininkystę aptarimas ir pasiūlymai Ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtojimo ir rėmimo programai 2016-2020 m.

Valstybės kontrolieriams atlikus ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtros auditą paaiškėjo, kad, jų teigimu, veislinė gyvulininkystė planuojama nepakankamai, nėra sudarytos tinkamos sąlygos išsaugoti nykstančias Lietuvos ūkinių gyvūnų veisles, o gyvulių produktyvumo kontrolė ir valstybinė veislininkystės priežiūra yra neefektyvi. Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) rekomenduota tobulinti  ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtros ir selekcinių programų rengimą, įgyvendinti priemones, skatinančias ūkinių gyvūnų produktyvumo kontrolės vykdymą bei Lietuvos nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimą.

Veislininkystės komiteto pirmininkas Edvardas Gedgaudas (nuotr.) skeptiškai įvertino Valstybės kontrolės išvadas. „Svarbiausia problema liko nepastebėta - auditas iki galo neįvertino pačios valstybinės veislininkystės struktūros naudingumo. Pagal atliktą analizę matyti, kad valstybės valdomas griozdiškas mechanizmas jau nesisuka, o apie jo perdavimą valdyti patiems ūkininkams net nėra užuominų", - pastebėjo E. Gedgaudas.

Nustatytiems trūkumams pašalinti pateiktos rekomendacijos, kurias ŽŪM ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba turėtų įgyvendinti iki 2017-ųjų, kad būtų efektyviau vykdoma valstybinė veislininkystės priežiūra. Tačiau ir E. Gedgaudas, ir kiti Veislininkystės komiteto nariai stebėjosi, kad veislinės gyvulininkystės  trūkumus turi pašalinti ŽŪM Valstybinės veislininkystės struktūros ir pati Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba, kurios, pagal audito išvadas, veikia neefektyviai.

„Tai praktiškai neįmanoma - juk sistema, nekeis sistemos, - įsitikinęs Veislininkystės komiteto pirmininkas. - Be to, keista, kad visos išvados labai sukoncentruotos į genetinius išteklius, tarsi atsitraukiant nuo pagrindinių problemų, kurių valstybinėje veislininkystėje daug.  O Lietuvos ekonomika juk  gyvena ne iš genetinių išteklių."

Veislininkystės komiteto narys, Lietuvos ristūnų sporto asociacijos prezidentas Kęstutis Saikevičius teigia, kad pagal tai, kaip buvo pateikta, ši Valstybės kontrolės pažyma yra gerokai nuvertinta, nes visur nuskambėjo, kad vos ne svarbiausia problema - Lietuvos skalikai.

„Man labai džiugu, kad genetiniai ištekliai sukėlė tokį ažiotažą, bet tai sudaro daugiausia 3 proc. visos veislininkystės programos. Tai negi nėra daugiau apie ką kalbėti veislininkystėje, o tik apie tai, kad skalikai nyksta? Juokinga", - ironizavo Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro ir Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacijos vadovė Rūta Šveistienė.

Griežtą poziciją išsakė ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas. „Esmės Valstybės kontrolė nemato ir nesistengia matyti. Priešingai - pasistengė nematyti ir nesikapstyti giliau, o surašė paviršutiniškas pastabas", - teigė kiaulių augintojų atstovas. ŽŪM, pasak jo, biudžeto lėšomis dirbtinai palaiko AB ,,Kiaulių veislininkystė" veiklą, nors šios įmonės veikla ir paslaugos kiaulių augintojams tapo nereikalingomis. Atitinkamai ministerijoje koreguojami teisės aktai, kurie kliudo ir nereikalingais tyrimais apsunkina privačius kiaulių augintojus. Susidaro situacija, kai kiaules veisia ne į asociaciją susijungę kiaulių augintojai, o Lietuvos valstybė, nustatydama tam tikrus siektinus rezultatus, kiaulių vertinimus ir pan., visiškai neatsižvelgdama į kiaulių augintojų poreikius ir tikslus.

Žemės ūkio rūmų direktoriaus pareigas laikinai einantis Sigitas Dimaitis posėdyje teigė, kad bėda ta, jog Valstybės kontrolė pagal savo funkcijas gali daryti esamos sistemos analizę, bet negali į problemą pažiūrėti kitu kampu - ar ta sistema išvis yra naudinga. „Šitą darbą turi atlikti kompetentinga institucija, šiuo atveju - Žemės ūkio ministerija, kuri yra sukurta tam, kad visos sistemos ir padaliniai dirbtų efektyviai. Jeigu ji šito nedaro - ką gi... Per 20 metų eržilų depas nesukurtas, kontroliuojamų gyvulių skaičius nuo visos populiacijos kaip buvo, taip ir liko tik 43 proc., primilžis mažiausias Europoje, pieno tyrimai, gyvulių produktyvumo kontrolė brangiausi. Ir visi tai žino. Tad gali kilti įvairių įtarimų, kad yra sukurta tam tikra sistema, kuria užsiimti galbūt turėtų specialiosios tarnybos? Valstybės kontrolė atliko tai, ką atliko, o toliau gal ir prokuratūra galėtų tirti, nežinau", - žodžių į vatą nevyniojo S. Dimaitis.  

Veislininkystės komiteto pirmininkas Edvardas Gedgaudas (nuotr.) ir Žemės ūkio rūmų direktoriaus pareigas laikinai einantis Sigitas Dimaitis skeptiškai įvertino Valstybės kontrolės išvadas

Veislininkystės komiteto nariai sutarė rengti susitikimą su Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktoriumi Laimonu Čiaku ir pasiaiškinti rūpimus dalykus.

Apie būtinybę reformuoti visą veislininkystės sistemą Veislininkystės komiteto nariai kalbėjo ir svarstydami pasiūlymus, kaip pakeisti Ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtojimo ir rėmimo programą 2016-2020 m., kuri 5 metus bus vienu iš svarbiausių veislininkystės dokumentų.

Programos tiksluose siūloma numatyti didesnį visuomeninių savivaldos organizacijų vaidmenį ir svarbą veislininkystės sistemoje, gerinti ūkinių gyvūnų veislines savybes, produktyvumą, produkcijos kokybę ir pan. O norint įgyvendinti tokius Programos tikslus, siūloma reformuoti esamą veislininkystės sistemą, naudojantis pažangiausių ES šalių (kaip žinoma, šiose šalyse veislininkystę reguliuoja patys ūkininkai) patirtimi ir valstybei nebūdingas funkcijas perduoti pripažintoms veislininkystės institucijoms.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai