Agropolitika
Ūkininkai abejoja „klišų“ priemonių nauda
2013-07-10

Kaunas. ES šalims susitarus dėl Bendrosios žemės ūkio politikos principų, kiekviena valstybė narė turi apsispręsti, kokioms sritims ir kiek lėšų skirti. Kiek pinigų Lietuva planuoja skirti mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, melioracijai, kodėl nebus remiamas ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos, ar ekologinis ūkininkavimas jau nebebus remiamas kaip anksčiau? Apie tai diskutuota antradienį vykusiame Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdyje.

Darbinėje diskusijoje dėl Kaimo plėtros 2014-2020 m.plano priemoniųdalyvavoŽemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė ir Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Pasak J. Stakėnienės, naujojo finansinio laikotarpio biudžetas yra kuklesnis negu 2007-2013 metų, jis „susitraukė" beveik 1,3 mlrd. litų. Palyginimui, tai yra tiek lėšų, kiek per pastaruosius septynerius metus buvo skirta žemės ūkio valdų modernizavimui Lietuvoje.

Lytagra 19 03 mobilus 3 paragrafas

„Yra sričių, kurioms privalome skirti nustatytą biudžeto dalį, pavyzdžiui, 5 proc. lėšų - Leader priemonėms; dalį - įvairiems ankstesnio laikotarpio įsipareigojimams: asmenims, pasinaudojusiems ankstyvojo pasitraukimo priemone, apželdinimui mišku, pusiau natūriniams ūkiams remti, t. y. anksčiau paskirtoms išmokoms mokėti, - aiškino J. Stakėnienė. - Ne mažiau kaip 30 proc. privalėsime skirti žalinimo priemonėms, 7 proc. - rezervui (dėl jo panaudojimo bus nuspręsta tik 2017 m.), 4 proc. - techninei pagalbai (patikros, dalyvavimas parodose, žemdirbių atstovavimas tarptautinėse organizacijose ir kt.). Atidavę duoklę privalomiems dalykams, laisvai paskirstyti galėsime likusius 3,277 mlrd. litų".

Pasak J. Stakėnienės, kuo mažesnis biudžetas, tuo problemiškiau jį paskirstyti. Mažiau lėšų teks jaunųjų ūkininkų rėmimui, paramai žemės ūkio ir ne žemės ūkio veiklai, o štai asmenų, kurie perleidžia savo ūkius, nuspręsta neberemti (iš pradžių tam planuota skirti 44 mln. litų).

Mažiau palankių vietovių laukia pokyčiai

Mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse dirbančių žemdirbių rėmimui reikėtų 1,7 mlrd. litų, tačiau ši suma planuose jau sumažint iki 0,9 mlrd. litų. Kita vertus, keičiasi šių teritorijų rėmimo kriterijai: bus atsižvelgiama gamtines-fizines kliūtis, bet ne į demografinius rodiklius, todėl kai kurie rajonai, seniūnijos praras nepalankių vietovių statusą, o, pavyzdžiui, Kretinga pagaliau pateks į šį sąrašą (prastų žemių rajonui gauti paramą iki šiol trukdė geri demografiniai rodikliai).

Svarstant mažiau palankių ūkininkauti vietovių rėmimo klausimą, Lietuva siūlė taikyti žemės našumo kriterijų, tačiau jis buvo atmestas, kadangi kitos ES šalys tokio kriterijaus neturi, tad  jo neįmanoma pritaikyti visose valstybėse.

Prezidiumo posėdyje iškilo klausimas, ar parama bus skiriama tik ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ar ir valdantiems žemę, bet jos nedirbantiems. Kai kurie ūkininkai siūlė remti tik tuos ūkius, kurie laiko gyvulių. Telšių rajono ūkininkų atstovas Vytautas Rakickas priminė, jog yra numatyta, kad valstybė gali skirti 5 proc. I ramsčio lėšų (tiesioginių išmokų) mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms. Anot ūkininko, Lietuva galėtų tuo pasinaudoti.

Mažiau paramos ekologiniams ūkiams

„O kaip bus remiami ekologiniai ūkiai?" - teiravosi žemdirbiai. Pasak R. Krasuckio, paramos mastas ekologiniam ūkininkavimui mažės, bus taikomi tam tikri ribojimai.

„Gal ir būtų įmanoma tinkamai išauginti ekologišką produkciją ir ją realizuoti, tačiau gyvenimas parodė, kad ekologiniuose ūkiuose nevengiama naudoti cheminių medžiagų, esama kitokios blogos praktikos. Mes nesvarstome galimybės auginti javus kaip išskirtinės kokybės produktus, nebent tik pašarinius, kurie būtų skirti kokybiškų pašarų gamybai gyvuliams", - dalijosi planais R. Krasuckis.

Pasak LŪS pirmininko Jono Talmanto, jei grūdiniai augalai auginami nenaudojant reguliatorių ir glifosatų, jų augintojams turi būti suteikta galimybė gauti paramą už išskirtinės kokybės produkciją.

Parama merlioravimui, bendradarbiavimui ir kitoms priemonėms

Tauragės rajono žemdirbiams teiraujantis apie paramą melioracijai, J. Stakėnienė pabrėžė, kad vienintelei melioracijai numatyta daugiau lėšų - 227 mln. litų (buvo 212 mln. litų). Tačiau lėšas įsisavinti, kaip ir iki šiol, galės melioracijos statinių naudotojų asociacijos, o ne pavieniai žemdirbiai.

Ūkininkai suabejojo, ar tikslinga keisti konsultavimo paslaugų finansavimo principą, kai pinigai bus skiriami konsultavimo įstaigoms, o šios privalės žemdirbius konsultuoti. Žemdirbiams labiau tinka dabartinė sistema, kai formuojamas konsultavimo paramos krepšelis žemdirbiui, o jis atitenka tam, ką žemdirbys pasirenka konsultantu.

Labai neaišku žemdirbiams buvo dėl „bendradarbiavimo" priemonės, kuriai numatoma skirti didelę sumą lėšų. Anot J. Stakėnienės, bendradarbiavimo priemonė apima labai platų spektrą veiklų, tarp jų, pavyzdžiui, logistikos platformų kūrimą (jei vienas ūkininkas augina gyvulius, kitas - grūdus, tai jųdviejų bendradarbiavimas šioje grandinėje gali būti remiamas).

Ūkininkų kritikos sulaukė priemonių, kurios, anot vieno posėdžio dalyvio, yra „klišos" ir dubliuoja viena kitą, finansavimas, pavyzdžiui, perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos, parama verslo kūrimui ir plėtrai, kaimo turizmas.

Savo pastabas ūkininkai per dvi savaites įsipareigojo pateikti ministerijai, o drauge ir alternatyvų įvairių priemonių finansavimo projektą.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką manote apie klimato atšilimą?
Orai