Agropolitika
Tikruosius kooperatyvus reikia atskirti nuo tariamų
2015-03-04

Kaunas. Artėjant naujam europinės paramos skirstymo metui, šalyje kuriasi tariamų kooperatyvų, kurie irgi pretenduos į paramos milijonus. Ministerija ieško būdų užkirsti tam kelią. Apie sąžiningumą ir partnerystę, perdirbėjų ir gamintojų santykius kalbėta asociacijos „Kooperacijos kelias" susirinkime.

Žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias" susirinkime dalyvavo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, kuri aptarė su žemdirbiais opiausių problemų sprendimo būdus.

Jurbarko rajono Skirsnemunės kooperatinės bendrovės „Panemunys" vadovė Eugenija Petrylienė pasakojo, kaip gudraudami perdirbėjai savo antrines ar kitaip susijusias įmones paverčia neva kooperatyvais. Kooperacijos nuo to Lietuvoje ne daugėja, o priešingai, mažėja, kadangi tikriesiems kooperatyvams trukdoma dirbti, dirbtinai sudaromos kliūtys. Tiems, kurie ryžtasi ginti savo interesus, perdirbėjai nebesupirkti pieno, nors ir be to kooperatyvams moka už tokios pat kokybės pieną mažiau negu pavieniams statytojams.

Pieno supirkimo taisyklės taip pat nepalankios kooperatyvams - draudžiama atsivežti žaliavą iš gamintojų, nuo pieno supirkimo punkto nutolusių didesniu nei 15 km atstumu.

Jai pritarė Plungės ŽŪKB „Pieno gėlė" direktorius Jonas Kuzminskas, pastebėjęs, kad perdirbėjai pavieniams statytojams moka brangiau net nepaisydami to, kad patys iš jų pieną surenka, o kooperatyvai už jau surinktą pieną gauna mažiau. Tad akivaizdu, jog kooperatyvai yra nepatogūs, todėl juos siekiama žlugdyti.

Rokiškio pieno kooperatyvo „Eko tikslas" direktorius Mindaugas Petkevičius atkreipė dėmesį į ekologinių pieno ūkių situaciją: už ekologišką žaliavinį pieną šiuo metu mokama vos 1 centą brangiau, nors gamybos sąnaudos nepalyginti didesnės negu tradiciniuose pieno ūkiuose. Daugiau kaip pusę žaliavos kooperatyvas parduoda Lietuvos perdirbėjams, trečdalį - lenkams, dešimtadalį - latviams. Perdirbti ekologišką pieną į gatavą produkciją kooperatyvui labiau apsimoka kaimyninėje Lenkijoje, todėl išnaudoja tarptautinės partnerystės galimybes. Tačiau Lietuvoje realizuoti ekologišką produkciją sudėtinga, nes prekybos centruose jos kainos paūgėja 40 proc., pirkėjams tampa mažiau patrauklios.

Panevėžio rajono ŽŪK „Ėriškių pienas" vadovas Povilas Nemanis, kalbėdamas apie kooperatyvų galimybes imtis perdirbimo veiklos, pabrėžė, jog mažiems perdirbimo kooperatyvams nėra galimybių plėstis, nes jie nepajėgūs įveikti uždaro rato: mažieji kooperatyvai negali realizuoti produkcijos prekybos centruose ir užsienyje, nes užsiima gamyba pagal supaprastintus reikalavimus; tam, kad jiems atsivertų didžioji rinka, jie iš karto turi atitikti didžiosioms įmonėms keliamus reikalavimus, o tai ne jų jėgoms. Kitaip tariant, kooperatyvas arba smulkūs arba stambus, nėra galimybės mažiems kooperatyvams užaugti.

ŽŪK „Ėriškių pienas" vadovas Povilas Nemanis

Kooperatyvų atstovai užsiminė ir apie kitą problemą - draudimą supirkti pieną didesniu kaip 15 km atstumu. Tokį įsakymą „Dėl pieno transportavimo iki pieno supirkimo punkto" yra išleidusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. „Ėriškių pienas" yra dėl to kreipęsis į Konkurencijos tarybą, tačiau nieko nepešė.

Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą kritikavo ir gyvulininkystės kooperatyvo „Baltic Cattle" vadovas Darius Dzekčiorius, nes VMVT neatšaukia draudimo eksportuoti galvijus į Turkiją dėl šioje šalyje esą išplitusios snukio ir nagos, tuo tarpu latviai ir estai sėkmingai eksportuoja. Pasak J. Kuzminsko, būtų naivu laikyti atsitiktinumu ar sutapimu, kad šis draudimas Lietuvoje atsirado po sėkmingos eksporto į Turkiją pradžios, kuri išjudino vidaus rinką ir sukėlė supirkimo kainas.

Žemės ūkio kooperatyvo „Pieno puta" direktorė Jūratė Dovydėnienė, apibendrindama kolegų pasakytas mintis, kreipėsi į žemės ūkio ministrę, kad šalyje būtų sukurta ilgalaikė žemės ūkio sektorių plėtros strategija, užtikrinta reali parama kooperacijai, kooperatyvams sudarytos palankesnes veiklos sąlygas.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas kalbėjo apie būtinybę rasti naujus mechanizmus kooperacijai Lietuvoje skatinti, pavyzdžiui, taikyti PVM lengvatas kooperatyvų teikiamoms paslaugoms.

Kooperatyvo „Baltic Cattle" vadovas Darius Dzekčiorius

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sutiko, jog kooperatyvai patiria daug problemų. Anot ministrės, būtina taisyti įstatymus, nes jų spragomis naudojasi tariami kooperatyvai. Naujojo finansinio laikotarpio parama kooperacijai dar nepradėta skirstyti, o pseudokooperatyvai jau rikiuojasi į gavėjų eilę. Pavyzdžiui, Radviliškio rajone, Skėmių gyvenvietėje, tuo pačiu adresu įregistruota net keliolika naujų kooperatyvų, už kurių stovi stambi verslo grupė. Galima spėlioti, kokiu tikslu tai padaryta.

Pasak V. Baltraitienės, socialiniai partneriai irgi turėtų pateikti pasiūlymų, kaip užkirsti kelią nesąžiningam, nors ir teisėtam lėšų skirstymui. V. Baltraitienės sakė, kad vienas iš pasiūlymų yra šių metų kvietimuose neskirti paramos naujai įsteigtiems ir trumpiau kaip vieni metai egzistuojantiems kooperatyvams. Kitas siūlymas - skirti paramą tik tiems kooperatyvams, kurie dirba ne trumpiau kaip 2 metai ir pateikti duomenis apie apyvartą.

Didžiausia problema lieka kooperatyvų ir perdirbėjų santykiai. V. Baltraitienė teigė negalinti jų pakeisti, tačiau raginusi perdirbėjų atstovus susėsti prie vieno stalo su gamintojais ir sąžiningai aptarti padėtį.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai