Agropolitika
Ūkininkai apie mokesčius ir investicinę paramą
2017-03-28

Akademija (Kėdainių r.). Žemdirbių apmokestinimo klausimas bus sprendžiamas visų mokesčių peržiūros kontekste, įvertinus visiems sektoriams taikomų lengvatų tikslingumą ir socialinį teisingumą. Ūkininkai pritaria, kad investicine parama pirmiausia pasinaudotų ūkiai, kurie lig šiol tokios galimybės neturėjo.

Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdyje, kuris vyko kovo 24 d. „Agroakademijoje", Žemės ūkio ministerijos atstovams su viceministru Dariumi Remeika priešaky teko išklausyti priekaištų, kad vangiai reagavo pasipylus kritikai, esą ūkininkai yra pertekę lengvatų. Anot ūkininkų, Žemės ūkio ministerija turėjo reaguoti skubiai, pateikti argumentuotą nuomonę, užuot mandagiai tylėjus. Pasigęsta ir parlamentarų žemdirbių konstruktyvios reakcijos.

Ūkininkai susirinko išgirsti paaiškinimų, kaip žadama keisti mokesčius

Ūkininkai pažėrė priekaištų Seimo nariams ir Žemės ūkio ministerijos vadovybei, kad šie laiku nesureagavo, neapgynė ūkininkų interesų. Tuo labiau, jog dauguma žino, kiek išlaidų patiriama žemės ūkyje, kiek kartų pabrango įvairios su žemės ūkiu susijusios išlaidos, kokia yra ilga maisto grandinė, kiek pajamų tenka produkcijos augintojui, kiek atitenka perdirbimui ir prekybininkams.

Ažiotažą sukėlė sena ataskaita

Daugiausia diskusijų viešojoje erdvėje sukėlė pagrindiniai mokesčiai - pajamų, socialinio draudimo - ir jiems taikomos lengvatos. Pasak ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento direktorės Reginos Mininienės, „didžiausią ažiotažą sukėlė sena iš kažkur paimta Valstybės kontrolės ataskaita, kurioje identifikuota, kad ūkininkai naudojasi 24 mokesčių lengvatomis. Tačiau nepasakyta, kad tai ne vien ūkininkams taikomos lengvatos, bet ir tos, kuriomis naudojasi kiti ūkio subjektai, visų pirma vykdantys individualią veiklą.

„Europos Sąjungoje nėra vieningos žemdirbių apmokestinimo sistemos, tačiau kiekviena šalis, atsižvelgdama į žemės ūkio specifiką, taiko šiam sektoriui lengvatas. Garsiai nuskambėjo, kad Lietuvos ūkininkai naudojasi 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifo lengvata, tačiau šia lengvata naudojasi visi, kurie vykdo individualią veiklą," - aiškino R. Mininienė.

Ji priminė, kad visose šalyse remiami smulkieji gamintojai. Lietuvoje tam pasirinktas PVM, kitose šalyse nustatytas neapmokestinamųjų pajamų dydis. ASU mokslininkai yra pasiūlę keisti ūkininkų apmokestinimo sistemą, jų pasiūlymai, anot R. Mininienės, yra analizuojami.

„Ažiotažą sukėlė socialinio draudimo mokesčio taikymo ūkininkams ypatumai. Tačiau ūkininkai yra blogesnėje situacijoje negu individualią veiklą vykdantys asmenys: pastarieji moka socialinį draudimą nuo 50 proc. pajamų, o ūkininkai turi mokėti nuo visų apmokestinamųjų pajamų. Žemės ūkio ministerija laikosi pozicijos, kad ir ūkininkai turi mokėti nuo pusės sumos", - sakė R. Mininienė

Jos žodžiais, žemdirbių išskirtinumas mokesčių požiūriu pasireiškia ir tuo, kad jų pagrindinė gamybos priemonė - žemė - yra labai brangi, tačiau jos neleidžiama pripažinti kaip gamybos sąnaudų, tuo labiau jai netaikoma amortizacija.

„Šiuo metu nei Socialinės apsaugos, nei Finansų ministerijos nėra pateikusios pasiūlymų dėl mokesčių pakeitimo, lengvatų mažinimo. Vyriausybė nurodė peržiūrėti visas mokestines lengvatas, jų tikslingumą, socialinį teisingumą. Įžvalgos dėl visų mokesčių bus pateiktos rugsėjo pabaigoje", - sakė R. Mininienė.

Ji pridūrė, kad nors plačiai kalbama, jog dėl lengvatų žemės ūkiui Lietuvos biudžetas negauna apie 21 mln. Eur pajamų, tačiau neįvertina, kiek Lietuvos biudžetas negauna pajamų dėl kitoms veikloms taikomų mokestinių lengvatų, tokios statistikos nėra.

Mokesčių sistemą keisti būtina

Diskusijose kalbėjęs Šiaulių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius teigė, jog kaimo žmonės uždirba trečdaliu mažiau negu miestiečiai, tad vien jau todėl lengvatos ūkininkams yra pagrįstos. Jis siūlė pagalvoti, ar pakėlus mokesčius žemės ūkis taps konkurencingesnis?

LŪS Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys priekaištavo, kad valdžia (tiek Žemės ūkio ministerija, tiek parlamentarai žemdirbiai) laiku nesureagavo į kritiką dėl mokestinių lengvatų žemdirbiams arba tinkamai savo reakcijos neištransliavo, sklido vienpusė ir žemdirbiams nenaudinga informacija, o žemdirbius ginančių argumentų nebuvo girdėti.

LŪS pirmininkas Jonas Talmantas atkreipė viceministro Dariaus Remeikos (nuotraukoje - dešinėje) dėmesį, kad ūkininkai yra priešinami švietimo ir medicinos darbuotojams, nors ne ūkininkai sukūrė tokią mokesčių sistemą, kuri numato daugybę išlygų, išimčių, todėl nėra skaidri ir suprantama. Būtina peržiūrėti visą mokesčių sistemą.

Posėdyje dalyvavę parlamentarai, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Juozas Rimkus ir Aurimas Gaidžiūnas patikino, jog valdantieji nekeis nusistatymo - mokesčiai ūkininkams nebus keliami, tačiau mokesčių sistemą peržiūrėti būtina.

LŪS prezidiumas sutarė, kad neverta viešai eskaluoti lengvatų temos, tačiau būtina užsitikrinti, kad svarstant mokesčių klausimus būtų atsiklausiama ir žemdirbių savivaldos organizacijų nuomonės, o žemdirbių atstovai dalyvautų mokesčius svarstančiose darbo grupėse.

Investicinę paramą dalys kitaip

Posėdyje diskutuota apie ES remiamų investicijų finansavimo perspektyvas. Viena populiariausių bei svarbiausių tiek praėjusio, tiek šio programinio laikotarpio priemonių, padedančių kelti žemės ūkio konkurencingumą, gerinti valdų ekonominės veiklos rezultatus - tai investicijos į žemės ūkio valdas. Bendras šios veiklos srities lėšų likutis 2017-2020 metams sudaro apie 150 mln. Eur. Ministerija atsiklausia socialinių partnerių nuomonės, kaip teisingiau paskirstyti šias lėšas.

ŽŪM Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jusienė pristatė ūkininkams šios priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimų variantą.

Ministerija siūlo paramą investicijos į žemės ūkio valdas 2017 metais teikti supaprastinta tvarka, paramos dydis projektui siektų 50 tūkst. eurų, o jei projekte numatyta fermų statyba ir rekonstrukcija ir įrangos veiklai vykdyti tuose pastatuose įsigijimas - tuomet maksimali riba būtų 100 tūkst. eurų. Siūloma atsisakyti 2016 m. taikytos schemos, kai parama buvo skiriama atsižvelgiant į ūkio ekonominį dydį.

Žadam neremti trumpos rotacijos augalų želdinimo, kadangi per buvusius metus negauta nė vienos paraiškos, tačiau liktų parama gamybai bei ūkyje užaugintų produktų apdorojimui, perdirbimui ir tiekimui rinkai, biodujų gamybai iš susidariusių atliekų ūkyje.

„Nors pasiūlymas nėra populiarus, bet planuojame nebetaikyti 20 proc. didesnio finansavimo intensyvumo jauniesiems ūkininkams, ekologiniams ir nenašių žemių ūkiams, tačiau paliekame 20 proc. didesnį finansavimo intensyvumą kooperatyvų įgyvendinamiems projektams bei įgyvendinant kolektyvines investicijas", - pristatė pasiūlymus M. Jusienė.

Numatoma sugriežtinti žemės ūkio technikos įsigijimo sąlygas. Jeigu pareiškėjas 2017-2013 m. ar 2014-2016 m. paramos laikotarpiu įsigijo žemės ūkio technikos (traktorių, priekabą, puspriekabę, kitą žemės ūkio mašiną), į paramą jis negalės pretenduoti.

Pasiūlymuose yra pakoreguoti projektų atrankos kriterijai, pavyzdžiui, ūkiams, kurie nėra gavę paramos 2017-2013 m. ir per šį laikotarpį - skiriama 10 balų, o jei gavę 2007-13, bet negavę šį laikotarpį - 5 balai. Taip pat daugiau balų siūloma skirti prioritetinių sektorių (gyvulininkystės, pienininkystės, daržininkystės, sodininkystės) projektams.

Smulkiųjų ir vidutinių ūkių (kurių ekonominis dydis nuo 8 iki 50 tūkst. eurų) projektams papildomai skiriama iki 15 balų.

„Atsisakome atrankos kriterijų, susijusių su patirtimi, ekonominiu efektyvumu, bet paliekame papildomus balus mažesnio finansavimo intensyvumo prašantiems projektams. Nepaliekame balų už narystę asociacijose, bet palieka papildomus balus pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, jų nariams ir gamintojų grupių nariams", - aiškino M. Jusienė.

Nebus skiriama papildomų balų už inovacijas, dalyvavimą mokymuose, agrarinės aplinkosaugos priemonėse, o taip pat papildomų balų negaus eksperimentiniai, mokomieji ir bandomieji ūkiai.

Pasak M. Jusienės, siūlomi nauji kriterijai susiję su aplinkosauga, pavyzdžiui, projektams, kuriuos įgyvendinant prisidedama prie aplinkos taršos mažinimo, t. y. kai investuojama į tausų bearimį žemės dirbimą (papildomai skiriama 10 balų), o gyvulininkystėje - jei numatoma įsigyti techniką ir įrangą, skirtą gerinti mėšlo, srutų laikymo sąlygas. Gyvulininkystės projektams suteikiama papildomai 10 balų, jeigu investuojama į gamybinių pastatų funkcionavimui užtikrinti būtiną įrangą.

Papildomai balų numatyta skirti jauniesiems ūkininkams, kurie investuoja nepraėjus 5 metams po įsikūrimo, kurie vykdo ekologinę gamybą, gyvulininkystės ūkiams.

Ragina pirmiausia remti negavusius paramos

Ūkininkams diskutuojant dėl siūlomų paramos investicijoms į žemės ūkio valdas įgyvendinimo taisyklių nuostatų, būta įvairių nuomonių. Vieni pastebėjo, kad parama orientuos statyti fermas ir taikyti neariminę žemės dirbimo technologiją, nors tausių technologijų yra įvairių, pavyzdžiui, tikslusis žemės dirbimas.

Kiti argumentavo, kad nėra būtinybės skirti didesnį finansavimą projektams, numatantiems fermų statybas, paramos riba visiems projektams turi būti vienoda - 50 tūkst. eurų. Ne vienas siūlė didinti daugiau balų skirti ūkiams, kurie paramos iki šiol negavo.

Ūkininkai pateikė ne vieną pasiūlymą dėl investicinės paramos skyrimo

LŪS pirmininkas Jonas Talmantas kritikavo pasiūlymų projektą, nes jame nelieka papildomų balų už priklausymą žemdirbių savivaldai. Jis taip pat pasiūlė, kad būtų numatyta tam tikro laikotarpio parama augalininkystės ūkiams, kurie ketina pereiti prie gyvulininkystės, nes per vienus metus to padaryti neįmanoma, grūdininkai neturi praktikos auginti gyvulius.

LŪS prezidiumas vieningai sutarė, kad skiriant investicinę paramą pirmenybė turi būti skiriama tiems, kurie negavę investicinės paramos. Lėšos turi būti visiems projektams sumažintos iki 50 tūkst. Eur vienam paramos gavėjui. Būtina išlaikyti skiriamus balus už priklausymą žemdirbių savivaldai. ŽŪM dar kartą paraginta kruopščiai peržiūrėti visas programas, nes yra tokių, kurios nėra populiarios.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai