Vilnius. Iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pasigirstant vis garsesnėms kalboms apie gyvulininkystės reikšmę šalies ūkiui ir jos vystymo perspektyvas, paramos didinimą, ūkininkai valdininkų optimizmą vertina atsargiai. Daugelis žemdirbių įsitikinę, kad geriausiai bet kokio verslo sėkmę garantuoja darbo atsiperkamumas - vien finansinės paramos per maža.

ŽŪM pranešė, jog 2014 metais pagal susietosios paramos schemą pieninei galvijininkystei numatoma skirti beveik 41 mln. Lt, mėsinei galvijininkystei - 42,7 mln. Lt, mėsinei avininkystei 4,7 mln. Lt.

ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vedėjo Vaidoto Prusevičiaus teigimu, tai reiškia, kad be tiesioginių išmokų kiekvienam pieninius galvijus laikančiam ūkininkui už kiekvieną parduotą pieno toną papildomai bus sumokėta po 28 Lt, mėsinių galvijų augintojui - už vieną gyvulį nuo 300 iki 390 Lt, o mėsinių avių augintojui - už vieną avį nuo 59 iki 105 Lt. "Tiksli paramos suma paaiškės metų pabaigoje, ji priklausys ir nuo ūkyje laikomų gvulių skaičiaus", - teigė V. Prusevičius. Jis pabrėžė, kad paramą gaus ūkininkai, atitinkantys reikalavimus, numatytus gauti išmokoms.

Milijonų ir norų nepakanka

Vienintelės Alytaus rajono žemės ūkio bendrovės "Atžalynas" vadovo Algio Žėko nuomone, sprendimas stiprinti gyvulininkystę, kuri eilę metų buvo laikoma neprestižine žemės ūkio šaka, sveikintinas dalykas ir jis tikrai turėtų duoti ekonominę naudą, nes Lietuva nėra grūdinių kultūrų kraštas. Gyvulininkystės vystymas ypač perspektyvus nederlingose žemėse, įsitikinęs dzūkas.

ŽŪM numatytą papildomą paramą prie tiesioginių išmokų A. Žėkas vertina santūriai, esą geriau nedideli pinigai negu jokių. Anot jo, svarbiausia, kad atsirastų norinčių tą verslą vystyti. "Gyvulius reikia prižiūrėti 365 dienas per metus, tai sunkus darbas, todėl nesistebiu, kad žmonės jo kratosi", - tikino A. Žėkas.

"Atžalyno" vadovas įsitikinęs, vien milijonų ir norų verslui vystyti nepakanka. Svarbiausia - jis turi apsimokėti ekonomiškai. Priešingu atveju, gali remti kiek nori, jei nebus naudos, nebus ir norinčių jo imtis. "Pas mus mėsos supirkimo kainos nuostolingos, pieną irgi superka mažesne kaina už savikainą, tai ką kalbėti apie gyvulininkystės atsigavimą", - neslėpė apmaudo A. Žėkas.

Anot jo, kitose valstybėse, kai supirkimo kainos tampa nuostolingomis, ūkininkus paremia valstybė, kad jie išgyventų. Kol bulius užauga, prabėga 15-20 mėnesių kasdieninio darbo, o supirkėjai moka vos po keletą litų už mėsos kilogramą. "Lietuvoje kuo daugiau žmogus dirba, tuo mažiau gauna", - teigė A. Žėkas. Nusivylęs dabartine žemės ūkio politika A. Žėkas neslepia, kad jei reikėtų iš naujo imtis ūkininkavimo ir žinotų, kokius kryžiaus kelius reikia nueiti, kad verslas nežlugtų, geriau susikrautų lagaminus ir važiuotų automobilių į Angliją plauti.

Šiuo metu "Atžalyno" bendrovėje ganosi 420 pieninių karvių banda ir apie 80 mėsinių galvijų.

Bando išgyventi

Anykščių rajone ūkininkaujantis Saulius Vilkas turintis 230 pieninių karvių (kartu su prieaugliu) bandą ir augina daugiau kaip pusšimtį limuzinų veislės mėsinių galvijų, džiaugiasi galimybe gauti papildomą paramą. Kam ją skirs, dar nežino. "Be paramos neišgyventume, nes žemės nederlingos ir stebuklų nėra", - teigė vyriškis. Anykštėnas apgailestauja, kad vėl stipriai krito pieno supirkimo kainos. "Pieno juk negali laikyti kaip grūdų kelis mėnesius ir laukti, kol kainos pakils. Tenka atiduoti už tiek, kiek moka", -  susitaikęs su realybe S. Vilkas.

"Visą paramą žemės ūkiui vertinu teigiamai, tik ji šiandien dar nėra pakankama", - tvirtino mėsinių avių augintojas iš Vilniaus rajono Dangis Babikas. Vyro ūkyje 400 Ile de France veislės avių. Trečius metus avininkyste užsiimantis D. Babikas plečia ūkį, todėl visas avytes pasilieka bandos didinimui, o ėriukus parduoda vidaus rinkoje. Anot D. Babiko, visos Europos Sąjungos (ES) valstybių ūkininkams išmokos turėtų būti vienodos. "Juk mes žemę įdirbame su tokia pačia technika kaip vokiečiai ar prancūzai, Lietuvoje tik darbo jėga pigesnė", -  teigė D. Babikas.

Mėsinių galvijų (banda virš 200 limuzinų) augintojas iš Kėdainių rajono Donatas Vaitelis bene optimistiškiausiai nusiteikęs dėl paramos iš visų kalbintų ūkininkų. Kėdainiškis teigė, jog tikrai ras, kur ją panaudoti. "Kad tik mėsos supirkimo kainos žemesnės nebūtų", - vylėsi D. Vaitelis. Anot jo, reikia gyventi pagal savo poreikius ir galimybes, tada bus galima ir gyventi, ir išgyventi, ir ūkį plėsti - juk yra daug naujų veislių, galima rasti naujų rinkų. "Mes neverkiam, o einam į priekį. Kas nuosekliai dirba, didelių problemų nėra", - įsitikinęs kėdainiškis. Esą anksčiau ūkininkauti buvo daug sunkiau nei dabar.

Viena ranka duoda, kita atima

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Prienų rajono pirmininkas Martynas Butkevičius gyvulininkystės atgaivinime pasigenda konkrečių veiksmų. "Pieno supirkimo kainos krenta, mėsos krenta, tai kaip jie rems", - ieškojo atsakymo M. Butkevičius. Jo nuomone, nėra viskas pagrįstai strategiškai sudėliota, nėra sąsajų tarp ūkininkų ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjų. Esą Vyriausybė, užuot sprendusi problemas, dangstosi europinėmis laisvosios rinkos nuostatomis.

"Deklaruojamas pieno perteklius, bet kažkodėl nemažinamas jo supirkimas iš užsienio", - teigė M. Butkevičius. Anot jo, Vyriausybė į žemės ūkį žiūri labai iš toli, todėl mažai mato arba matyt nenori, kas ten darosi. Prieniškio nuomone, vienintelė išeitis ūkininkams išgyventi - kooperacija.

Galimybė gauti papildomą paramą labai nudžiugino ekologinio mėsinių galvijų ūkio šeimininkę Stasę Hasslinger, ūkininkaujančią Ukmergės rajone, nes moterį į neviltį varo žemos mėsos supirkimo kainos. "Už 600 kilogramų bulius perdirbėjai sumokėjo tik po 2-2,5 tūkst. litų", - teigė ūkininkė. S. Hasslinger tikisi, kad paramos suma bus didesnė nei ta, kuri bus atskaičiuota sumažinus tiesiogines išmokas. "Jau gavau pranešimą, kad pagal moduliaciją man išmokos bus sumažintos, tik dar nežinau, kokia suma", - teigė S. Hasslinger.

MŪ inf.