Agropolitika
Ūkininkai: paraiškos tikrinamos pernelyg ilgai ir smulkmeniškai
2015-12-31

Akademija (Kėdainių r.).  Ūkininkai, pateikę paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl investicinių projektų finansavimo, piktinasi pernelyg ilgai trunkančiu ir smulkmenišku paraiškų vertinimu, o reikalavimus vadina absurdiškais. Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovai susitiko su ūkininkais Akademijoje.

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, pastaraisiais metais paraiškų vertinimas darosi vis sudėtingesnis, o tuo pačiu sudėtingiau vykdyti projektus, ūkininkai negali efektyviai dirbti. Kodėl projektų vertinimas stringa?

Žemės ūkio viceministro Sauliaus Cironkos žodžiais, šiemet daug projektų įstrigo, nes jie nėra tinkami finansuoti. Viena iš priežasčių, anot viceministro, - atitrūkimas nuo realybės. „Projektai tarsi pakibę ore - jie nesusieti su turima žeme, gyvuliais, ūkiui reikalingos technikos galingumu", - sakė S. Cironka.

Jis pateikė projektų, kuriems nepritarė Projektų atrankos komitetas, pavyzdžių. „Štai 16 ha ūkis pretenduoja pirkti 300 AG traktorių, 400 AG kombainą ir t. t. Kur jis tokią techniką naudos? Galai nesueina. Kitas pavyzdys iš Žemaitijos: projektą teikia gyvulininkystės krypties ūkis, o visos investicijos suplanuotos žemės dirbimo technikai pirkti, nors teturima 4 ha žemės. Ką norima apgauti? Akivaizdu, kad techniką norima pirkti kitam ūkiui. Nebus pripažintas pagrįstu toks projektas, kai galingiausios technikos pirkimas siejamas su 4 ar 16 ha žemės plotu", - sakė S. Cironka, pateikęs ir daugiau atmestų projektų pavyzdžių.

Antai ūkiai nurodo, kad jų pelningumas  siekia 45-70 proc. Anot viceministro, tai fantastiniai skaičiai, tarsi jokio sunkmečio nėra, jokios krizės. Po investicijų minėtieji pelningumai važiuoja žemyn, sąnaudos didėja, vadinasi, investicijos pablogina ūkio situaciją. „Logika diktuoja, kad jei investicinė parama blogina ūkio padėtį, tai ji nenaudinga ūkiui. Paramos tikslas - ūkio modernizavimas ir konkurencingumo didinimas, o projektuose pateikti skaičiai rodo mažėsiantį konkurencingumą", - komentavo viceministras.

„Ūkis siekia gauti paramą, kad pirktų galingą pašarų smulkintuvą ir 9 ar 11 m pločio pjaunamąją, o jo bandoje tik 16 karvių. Tokiai technikai ūkyje net nebus kur apsisukti. Išvada: investicijos nėra pagrįstos, projektas neorientuotas į ekonominį efektyvumą", - konstatavo S. Cironka.

Kita dalis atmestų projektų susiję su netinkama pajamų struktūra. „Nenašių žemių ūkis nurodo, kad gauna 19 tūkst. eurų pajamų, o pelnas sudaro 54 tūkst. eurų. Pretenduoja į milijoninę paramą ir nurodo, kad po dviejų metų pajamos iš gamybos sudarys 21 tūkst. eurų. Tokie projektai kvepia absurdu, investiciniai pinigai keliauja į balą. Jei ūkis teikia paraišką, tikėdamasis, kad parama naudosis keli ūkiai, tai tuomet ir reikia teikti jungtinę paraišką, nurodant visus naudos gavėjus, nes į silpną ūkį, kuris nesukurs jokio efekto, investicijos neateis", - sakė viceministras.

„Įsivaizduokite, kad ūkis kreipiasi dėl investicijų, nurodydamas, kad jo kombainai jau paseno, nors juos pirko vos prieš 4 metus. Kombainas turi dirbti ne mažiau kaip 10 sezonų. Tas pats ūkis teikia paraišką krovininiam automobiliui „Mercedes Benz Vito". Nežinau, ką norima apkvailinti, jei toks automobilis vadinamas krovininiu.

Ūkis, turintis 1,4 ha nuosavos žemės, pretenduoja gauti paramą galingai technikai pirkti, nurodydamas, kad dar 150 ha žemės naudoja pagal panaudą. Šiandien panauda yra, ryt jos nėra. Projektas nesusietas su turima žeme. Gyvulininkystės ūkis, kuris valdo 4 ha, planuoja investicijas į akmenų rinktuvą, volus, lėkštes, plūgą, t. y. į augalininkystės ūkiui tinkamas investicijas", - toliau vardijo atmestų projektų priežastis S. Cironka.

„Noriu jums vaizdžiai parodyti, kokie projektai ir dėl ko negauna paramos. Todėl netiesa, kad paramą skiriama atsižvelgiant į tai, kas rengė projektus, ir kad įtakos turi pažintys bei kiti kanalai. Teisingi, racionalūs, pagrįsti ir perspektyvūs projektai sulauks investicijų. Investicijos technikai skiriamos tam, kad vyktų plėtra, o ne tam, kad kieme stovėtų blizganti technika", - aiškino viceministras S. Cironka.

LŪS vicepirmininkas ir Plungės rajono ūkininkų vadovas Marijus Kaktys oponavo viceministrui, sakydamas, kad pieno ūkiams balandžio-birželio mėn. buvo sudėtinga ruošti investicinius projektus, nes kalbėti apie verslo perspektyvumą tuo metu buvo tolygu burti iš kavos tirščių. „Klausiate, kam pieno ūkiui reikalingas plūgas? Tai smulkmeniškas projektų blusinėjimas. Tam, kas laiko gyvulius, reikalinga ir šienapjovė, ir žemės dirbimo technika, nes juk pievas atsėti reikia", - prieštaravo M. Kaktys.

Priekaištai Nacionalinei mokėjimo agentūrai

Utenos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mečislovas Bučelis stebėjosi projektų vertinimo taisyklėse nustatytais kriterijais. „Iš mūsų rajono tik 7 gyvulininkystės ūkiai teikė paraiškas - visos atmestos, nes, pasirodo, ūkiai turi per daug žemės. Juk tie mažieji, kurie gavo investicijų, niekada nebus rentabilūs, jų rėmimas - tai pinigų švaistymas", - sakė M. Bučelis.

Ministrė Virginija Baltraitienė paaiškino, kad ne vien Utenoje, bet ir kitur, kur geros žemės, irgi ne visi gavo paramą. „Šį paraiškų rinkimo etapą prioritetai buvo teikiami gyvulininkystės ūkiams, sodininkams ir daržininkams bei nenašių žemių ūkiams. Dabar kuriamos naujos taisyklės. Planuojama teikti prioritetus gyvulininkystės ūkiams, nenašių žemių ir mažiems ūkiams", - paaiškino ministrė.

Jonavos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Rimantas Kubiliūnas pareiškė pretenzijų NMA dėl pernelyg ilgai trunkančio paraiškų tikrinimo, kuris trunka 3 mėnesius ir ilgiau.

Jam pritarė Pasvalio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vilhelminas Janušonis. „Rugpjūčio 1-ąją kooperatyvas pridavė dokumentus, atėjo lapkritis, o atsakymo dar nėra. Kooperatyvo teikė paraišką paramai perdirbimui. Galime laukti dar 6 mėnesius, bet griūva visi planai. Kodėl NMA nesusitvarko?", - teiravosi Pasvalio ūkininkas.

Ministrė Virginija Baltraitienė sutiko, kad paraiškos turi būti tikrinamos greičiau, bet ir paaiškino vėlavimo priežastį. „Šį kartą priežastis ta, kad reikėjo tuo pačiu metu tikrinti ir 2007-2013 ir 2014-2020 m. paramos laikotarpio paraiškas, darbų padaugėjo. Pretenduojančių į paramą perdirbimui buvo tik keliolika projektų, tad patikrinti tikrai galima buvo greičiau. Bėrontui (NMA vadovui - red.) ne kartą dėl to esame ministerijoje pareiškę pastabų. Kad viskas užsitęsė, turime tai pripažinti. Reikia geresnio darbo organizavimo", - sakė ministrė.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Zarasų skyriaus pirmininkas Darius Viliūnas papasakojo apie nesusikalbėjimą su NMA darbuotojais, nes šie skirtingai aiškina ir interpretuoja taisykles ir reikalavimus, pavyzdžiui, dėl perkamos technikos galios ir galimybės ją koreguoti.

Pasak S. Cironkos, technikos galią pareiškiniuose dokumentuose galima keisti, tačiau negalima keisti vienos technikos rūšies kita, t. y. mažiau galingą traktorių galima keisti į galingesnį ir atvirkščiai, tačiau negalima vietoje traktoriaus pirkti kombaino. NMA direktorius E. Bėrontas papildė, kad jei žemdirbys planavo pirkti 100 AG techniką, o vėliau nusprendė, kad jam labiau reikalinga 130 AG, tai jokių problemų dėl to negali kilti, teriekia informuoti NMA dar iki dokumentų pasirašymo.

Ministrė V. Baltraitienė pastebėjo, kad perkant techniką, jei, pavyzdžiui, pasikeitė numatyta pirkinio kaina, galėtų keistis ir kompensavimo suma tam tikrose ribose. Ji paragino valdininkus būti labiau lankstesnius, nekurti bereikalingų kliūčių.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Kelmės skyriaus pirmininkas Romas Docius teiravosi ministrės, kada bus supaprastinta parama smulkiems ūkiams. Ministrė pritarė, kad paramos prieinamumą smulkiems ūkininkams būtina didinti.

LŪS vicepirmininkas ir Jurbarko rajono ūkininkas Raimundas Jovarauskas kritikavo NMA dėl menkos darbuotojų kompetencijos žemės ūkio srityje. „NMA darbuotojus dažniau reikia vežti į ūkius, kad bent suprastų, kaip ūkininkai dirba, kad mokėtų atskirti karvę nuo jaučio, sėjamąją nuo grėblio. Tuomet susikalbėti būtų lengviau", - siūlė Jurbarko ūkininkas E. Bėrontui.

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas priekaištavo, kad nekompetentingi NMA tikrintojai gąsdina ūkininkus sankcijomis dėl sėjomainos nesilaikymo, nors patys visiškai nenutuokia apie kukurūzų ir cukrinių runkelių sėjomainos galimybes. E. Bėrontas paaiškino, kad tikrintojai neturi teisės vertinti, konsultuoti vietoje ir aiškinti apie sankcijas, nes jų pareiga - fiksuoti situaciją. Jis pasiūlė ūkininkams informuoti apie tokius atvejus NMA.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai