Agropolitika
Ūkininkai aktyviai domisi, kokią žemės ūkio politiką kuria valdantieji
2017-02-06

Akademija (Kėdainių r.). Kaip panaudoti likusius europinės paramos pinigus, išspręsti melioracijos statinių priežiūros problemas, sureguliuoti medžiotojų, žemės savininkų ir žemės naudotojų santykius, palengvinti biurokratinę žemdirbių naštą, paskatinti kooperaciją - apie šias ir kitas problemas bei jų sprendimo būdus praeitą savaitę diskutavo Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo nariai, susitikę su žemės ūkio ministru Broniumi Markausku.

Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) yra pareiškusi kritišką nuomonę dėl Žemės ūkio ministerijos ir Vyriausybės pozicijos atsisakyti žemės pardavimo užsieniečiams saugiklių. Pasak LŪS pirmininko Jono Talmanto, visų pirma turi būti ginami šalies piliečių interesai ir jų teisėti lūkesčiai. „Žemės įsigijimo įstatymas turi būti tobulinamas, kad sudarytų kuo mažiau prielaidų įsigyti žemės pasinaudojant įstatymo spragomis ir manipuliacijomis", - sakė J. Talmantas.

Ministras B. Markauskas argumentavo ministerijos apsisprendimą atsisakyti saugiklių, kaip to reikalauja Briuselis: Lietuvos nustatyti saugikliai prieštarauja Europos Sąjungos įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo principams, antra, nesudaro kliūčių pirkti žemę užsienio juridiniams asmenims, taigi nesprendžia pagrindinės problemos, su kuria susiduriama ir kitose ES šalyse. Žemės supirkimas, siekiant pasinaudoti išmokomis, yra plačiai paplitęs reiškinys. Kaip užkirsti kelią spekuliacijoms, tariamasi ir Briuselyje. Vyriausybės siūlomas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas turi įvertinti Seimas.

Kaip bus remiamas žemės ūkis po 2020 m.

Europos Komisija pradėjo viešąsias konsultacijas dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m. Vasario 1 d. ji paskelbė klausimyną, į kurio klausimus ūkininkai raginami kuo aktyviau atsakinėti.

Į konsultacijose išryškėjusias ir dominuojančias nuomones žadama atsižvelgti formuojant naujojo laikotarpio ES žemės ūkio politiką. Pasak B. Markausko, žemdirbių pasyvumas gali turėti neigiamos įtakos jų pačių likimui, nes konsultacijų rezultatais remiamasi diskutuojant Europos Parlamente ir Europos Komisijoje. Kokios jėgos aktyviau dalyvaus, tų pusėje gali būti persvara.

„Lietuva laikosi pozicijos dėl būtinybės po 2020 m. suvienodinti tiesiogines išmokas, tam pritaria Latvija, Estija, tačiau ES institucijose tiesioginių išmokų suvienodinimas aiškinamas skirtingai: Europos Parlamente kalbama apie lygias išmokas, o Europos Komisijoje - apie lygesnes“, – sakė Bronius Markauskas

Ministras užsiminė apie siūlomą naujovišką išmokų modelį. Kadangi išmokos skiriamos žemdirbių pajamoms palaikyti, tai, nustačius palaikomą pajamų lygį, žemdirbiams būtų išmokama trūkstama suma, kad jie tą lygį atitiktų. Pasak B. Markausko, toks pasiūlymas bent jau privers pažvelgti į problemą kiek kitaip, galbūt atpigtų ir paramos administravimas, pavyktų atsiginti sofos ūkininkų.

Kaip paskirstyti likusias lėšas

Jau metų pradžioje ministras B. Markauskas konstatavo, kad Lietuvos kaimo plėtros programoje likę vos trečdalis lėšų valdų modernizavimui, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, kitoms priemonėms. Todėl kol kas dar neskelbiama ir apie paraiškų rinkimą. Pasak ministro, lėšos buvo neprotingai naudojamos pirmaisiais paramos metais, vyrauja didelė diferenciacija tarp stambiųjų ir smulkiųjų ūkių.

Lietuvos ūkininkų sąjunga 2015 ir 2016 m. siūlė mažinti paramą vieno šaukimo metu iki 200 tūkst. eurų, suvienodinti paramą šiltnamiams ir kitiems paramos gavėjams, sudaryti palankesnes sąlygas smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, vienodas sąlygas visoms žemės ūkio šakoms pasinaudoti parama.

„Tačiau tuomet sulaukėme per mažai paramos tiek iš tuometinės valdžios, tiek iš Žemės ūkio rūmų vadovybės. Dabar, atsižvelgiant į tai, kad europinių lėšų neva likęs tik trečdalis voko, valdantieji jau siūlo svarstyti skirti paramą ne ūkininkų įsikūrimui, o paremti tik tuos jaunuosius ūkininkus, kurie nuspręs pirkti ūkius iš vyresnio amžiaus ūkininkų. Bet ar tai išeitis?" - teiraujamasi LŪS pranešime.

Ministras B. Markauskas sakė sulaukiantis skundų ir nusiskundimų dėl negaunamos paramos, tačiau jį labiausiai stebina atvejai, kai besiskundžiantieji siekia ne paramos, o paprasčiausiai pasipinigauti, pavyzdžiui, planuojamas investicijas 12 korpusų plūgui, 25 tonų priekabai pirkti ir 1000 tonų grūdų bokštui statyti grindžia tuo, kad turi 10 karvių bandą.

„Norime apgauti patys save ar kitus žemdirbius? Juk taip negalima. Lygiai taip pat pasakytina ir apie jaunuosius ūkininkus, kurie formaliai ūkininkauja Lietuvoje, o realiai dirba Airijoje. Jau neliko vietos pagarbai ir sąžiningumui. Juk jei vieni apgaulės būdų kažką gauna, tai be nieko lieka tie, kurie sąžiningai laukia", - kalbėjo B. Markauskas.

Pasak ministro, likusius 130 mln. eurų, kurie numatyti valdų modernizavimui, protingiausia investuoti į perdirbimą, aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą.

B. Markauskas pabrėžė, kad grūdų sektorius yra perspektyvus, tačiau jis turi sieti ateitį su perdirbimu, priešingu atveju, jei šį sektorių paliestų krizė, tai ji būtų kur kas skaudesnė nei pieno sektoriuje.

„Rinkų lietuviškiems grūdams yra, jos plečiasi. Netrukus gausime leidimą eksportuoti produkciją į Braziliją. Tačiau labai didelių ambicijų turi Ukraina, kur greičiausiai ateis amerikiečių kapitalas. Rusijos galimybės auginti grūdus didės dėl klimato pokyčių, tuo tarpu dėl tos pačios priežasties Vakarų Europoje tokių galimybių vis mažės", - kalbėjo ministras, ragindamas grūdininkus investuoti į gyvulininkystę, paukštininkystę.

Vyriausybės programos naujovės

Susitikime daug dėmesio skirta pristatyti Vyriausybės programą, kuri, anot ministro, skiriasi nuo ankstesnių, nes yra orientuota ne į priemonių gausą, o į konkrečius rezultatus.

„Pavyzdžiui, kiek pajamų ūkininkai gavo iš vieno hektaro 2016 m. ir kiek gaus 2020 m., taip pat kiek per Vyriausybės darbo laikotarpį padidės vieno žemės ūkio darbuotojo mėnesinės pajamos. Pavyzdžiui, bendrosios žemės ūkio produkcijos iš 1 ha žemės ūkio naudmenų, naudojamų žemės ūkyje, 2016 m. gauta už 760 eurų, tad siekiame, kad 2020 m. šis rodiklis sudarytų 900 eurų", - pateikė pavyzdį ministras.

Vidutinės kaimo gyventojų pajamos per tą laiką turėtų padidėti nuo 764 iki 1085 eurų. Pripažintų žemės ūkio kooperatyvų pardavimo pajamų pokytis 2016 m. sudarė 1 proc., siekiama, kad 2020 m. jis sudarytų 2,5 proc. Žemės ūkio kooperatyvų dalis realizacijoje 2016 m. sudarė apie 30 proc., o 2020 m. turėtų sudaryti apie 40 proc.

Iš svarbesnių planų ministras paminėjo planuojamą kurti rizikų valdymo fondą, į kurį įmokas mokėtų žemdirbiai, perdirbėjai, prekybininkai, be to, būtų panaudojamos nacionalinio biudžeto ir ES lėšos.

Biurokratinę naštą turėtų sumažinti žemės ūkio verslo analitinės sistemos sukūrimas, kuri eliminuotų būtinybę žemdirbiui keliskart teikti tą pačią informaciją skirtingoms institucijoms.

Melioracijos statinių finansavimas

Šiai dienai valstybei priklauso daugiau kaip 50 000 km melioracijos griovių, kurių nusidėvėjimas siekia 82 proc., per 72 000 km drenažo rinktuvų, kurių nusidėvėjimas - 60 proc. Melioracijos statiniams ir sistemai rekonstruoti iš valstybės biudžeto lėšų neskiriama nuo 2012 metų. Iš Kaimo plėtros programos melioracijos statinių ir sistemų rekonstrukcijai 2007-2013 m. buvo išmokėta 111 mln. Eur, o 2014-2020 m. laikotarpiui numatyta 87 mln. eurų.

„Tačiau kai šio klausimo svarstymas vyko Seime, daugelis pasigedo valdančiųjų suvokimo, kokia iš tiesų tai yra didelė mūsų šalies problema ir kokių konkrečių veiksmų pagaliau reikėtų imtis", - teigė ūkininkai.

Pasak ministro B. Markausko, jis suprantąs lėšų poreikį melioracijai ir teigė, kad kitais metais pavyks grįžti prie melioracijos projektų 25 proc. bendrojo finansavimo.

Apie medžioklės įstatymo keitimus

Parlamentinio Kaimo reikalų komiteto narys Aurimas Gaidžiūnas supažindino ūkininkus su planuojamais Medžioklės įstatymo pakeitimais. Ruošiamose pataisose siūloma sumažinti medžioklės ploto vienetą nuo 1000 iki 700 ha vientisų medžioklės plotų. Vienas klubas galės naudoti ne daugiau kaip 5000 ha.

Apie Medžioklės įstatymo pakeitimus diskutuoja ūkininkas Aušrys Macijauskas ir parlamentaras Aurimas Gaidžiūnas

Medžioklės mokesčius siūloma padidinti 3-5 kartus. Iš šių mokesčių numatoma formuoti fondą, iš kurio žemdirbiams būtų atlyginama už nuniokotus pasėlius. Taip pat planuojama įteisinti elektroninius medžioklės lapus. Siūloma panaikinti komercinius medžioklės plotus - visi plotai būtų nuomojami aukciono būdu. Ūkininkai pageidavo, kad medžiotojams būtų privalu sudaryti rašytines sutartis su žemės naudotojais.

Pasak A. Gaidžiūno, galutinį žodį tars parlamento nariai, todėl nežinia, kiek pataisos iš tikrųjų bus radikalios, tačiau jis tikįs, kad valdančioji dauguma pasiūlymams pritars.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai