Agropolitika
V. Baltraitienė: „Kol pjausimės ir kaposimės, mums nieko nepavyks pasiekti“ (nuotraukų galerija)
2014-10-27

Vilnius. Netenkantys pajamų ūkiai yra atsidūrę ties rizikingo pasirinkimo riba: išlaikyti gamybos lygį ir tęsti nuostolingą veiklą ar mažinti gamybą ir atleidinėti darbuotojus. Su stambiausiais šalies žemės ūkio gamintojais penktadienį susitiko ministrė Virginija Baltraitienė, o parlamentinio Kaimo reikalų komiteto narių dėmesio žemdirbiai nesulaukė.

Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento Jeronimo Kraujelio, apie 80 proc. bendrovių laiko gyvulius, jų atsisakius sumažėtų darbo, o kartu ir darbuotojų. „Kuo daugiau gyvulių turi bendrovės, tuo pajamų sumažėjimas yra didesnis. Kai kurios bendrovės netenka po 2-3 mln. litų pajamų. Griūna planai, nes išlaidos jau padarytos, o pajamų nėra. Paskaičiavome, kad bendrovė vidutiniškai netenka 550 litų iš hektaro, o tai sudaro apie 60 proc. darbo užmokesčio fondo. Jei situacija nesikeis, bendrovės bus priverstos atleidinėti darbuotojus", - sakė J. Kraujelis.

Pajamų sumažėjimas bendrovių gyvulininkystės sektoriuje yra pats didžiausias, jis sudaro apie 37 proc. (mėsos - 27 proc., pieno 10 proc.), pajamos iš grūdų kritusios 36 proc., rapsų - 26 proc.

3 Paragrafas delaval

J. Kraujelio žodžiais, rugpjūčio-rugsėjo mėnesį natūralaus pieno supirkimo kaina krito 24 proc. arba 31 ct, galvijų - 8,3, rapsų - 17, grūdų - 18 proc. „Eurostato" duomenimis, pieno supirkimo kainų sumažėjimas 2013-2014 m. Lietuvoje sudaro 20 proc. ir yra didžiausias tarp ES valstybių narių. „Bendrovėse įtampa didžiulė. Aliarmas keliamas dėl to, kad produkcijos supirkimo kaina nepadengia savikainos", - atkreipė dėmesį LŽŪBA vadovas.

Nepalankią situaciją pieno sektoriuje J. Kraujelis sieja ir su gamintojų struktūra. „Madas diktuoja smulkieji gamintojai. Nors bendrai paėmus gamyba smulkiuose ūkiuose mažėja, o stambiuose auga, tačiau smulkiųjų pieno gamintojų gausa nulemia didelius rinkai tiekiamo pieno kiekio svyravimus, o tai turi įtakos kainų nestabilumui. Sudėtinga sudaryti sutartis esant tokiam dideliam sezoniškumui, kuris Lietuvoje ir Latvijoje yra didžiausias tarp ES šalių. Situaciją įmanoma pakeisti tik racionaliai pertvarkius ūkius", - pabrėžė J. Kraujelis.

Analizuodamas žemės ūkio finansinių netekčių kompensavimo būdus, J. Kraujelis rezervuotai vertino kalbas apie ES paramą ūkiams, kurie patyrė nuostolių dėl Rusijos embargo. „Parama už embargo patiriamus nuostolius iš ES nėra išsigelbėjimas, nes nėra aišku, iš kur bus pinigai", - pastebėjo LŽŪBA vadovas. Jis nuogąstavo, kad šių lėšų skyrimas gali būti susietas su finansinės drausmės taikymu mažinant tiesiogines išmokas visiems žemdirbiams.

„Nors ES kalbama, kad žemdirbių rėmimas Lietuvoje auga milžiniškais tempais - net 80 proc. (!), tačiau neatsižvelgiama į faktinius skaičius. Jei tiesioginės išmokos ES visiškai nebeaugtų, Lietuvai prireiktų 25 metų, kad pavytume ES šalis senbuves, o esant dabartiniams paramos augimo tempams paramos lygis suvienodėtų po 460 metų", - pasidalijo skaičiavimais J. Kraujelis.

Jo žodžiais, žemės ūkio gamybos sąnaudos, tenkančios 1 hektarui žemės ūkio naudmenų, Lietuvoje yra pačios mažiausios, nes nėra gamybos intensyvumo. „Buvome ir liekame treti nuo galo ES, tačiau kaip sudėtinga bebūtų, privalome nepasiduoti emocijoms ir išsaugoti gamybą", - ragino LŽŪBA vadovas.

Kasdieniai nuostoliai ir pragaištingos investicijos

Jonavos rajono Pauliukų žemės ūkio bendrovė augina 10 tūkst. kiaulių ir 2 tūkst. galvijų. 2011-aisiais bendrovė patyrė milžiniškų nuostolių dėl kiaulių maro - teko likviduoti apie 12,5 tūkst. kiaulių. Gamybai atnaujinti prireikė nemažų investicijų, o šiandien situacija vėl grėsminga.

Pirmas iš kairės – Pauliukų žemės ūkio bendrovės pirmininkas Andrejus Štombergas

„Mes stebime, kaip aplinkui šernai laisvi vaikštinėja, o atsakingos institucijos imituoja darbą. Mes patys vieni marui kelio neužkirsime. Kiekvieną dieną - kaip ant adatų. Kita problema - pienas. „Pienas LT" moka po 80 centų, o pieno savikaina - 1,05-1,10 Lt. Kiekvieną mėnesį išvežame skerdimui po 40 karvių, nes kito kelio nėra. Kas mėnesį negauname apie 160 tūkst. planuotų pajamų. Už buliukus, kurių eksportas esą išgelbės sektorių, gauname po 4 ar net 2-3 Lt/kg. Tad skaičiuojame vien nuostolius, ir investuojame taip pat į nuostolius, o bendrovėje dirba 120 žmonių", - pasakojo Pauliukų žemės ūkio bendrovės pirmininkas Andrejus Štombergas.

Biržų rajono ūkininkės Vaidutės Stankevičienės žodžiais, nuo metų pradžios jos ūkyje pagaminamo pieno supirkimo kaina krito 40 proc., o nuo embargo pradžios - 20 proc. „Pienas sudaro 90 proc. mūsų gamybos. Nesugalvojame, kokiomis priemonėmis palaikyti ūkį. Mūsų ūkis ekologinis ūkis, dirbame 1000 ha. Viską apsunkina valdininkų nekompetentingumas ir nesibaigiančios patikros -planinės ir neplaninės, gąsdinimai baudomis ir t. t. Esame moraliai žlugdomi, nes į mus - stambiuosius gamintojus - žiūrima tarsi į priešus", - dalijosi nuoskaudomis V. Stankevičienė.

Vaidutės Stankevičienės manymu, smulkiųjų ūkių rėmimas pirmųjų hektarų išmokomis atsisuks bumerangu, nes neigiamai atsilieps didesnių ūkių gamybos plėtrai

Pasvalio rajono „Tetirvinų" žemės ūkio bendrovės vadovas Rytis Sologubas pasakojo, kad dėl kritusių kainų bendrovė per dvi savaites pardavė 30 karvių. „Mažės pelnas, mažiau mokėsime mokesčių, žmonėms bus mažiau darbo, vadinasi, valstybė turės mokėti daugiau pašalpų", - sakė R. Sologubas. Jis atkreipė dėmesį į situaciją, kuomet jo vadovaujamos bendrovės pieną perka už kelių šimtų kilometrų esanti įmonė, o vietos perdirbėjai pieno žaliavos važiuoja į Latviją ir Estiją. Vadinasi, perdirbėjų negąsdina transportavimo sąnaudos, jiems tai apsimoka.

R. Sologubas siūlo valstybei imtis reguliuoti pieno žaliavos įvežimą, nustatyti minimalias žaliavos supirkimo kainas, peržiūrėti prekybos tinklų  antkainius.

Marijampolės savivaldybės Padovinio žemės ūkio bendrovės vadovas Gintas Gumauskas kritikavo valdžių neveiklumą artėjant pieno kvotų panaikinimo datai. Jo pastebėjimu, Vakarų Europos šalių, pavyzdžiui, Olandijos ūkiai jau prieš dešimtmetį pradėjo ruoštis pieno rinkos liberalizavimui - išsiplėtė, modernizavo gamybą.

Padovinio žemės ūkio bendrovės vadovas Gintas Gumauskas (kairėje)

„Sakote, kaimui reikia jaunimo, bet jaunimui reikia kitokių sąlygų, jaunimas neis po mėšlą braidyti, jam reikia civilizuotų darbo sąlygų, o tam reikia investicijų, bet Lietuvoje į žemės ūkį investuoti rizikinga, nes nustatant prioritetus vadovaujamasi ne ekonominiu naudingumu, o politiniais išskaičiavimais", - sakė G. Gumauskas.

Ne visas priemones įmanoma įgyvendinti

Išklausiusi gamintojų atstovų, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pritarė, kad Lietuva yra nepasiruošusi pieno kvotų panaikinimui. „Kvotų panaikinimui nepasiruošta. Norėčiau paklausti visų ligi šiol buvusių ministrų, kas buvo daroma šiuo klausimu nuo 2008 metų? Likus 2-3 mėnesiams nieko ypatingo nepadarysi. Mes nepasiruošę ir nekonkurencingi. Galime eiti į gatves protestuoti, bet liberalizavus pieno rinką perdirbėjai gaus pigesnio pieno tiek, kiek jiems jo reikės. Šiandien keliamas klausimas turėjo būti išspręstas prieš 4-5 metus", - sakė V. Baltraitienė.

Anot ministrės, dabar perdirbėjai turės galimybę gauti pigesnės produkcijos iš kitur. „Nenoriu nieko gąsdinti, turime pažiūrėti, ką dar galima padaryti. Mūsų pieno ūkis nėra labai konkurencingas. Nepriklausomybės pradžioje mes turėjome rekonstruoti ūkius, tai nėra lengvas darbas. Visada yra paprasčiau pastatyti naują namą, negu seną padaryti patrauklų", - teigė V. Baltraitienė.

Atsakydama į klausimą apie pieno supirkimo kainų reguliavimo galimybę, ministrė pabrėžė, kad imtis kainų reguliavimo, vadinasi, reikėtų pereiti prie planinės ekonomikos. „Tada jau reikės reguliuoti ir degalus, ir trąšas, ir kitus dalykus", - pastebėjo V. Baltraitienė.

Ministrė pritarė J. Kraujelio nuogąstavimams dėl nuostolių kompensavimo iš ES rezervinio fondo. Daugelis ES valstybių vadovų prieštarauja siūlymui nuostolių kompensavimui panaudoti tiesioginių išmokų lėšas ir siūlo kompensacijoms pinigų ieškoti ES biudžete, tačiau galutinio sprendimo kol kas nėra.

„Nuo kadencijos pradžios susitinku su visomis asociacijomis, girdžiu Jūsų išsakytas mintis, tačiau ministro užduotis yra matyti visumą, kad visi galėtų dirbti ir visiems užtektų vietos", - sakė ministrė Virginija Baltraitienė

Marijampolės savivaldybės Smilgių žemės ūkio bendrovės vadovas Romas Vilionis ragino kuo greičiau išmokėti kompensacijas pieno ūkiams, nukentėjusiems nuo Rusijos embargo, teigdamas, kad lėšų tam buvo numatyta.

„Lietuvos Vyriausybės prašėme numatyti 100-150 mln. rezervą galimiems nuostoliams žemės ūkyje padengti, bet pasiūlymui nebuvo pritarta", - sakė ministrė. Tuo pačiu ji siūlė pagalvoti, ar toks žingsnis (tiesioginis nuostolių kompensavimas) tikrai vienintelė ir geriausia išeitis? Jos žodžiais, perdirbėjai laukia, kad valdžia kompensuos žemdirbiams jų negautas lėšas, tačiau perdirbėjai lygiai taip pat turi būti suinteresuoti žaliavos gamintojų išlikimu.

Ministrė priminė pieno gamintojams, kad jie iki šiol nesirūpino pieno perdirbimo kooperacijos reikalais. „Jūs nevaldote, jokio perdirbimo. Galimybių buvo, paleidote iš rankų. Viltis siejame su „Pienas LT", bet situacija bloga - įmonei sunkiai sekasi įsisavinti paramą", - pažymėjo ministrė.

V. Baltraitienė paragino žemdirbius, kad kalbėdami apie savo problemas, pasistengtų pažvelgti į jas iš šalies, visos situacijos kontekste. „Kol pjausimės ir kaposimės, mums nieko nepavyks pasiekti, nepriklausomai nuo to, kas valdžioje", - sakė V. Baltraitienė, ragindama žemdirbius vienytis.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai