Agropolitika
Ūkininkų kantrybė trūko: į srutų duobę išpiltos dešimtys tonų nesupirkto pieno
2015-07-02

Kėdainių r. Į ūkininko Rolando Liutkevičiaus ūkį Ąžuolaičių kaime trečiadienį  įsuko pienovežių kolona - čia į srutų duobę buvo išpilta dešimtys tonų kooperatyvų surinkto pieno, kurio nebuvo kur dėti, nes jį atsisakė supirkti Lietuvos perdirbėjai. Tai buvo kooperatyvų inicijuota akcija.

Imtis veiksmų pieno gamintojus paskatino nesusikalbėjimas su didžiaisiais šalies pieno perdirbėjais, kurių veiksmai jau pradeda atrodyti kaip atvirtas pasityčiojimas. Akcijoje dalyvavo kooperatyvai, susijungę į pienininkų asociaciją „Karvutė", žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias", kooperatyvai „Pieno puta", „Pieno gėlė", „Žalioji lanka" ir dar keli. Jų tikslas - atkreipti dėmesį į skausmingą problemą, nes diplomatinės priemonės neveikia. Pienovežių kolona signalizuodama pravažiavo ir pro Kėdainių r. vakar prasidėjusią parodą „Agrovizija".

30 tonų šviežio pieno išpilta į srutų duobę

Akciją palaikė Žemės ūkio rūmai, Lietuvos pieno gamintojų asociacija. Kaip į srutų duobę išbėga 30 t pieno, stebėjo ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, viceministras Saulius Cironka, Seimo kaimo reikalų komiteto nariai.

Į jų prašymą vis dėlto neišpilti pieno, akcijoje dalyvavę kooperatyvų atstovai atsakė klausimu: „O kur jį dėti? Juk rytoj pienovežius vėl reikės užpildyti." Asociacija „Karvutė" kasdien turi po 502 t pieno, tą dieną liko neparduota 90 tonų. Pasak asociacijos ir kooperatyvo „Rešketėnai" vadovo Algirdo Leščiausko, prašyta perdirbėjų pieną supirkti net nekalbant apie kainą, bet jie vis tiek jo neima. Dabar dėl pieno pardavimo tariamasi su lenkais, dalį parengto išpilti pieno spėta išgelbėti - sulaukta žinios, kad lenkai jį nupirks.  

Plungės ŽŪKB „Pieno gėlė" direktorius JonasKuzminskas įsitikinęs, kad visa didžiųjų perdirbėjų politika nukreipta būtent prieš kooperatyvus. „Jie vilioja ūkininkus išstoti iš kooperatyvo siūlydami jiems geresnę kainą", - teigė jis.

ŽŪR pirmininkas Andrejus Stančikas stebisi, kad susiklostė tokia situacija valstybėje, kurios pozicija - skatinti kooperaciją. „Girdėjosi kaltinimų, kad rūmai nieko nedaro, kad daugėtų kooperatyvų, bet kaip tai padaryti, kai didžiausias rūpestis - kaip išsaugoti ir apginti jau esančius? O kaip įkalbėti ūkininką kooperuotis, kai supirkėjai pavieniams moka gerokai didesnę kainą?" - nevyniojo žodžių į vatą A. Stančikas.

ŽŪR pirmininkas Andrejus Stančikas įsitikinęs, kad perdirbėjai pradėjo kooperatyvų ardymą

„Mūsų, kurie turime daug narių, jie neišardys, nors ir numaus kelnes. Dirbsime, kovosime, išvešime pieną lenkams, bet išliksime. Tačiau „Pienas LT", „Lietuviškas ūkis" gali sužlugti", - svarstė A. Leščiauskas. Jis piktinosi, kad „sukišome paramą" perdirbėjams, ir dabar perdirbame latvių bei estų pieną, o lietuvišką pilame į mėšlides.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis vardijo, kiek ir kada buvo kalbėta ir derėtasi dėl šios problemos: keliolika kartų pas premjerą, pas ministrę, buvo susitikę ir su šalies Prezidente Dalia Grybauskaite. „Žinoma, sulaukėme papildomos paramos, bet kai tik mums ją skyrė, ją pasiėmė perdirbėjai, mažindami pieno supirkimo kainas be jokių argumentų, - rėžė J. Vilionis. Ir pridūrė: - Nebeliko linų, tuoj nebeliks kiaulių, išnaikinsime karves ir viską atsivešime iš užsienio."

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis (dešinėje) problemas su Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju Broniumi Pauža aptarė jau ne pirmą kartą

A.Stančikas  pasakojo, kad pirmadienį 2,5 val. pas ministrę kalbėta su perdirbėjais. „Jokių jų siūlymų, jokių sprendimo būdų, tik arogancija. Visi įstatymai, jų požiūriu, yra niekiniai ir pan. Tai tarsi sabotažas. Kadangi kontraktuotas pienas Lietuvoje visas turi būti superkamas, tai jie nekontraktuoja. Ir aiškina, kad nieko nepažeidė, nors prieš dvi savaites buvo sutarę su kooperatyvais, kad tas kiekis bus nupirktas. Tačiau penktadienį staiga pasikeitė visų penkių įmonių nuomonė. Visų. Ir nuperkama tik dalis pieno", - piktinosi ŽŪR pirmininkas, teigdamas, kad didžiosios pieno perdirbimo įmonės yra valstybė valstybėje.  

Seimo narys Jonas Kondrotas sakė, kad jam tiesiog gėda klausyti, kad gali būti šitaip nesiskaitoma su pieno gamintojais.

Ministrė V. Baltraitienė palaiko ūkininkus, ji visiškai pritaria gamintojams ir supranta, kad reikia rasti būdų, kaip suvaldyti perdirbėjų apetitą.

Tačiau kol kas visi jos veiksmai, siekiant pakeisti situaciją, nuo perdirbėjų atšoko kaip kamuoliukas nuo sienos. „Skauda širdį ne tik dėl to, kad pienas išpilamas, bet apskritai dėl tos situacijos, dėl tokių perdirbėjų veiksmų. Gaila, kad valstybė, tai taikau ir sau, neturi jokių svertų, kad galėtų juos sutramdyti. Įstatymo priimti neleidžia, nes sako, pažeisime laisvos rinkos principus. Tačiau šitaip elgiantis bus sunaikintas vienas rinkos dalyvis - pieno gamintojas. Tai turbūt pats baisiausias dalykas, man labai skauda."

Ministrė Virginija Baltraitienė ieško sprendimo būdų kartu su pieno gamintojų atstovais: Algirdu Leščiausku, Jonu Kuzminsku, Andrejumi Stančiku

Ministrė įžvelgia perdirbėjų norą dėl jos siūlomo įstatymo reguliuoti santykius pieno rinkoje kirsti atgal, todėl ji mano, kad jau turi įsijungti ir kitos institucijos - Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. „Kreipsiuosi į juos, nes į susidariusią padėtį žvelgiu kaip į nusikaltimą, reikia patikrinti, kas tose įmonėse vyksta. Aš tai matau kaip tyčinius veiksmus, nukreiptus prieš žemdirbius, prieš ministeriją. Turi žiūrėti ir Konkurencijos tarnyba, nes tikrai yra požymių, kad galimai yra susitarimas tarp visų perdirbėjų sunaikinti kooperatyvus. Pateiksime jiems dar kartą konkrečius įrodymus", - ryžto padėti ūkininkams V. Baltraitienė dar neprarado.

Liepos 1-ąją pienas buvo atvežtas ir išpiltas į Rolando Liutkevičiaus ūkio (Kėdainių r.) srutų duobę

Jeigu šiandien niekas neatkreips dėmesio į ūkininkų problemas, netrukus nesupirktas pienas bus vežamas ne į mėšlides, o pasieks Vilnių. Svarstomos ir dar griežtesnės akcijos: jeigu padėtis nesikeis, gali būti, kad Lietuvos pieno gamintojai neleis pienovežiams arba įvažiuoti į Lietuvą, arba išvažiuoti. Kol kas, jų įsitikinimu, perdirbėjai net nerodo noro ieškoti sprendimo būdų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai