Agropolitika
Teoriškai - galimybių daug, praktiškai - ne visos išnaudojamos
2017-12-14

Kauno r. Norėdami būti išgirsti Briuselyje, pirmiausia turime atlikti namų darbus: pasiekti kompromisus, išgryninti pozicijas ir suformuluoti pagrindinius siekius. Tik turint tvirtą nuomonę galima tikėtis, kad į ją bus atsižvelgta. Tokios mintys buvo akcentuotos šią savaitę vykusiame Lietuvos ūkininkų sąjungos susitikime, skirtame Lietuvos žemdirbių atstovavimo tarptautinėse organizacijose veiklos apžvalgai.

Žemdirbių atstovavimą ES lygmeniu 2017-aisiais išsamiai pristatė LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė. Ji pabrėžė, kad pagrindinis atstovavimo tikslas - būti aktyviais BŽŪP dalyviais, domėtis ir daryti įtaką formuojant bendrąją žemės ūkio politiką po 2020 m., matyti Lietuvos žemdirbį bendrajame kontekste.

Lietuvos ūkininkų sąjungos organizuojamame teminiame susitikime „Lietuvos žemdirbių atstovavimo tarptautinėse organizacijose veiklos apžvalga 2017 m." buvo aptarta daug aktualių klausimų

Be Jovitos Motiejūnienės, kuri atstovauja Lietuvos žemdirbių interesus GEOPA-COPA organizacijose, LŪS atstovavimo veikloje deleguoti dalyvauti šie ekspertai: Aušrys Macijauskas ir Ignas Jankauskas (tiesioginės išmokos ir žalinimas), Zigmantas Aleksandravičius (javai, aliejinės ir baltyminės kultūros), Zofija Cironkienė (daržovių sektorius), Algis Baravykas (kiaulienos sektorius), Andrius Baublys (jautienos sektorius), Žilvinas Augustinavičius (avienos ir ožkienos sektorius), Vytautė Matusevičienė (gyvūnų gerovė ir sveikata) ir Rita Petraitytė (mokesčių ir teisės klausimai bei ekonominė analizė).

„Šis renginys yra laiku ir vietoje. Pernai tokio susitikimo nedarėme ir pajutome, kad žemdirbiai atsiliko. Turime būti neabejingi išorės informacijai, kad spėtume pasirengti pokyčiams ir žengti koja kojon su visais ES žemdirbiais", - pradėdamas renginį kalbėjo LŪS pirmininkas Jonas Talmantas

Planai ambicingi, tačiau ar pakaks lėšų jiems įgyvendinti?

Per metus LŪS deleguoti ekspertai iš viso dalyvavo 41 renginyje:COPA-COCEGA, GEOPA-COPA darbo grupių posėdžiuose, seminaruose, konferencijose, diskusijose, Europos Komisijos pilietinio dialogo grupių posėdžiuose, dvišaliuose susitikimuose. Ekspertai nuolat dalyvauja viešosiose konsultacijose, pildo klausimynus ir anketas, į jų pareigas taip pat įeina informacijos sklaida nariams, bendrų raštų, kreipimųsi rengimas.

„Teoriškai galimybių yra daug, bet praktiškai jos ne visada išnaudojamos. Problemos slypi čia, namuose. Nesugebame išnaudoti galimybių dalyvauti EK Pilietinio dialogo grupėse, nes tiesiog nerandame tam tikrų sričių ekspertų", - atvirai kalbėjo LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė

Dažniausiai gvildentos temos ir problemos - BŽŪP ateitis: viešosios konsultacijos, pozicija, komunikatas; BŽŪP supaprastinimas - „Omnibus" reglamentas (tai ES Komisijos pasiūlymas dėl ES biudžetui taikomų finansinių taisyklių; žemės ūkiui jame technine prasme tobulinami pagrindiniai BŽŪP reglamentai, siekiant supaprastinti šio laikotarpio BŽŪP įgyvendinimą). Dažna renginių tema buvo Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES derybos ir pasekmės; prekybos sutartys su ne ES šalimis ir pasaulio regionais (Kanada, Japonija, „Mercosur" šalimis ir kt.). Dar viena svarbi aktualija - pesticidų naudojimas ir draudimai.

Iš svarbiausių GEOPA-COPA diskusinių klausimų J. Motiejūnienė įvardijoEuropos kovos su nedeklaruojamu darbu platformą; Europos socialinių teisių ramstį, sveikatą ir saugą darbo vietose; pabėgėlių integraciją; Brexit įtaką užimtumui (tai labiausiai liečia sezoninius darbuotojus iš ES).

„ES Komisijos komunikatas „Maisto ir ūkininkavimo ateitis" - tai ypatingai ambicingas planas, tik klausimas: ar jo įgyvendinimui bus skirta pakankamai lėšų? Kol kas jokių užuominų apie finansinę perspektyvą, nes derybos dėl BŽŪP voko bus didžiausias iššūkis", - sakė J. Motiejūnienė.

Įžvelgti, kas laukia Lietuvos žemės ūkio po 2020 m., pabandė Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos ir tarptautinių reikalų departamento ES politikų skyriaus vedėjas Šarūnas Celiešius

Jau aišku, kad bus išlaikyta dviejų ramsčių politikos struktūra: tiesioginės išmokos ir kaimo plėtra. Pabrėžiama, kad parama turi būti orientuota į rezultatus, skatinamas šeimos ūkio modelis, labai didelis dėmesys klimatui, aplinkai ir visiems su tuo susijusiems iššūkiams; inovacijoms, naujausių technologijų naudojimo skatinimui; „išmanaus kaimo" kūrimui. Žadama stiprinti ūkininkų pozicijas maisto tiekimo grandinėje, kad šie daugiau užsidirbtų iš rinkos.

Žadama mažinti skirtumus tarp šalyse narėse mokamų tiesioginių išmokų

ES Komisijos komunikate daug diskutuojama apie tiesiogines išmokas. Pripažįstama, kad TI mažina atotrūkį tarp pajamų gaunamų iš žemės ūkio ir pajamų kituose sektoriuose. Konstatuojama, kad TI - teisingas pajamų rėmimas, padedantis ūkininkams užsidirbti pragyvenimui. BŽŪP turi sumažinti skirtumus tarp šalių narių paramos atžvilgiu; net jeigu egzistuoja darbo jėgos ir žemės kainos skirtumai, visi ūkininkai susiduria su panašiais iššūkiais. TI vertinamos kaip būdas užtikrinti, kad didžioji aktyviai dirbamos žemės dalis būtų tvarkoma pagal aplinkai naudingą praktiką.

Planuojama suteikti daugiau laisvės šalims narėms. Tarkime, Komisija iškelia tikslus, šalys narės sugalvoja strategijas ir planus, kaip jų pasiekti. Šalims narėms paliekama daugiau laisvės kuriant paramos atitikties ir kontrolės sistemas gavėjams, parenkant priemones, kurios yra efektyviausios dirbti žemę pagal aplinkai naudingą praktiką.

„Derybos dėl finansinių aspektų gali būti nelengvos, o Lietuvos situacija ne itin palanki, nes mes turime tris derybinius klausimus: žemės ūkis, sanglauda ir Ignalinos atominė elektrinė", - reziumavo J. Motiejūnienė.

„Kaimo plėtros programa - tai kaimo naikinimo programa. Dėl išmokų suvienodinimo reikia rinkti parašus ir kreiptis į Peticijų komitetą", - rėžė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis

Ragino dažniau skaičiuoti ir neužsimerkti prieš realybę

ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė" vadovas, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, COGECA viceprezidentas Mindaugas Maciulevičius sakė, kad šiuo metu lėšos, skiriamos BŽŪP, sudaro 1/3 bendro ES finansinio voko, o kalbama, kad ateityje jos turėtų sumažėti iki 20 procentų.

„Tiesioginės išmokos, kurios yra mūsų saugos ginklas. Privalome investuoti, kad atitiktume aukščiausius gyvūnų gerovės, maisto kokybės ir saugos reikalavimus. Investicijoms būtina imti paskolas iš banko, o tiesioginės išmokos leidžia išsimokėti pasiimtas paskolas. Visi baltiečiai (lietuviai, latviai, estai) jau gerai atpažįstami ES valdžios institucijose ir visi žino mūsų keliamą problemą dėl išmokų suvienodinimo. Tačiau turime suprasti, kad jokios tiesioginės išmokos mūsų neapsaugos jūsų ūkių nuo ekonominių, politinių, klimato krizių", - sakė M. Maciulevičius ir pridūrė, kad visiško išmokų suvienodinimo tarp šalių narių tikrai neverta tikėtis.

„Norintys eiti į priekį, turi skaičiuoti, kito kelio nėra. Ar jūs norite gelbėtis, ar ne? Jei ne, tai emigruojame visi, ir nėra ko čia kalbėti", - žemdirbius įsiklausyti į patarimus ragino COGECA viceprezidentas Mindaugas Maciulevičius

Jis ragino žiūrėti į situaciją realiai, kurti kooperatyvus, jų pagrindu statyti biodujų jėgaines (nes reikia vykdyti įsipareigojimą mažinti metano dujų), diegti inovatyvias drenažo sistemas, galų gale kiekvienam žemdirbiui susiskaičiuoti, kokią dalį bendrame balanse sudaro tiesioginės išmokos.

„Swedbank" Smulkių verslo klientų ir rinkodaros vadovas Aivaras Janušauskas pastebėjo, kad per pastaruosius penkerius metus ūkininkų finansavimas augo apie 30 proc. Vidutinė paskolos suma buvo 55 tūkst. eurų, dažniausiai skolinamasi technikai, žemei įsigyti ir pastatų statybai ar renovacijai. Banko atstovas pastebėjo, kad smulkūs ūkininkai, kreipdamiesi dėl kreditavimo, dažnai susiduria su finansiniais iššūkiais: neapskaitomos pajamos, netolygus balansas, per didelė prašoma paskolos suma, nemokumo istorija „Creditinfo" (klientas iš karto vertinimas kaip didesnės rizikos).

„Swedbank" Smulkių verslo klientų ir rinkodaros vadovas Aivaras Janušauskas ūkininkus vertina kaip stiprius banko klientus ir šiam įvaizdžiui sunkumai nuimant šių metų derlių neturėtų pakenkti

Šį rudenį buvo apklausta 100 ūkininkų, dirbančių daugiau kaip 90 tūkst. ha. Paaiškėjo, kad jie dėl lietaus nenuėmė tik 4 proc. pasėlių, o klientų pajamos iš žemės ūkio yra apie 9 proc. geresnės negu prieš metus. Tiesa, žieminių augalų pasėta tik apie 70 proc. planuoto kiekio.

„Nepaisant prastų oro sąlygų derliaus nuėmimo metu, ūkininkų finansinė situacija išlieka gera ir neturės ilgalaikių pasekmių kreditų grąžinimui", - tokią išvadą po klientų apklausos padarė A. Janušauskas. Žinoma, jis pripažino, kad į banką kreipiasi stipriausi ūkininkai, vadinamoji žemdirbių „grietinėlė", tačiau faktai rodo, kad per ekonominę krizę ūkininkai pasirodė kaip sveikiausias segmentas ir toks išlieka toliau.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai