Agropolitika
Ūkininkaujantieji nederlingose žemėse bijo likti be paramos
2014-12-22

Vilnius. Nepalankiose ūkininkauti vietovėse dirbantys žemdirbiai su nerimu laukia, kada pagaliau paaiškės, kokios išmokos jiems bus skirtos, ir ar seniūnija, kurioje yra jų dirbami laukai, bus priskirta tokiai vietovei. Visus baugina kone mistiniu tapęs naujas tokių vietovių žemėlapis, apie kurį visi kalba, bet konkrečiai jo niekas nėra matęs.

Tokie žemdirbių nuogąstavimai vyravo penktadienį Žemės ūkio ministerijoje įvykusiame Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) organizuotoje konferencijoje, kurioje dalyvavo ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Žemdirbiai iš pirmų lūpų norėjo išgirsti, kokios paramos jiems - ūkininkaujantiems nederlingose žemėse -  tikėtis 2014-2020 m.  

Dirba nevienodomis sąlygomis

Našiose žemėse ūkininkų grūdų derlius siekia 5-8 t/ha, o nederlingose žemėse prikuliama tik 2-3 t/ha, o kartais ir dar mažiau. LNŽNA pirmininkas Juozas Baublys pabrėžė, kad ankstesnė kompensacinė išmoka, kuri siekė 260 Lt už 1 ha didelio nepalankumo vietovėse ir 195 Lt už 1 ha mažo nepalankumo vietovėse, bent iš dalies padengdavo negautas pajamas ir atitinkamai suteikė šiek tiek galimybių investuoti į ūkį bei atnaujinti žemės ūkio techniką. J. Baublio manymu, būtina ieškoti galimybių, kad ūkininkaujantys nederlingose žemėse ir toliau gautų ne mažesnę kompensacinę išmoką negu ji buvo nustatyta 2007-2013 m. laikotarpiu.

„Supraskite, be paramos mes neišgyvensime. Per kelerius pastaruosius metus net 4 500 ūkininkų, dirbusių nenašiose žemėse, jau nutraukė veiklą, nes jiems taip ir nepavyko sukurti gyvybingų ūkių", - kalbėjo J. Baublys

Bene labiausiai jis pirktinosi ir stebėjosi, kodėl LNŽNA nariams neleidžiama susipažinti su nauju žemėlapiu, kuriame gali būti esminių pakeitimų - vietovės, iki šiol priskirtos nepalankių ūkininkauti kategorijai, dabar gali į ją nebepakliūti ir atvirkščiai. Kitaip tariant, kol kas neaišku, kurioms seniūnijoms ta parama bus skiriama, nes naujasis žemėlapis pagal sutartį turi būti sudarytas iki gruodžio 30 d. ir tvirtinamas jau kitais metais.

Naujas nenašių žemių žemėlapis

Šiemet vasario 27 d. žemės ūkio ministro įsakymu „Dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių" buvo nustatyta tvarka su vietovių (savivaldybių ir seniūnijų) sąrašu. Pagal naująją klasifikaciją seniūnija bus identifikuota, kaip turinti gamtinių kliūčių, jei ne mažiau kaip 60 proc. žemės ūkio paskirties žemės atitiks bent vieną iš 5 naujai patvirtintų biofizikinių kriterijų (žema temperatūra, dirvožemio tekstūra, drenažas, cheminės savybės, paviršiaus nuolydis). Tai pirmasis vietovių atrankos etapas.

Antrasis etapas - patekusių į sąrašą seniūnijų ribų koregavimas atliekant ekonominį vertinimą - jo metu skaičiuojama seniūnijos standartinė produkcija (SP) 1 ha. Jei seniūnijos SP/ha mažiau negu 445,21 EUR, traktuojama, jog gamtinė kliūtis neįveikta ir seniūnija turi patekti į paramos schemą. Ribų koregavimas ekonominiais rodikliais yra privalomas, išskyrus tas vietoves, kur žemės našumo balas yra mažesnis už 80 proc. šalies našumo balo vidutinę reikšmę (39,69), tai yra mažiau negu 31,75.

Nepanikuokite, 2015 m. pavasarį gausite lygiai tokias pat išmokas. O kai tik atsiras naujas žemėlapis, guldysime jį ant stalo ir šnekėsimės. Garantuoju, kad tiek mano, tiek visos ŽŪM pozicija - išlaikyti žemės ūkį ir nenašiose žemėse", - J. Baublį ramino ministrė Virginija Baltraitienė

Žemės ūkio ministrė pritarė, kad sudarant naują mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapį, vienas svarbiausių kriterijų turi būti žemės našumo balas. Kitaip tariant, iš visų Europos Sąjungoje naudojamų kriterijų Lietuvoje labiausiai turėtų būti atsižvelgta į dirvožemio kokybę.

„Niekas nieko slaptai nedaro ir nuojūsų neslepia. Naujo žemėlapio ir mes dar nematėme. Kai tik jį turėsime, kviesimės jūsų asociacijos atstovus peržiūrai ir diskusijoms", - pažadėjo ministrė V. Baltraitienė.

Kartu ji nuramino žemdirbius, kad kol kas pagrindo nerimauti nėra: 2015 m. žemdirbių paraiškos bus renkamos naudojantis dar senuoju žemėlapiu. Be to, 2015 m. pradžioje ūkininkai gaus tokias pat išmokas, kaip ir praėjusiu laikotarpiu, ir tik 2016 m. jos jau bus sumažintos.

Viceministras Albinas Ežerskis tiesiogiai kuruoja nepalankių ūkininkauti vietovių rėmimo klausimus. „Ūkininkavimo sąlygos tikrai labai skirtingos, man šios problemos gerai suprantamos", - sakė A. Ežerskis

Ministrė V. Baltraitienė pabrėžė, kad ne išmokos pakelia našumą, o ūkio modernizavimas. Ūkininkaujantiems nederlingose žemėse ir 2014-2020 m. programiniu laikotarpiu vykdantiems investicinius projektus, paramos intensyvumas bus didesnis.

„Jei ūkinkaujate nederlingose žemėse ir turite gyvulininkystės ūkį, paramos intensyvumas gali siekti 70 proc., o štai vidurio Lietuvoje tik 40 proc.", - nemenką skirtumą įvardijo V. Baltraitienė. Ministrė ragino žemdirbius užsiimti ne tik augalininkyste, bet ir intensyviai ieškoti galimybių pareiti prie gyvulininkystės - tai ypač aktualu ūkininkaujant nederligose žemėse.

Viceministras Saulius Cironka ragino žemdirbius jungtis į kooperatyvus - tada atsivertų visai kitos produkcijos realizavimo galimybės. Iš salės pasigirdus siūlymams apsikeisti su žemdirbiais vietomis, viceministras visiškai neišsigando - pasak jo, valdininko duona tikrai nėra tokia lengva, kaip gali atrodyti iš šalies.

Žemdirbiai turi savų argumentų

Nors ir ministrė V. Baltraitienė, ir viceministrai Saulius Cironka bei Albinas Ežerskis žadėjo kaip įmanoma labiau išlyginti sąlygas žemdirbiams, įsiaudrinusių ūkininkų tai nenuramino.

Aktyvus LNŽNA tarybos narys Žydrūnas Nevulis nuogąstavo: „Ar nebus taip, kad pabėdavojome ir išsiskirstysime? Ar nueis mūsų balsas aukščiau? Jei Valstybės žemės fondas dar negali parodyti net žemėlapio juodraščio, tai gal geriau neskubėti ir palaukti 2018 m., kaip leidžia ES? Kodėl niekas žemdirbiams nepaaiškina, kaip buvo apskaičiuotos naujo laikotarpio mažesnės išmokos?Gal iš karto prisipažinkite, kad nekovojote už jas - kiek davė Briuselyje, tiek gana?"

Žemdirbiai kategoriškai nenori sutikti su išmokų mažinimu ir nederlingų vietovių perskirtymu (Žydrūnas Nevulis - pirmas iš dešinės)

LNŽNA valdybos narė Danutė Karalevičienė sakė, kad raginimas auginti gyvulius prasilenkia su šių dienų logika: juk pieninių galvijų augintojai skundžiasi kritusiomis pieno kainomis, neturi kur produkcijos dėti ir mėsinių galvijų augintojai.

„Mes pasenome, o jaunimas į kaimą neateis. Kaimai vienas po kito išimami iš registrų centro. Gal norima sunaikinti nederlingų žemių ūkininką? Kaip mums toliau gyventi?", - klausė D. Karalevičienė

Lazdijų r. ūkininkė Alma Rutkauskienė patikino, kad gaudami perpus mažesnį derlių nenašiose žemėse ūkininkaujantys žemdirbiai jaučiasi nuskriausti. „O kiek ūkininkų pasinaudoja projektais? Gal 10 procentų, ne daugiau", - sakė 24 m. ūkininkavimo patirtį turinti A. Rutkauskienė.

„Sofos ūkininkams, kurie tik laiko žalienas, bet žemės nedirba, siūlau išmokų nemokėti. Reikėtų atsižvelgti į parduotos produkcijos kiekį, kad ūkininkas būtų skatinamas gaminti", - kalbėjo Rokiškio r. ūkininkas Vytautas Šlikas.

Jis stebėjosi, kaip Kamajų ir Južintų seniūnijas, kurios tikrai yra nenašių žemių regione, siūloma prijungti prie derlingų žemių. „Kažkas ūkininkui skurdukui griebia už gerklės ir velka jį į kapinyną", - net susigraudino garbingo amžiaus V. Šlikas.

Pasigenda konkrečių sprendimų

ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė įvardijo konkrečius skaičius: didelio nepalankumo vietovėse (DNV) numatoma išmoka yra 61 EUR/ha (212 Lt/ha), mažo nepalankumo vietovėse (MNV) - 46 EUR/ha (159 Lt/ha).

Vardinį vietovių sąrašą iš viso sudaro 226 seniūnijos, iš kurių DNV yra 64, o MNV - 162. DNV priskirtos Ignalinos, Molėtų, Švenčionių, Trakų, Varėnos ir Zarasų rajonų savivaldybės.

Ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama specifinių kliūčių, taip pat numatytos išmokos: intensyvaus karsto zonoje - 59 EUR/ha (205 Lt/ha), potvynių užliejamose teritorijose - 28 EUR/ha (95 Lt/ha).

„Tiems, kurie nepaklius į naują žemėlapį, bus taikomos pereinamojo laikotarpio išmokos iki 2020 m.", - bendrą tvarką aiškino ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė

Internsyvaus karsto zonoje yra 12 seniūnijų (Biržų miesto, Nemunėlio Radviliškio, Pabiržės, Pačeriaukštės, Širvėnos, Daujėnų, Krinčino, Namišių, Pasvalio miesto, Pasvalio apylinkių, Pumpėnų ir Saločių), o potvynių užliejamose teritorijose - 17 seniūnijų (Priekulės, Lumpėnų, Natkiškių, Pagėgių, Stoniškių, Vilkyškių, Gardamo, Juknaičių, Katyčių, Kintų, Rusnės, Saugų, Šilutės, Švėkšnos, Usėnų, Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio).

LNŽNA pirmininkas J.Baublys ir kiti valdybos nariai jau daug kartų kalbėjo su ŽŪM atstovais, aiškindami, kokiomis nevienodomis sąlygomis ūkininkauja šalies žemdirbiai. Apie tai diskutuota ir Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje rugsėjo 24 d. Iš atsakingų institucijų ir politikų žemdirbiai nori ne tik užuojautos ir supratimo, bet ir konkrečių sprendimų.

Savo ruožtu iš žemdirbių tikimasi didesnio aktyvumo. „Nenašiose žemėse ūkininkauja 72 tūkst. žemdirbių. Taigi asocacijai galėtų priklausyti koks 60 tūkstančių", - teoriškai skaičiavo J. Baublys. Deja, realybė visai kitokia - nario mokestį mokančių LNŽNA narių yra tik šiek tiek per 300.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai