Agropolitika
Šuoliui į bioekonomiką reikia pasirengti
2014-06-25

Akademija (Kauno r.). Bioenergetikos sąvoka jau spėjo įsitvirtinti sąmonėje ir ne vienas stambesnis ūkininkas yra domėjęsis galimybėmis gaminti energiją ir panaudoti ją ūkyje. Dabar ūkininkams metamas naujas iššūkis, susijęs su galimybėmis, kurios slypi bioekonomikoje. Jeigu Lietuva nepavėluos paskui kitas Europos Sąjungos šalis, galėsime pelnyti iš bioekonomikos nemažai naudos.

Bioenergetika pirmiausia asocijuojasi su žaliąja energetika, o bioekonomika - vadinamosios žaliosios ekonomikos dalis. Pagrindiniai prioritetai skiriami natūraliesiems gamtos ištekliams, kurie naudojami tvarios produkcijos, energijos ir maisto gamybai. Bioekonomikoje aktyviai naudojamos švariosios (cleantech - angl.) technologijos ir vadovaujasi principu, jog tai, kas vieniems yra atliekos, kitiems gali būti žaliava.

Kai kurios ES šalys yra pažengusios šioje srityje, pavyzdžiui, Estija jau yra patvirtinusi bioekonomikos strategiją iki 2030 metų. Suomija numačiusi, kad iki 2025 m. iš bioekonomikos šalies ūkis papildomai gaus 100 mlrd. eurų, bus sukurta 100 tūkst. naujų darbo vietų.

3 Paragrafas delaval

Tiesa, bioekonomika reikšminga ne kaip atskiras sektorius, o kaip tarpsektorinio bendradarbiavimo rezultatas. Jos pagrindą sudaro žemės ūkis, žvejyba ir susijusios sritys, kuriose gaminami, valdomi ar kitais būdais naudojami biologiniai ištekliai (pvz., maisto, pašarų, popieriaus, elektros, pluošto, chemijos ir biotechnologijos pramonės šakų).

Plėtojant bioekonomiką siekiama sušvelninti klimato kaitos poveikio žemės ūkio sektoriui pasekmes, padėti šiam sektoriui prisitaikyti prie klimato kaitos, padidinti atsinaujinančios energijos dalį sunaudojamos energijos struktūroje, sumažinti energijos gamybos poveikį aplinkai ir kt.

Aleksandro Stulginskio universitete praėjusią savaitę susirinkę verslo, mokslo ir žemdirbių savivaldos atstovai žengė pirmąjį žingsnį kuriant nacionalinę inovacijų veiklos grupę bioekonomikos srityje - pradėjo diskutuoti apie realius sprendimus, susijusius su bioekonomikos plėtra Lietuvoje.

Diskusijai vadovavo ASU Verslo ir kaimo plėtros vadybos instituto lektorius Alvydas Aleksandravičius (kairėje ir) Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto bei Europos Komisijos Bioenergetikos darbo grupės narys Mindaugas Maciulevičius (dešinėje)

ES remiamai bioekonomikai programoje „Horizontas 2020"  kartu su apsirūpinimu maistu ir tvariu žemės ūkiu pasiūlyta skirti 4,5 mlrd. eurų. Tokiu būdu suteikiama reali galimybė diegti inovacijas ir spręsti aprūpinimo maistu, gamtos išteklių trūkumo, priklausomybės nuo iškastinių išteklių, dirvožemio derlingumo ir kt. problemas.

Būtent inovacijoms ir jų diegimui bioekonomikoje teikiamas išskirtinis dėmesys, suvokiant inovacijas kaip visiškai naują sprendimą, sukurtą bendradarbiaujant ūkininkams, įmonėms, mokslininkams, konsultantams ir kt. Šiuo požiūriu tiksliojo žemės dirbimo įrangos, melžimo robotų diegimas ūkiuose būtų jau ne inovacija, o ūkių modernizavimo elementai. Todėl antras svarbus akcentas yra partnerystė  - dalijimasis patirtimi ir sukauptomis žiniomis, kuris leistų pasiekti ambicingų tikslų, nes inovacijos paprastai gimsta skirtingų sričių sankirtoje.

Bioekonomikos pavyzdžiu gali būti chemijos pramonės įmonių dalyvavimas biomasės apdirbimo procese, pradedant nuo biomasei skirtų trąšų gamybos ir baigiant biologinių atliekų perdirbimu. Vandens valymas taip pat priskirtinas bioekonomikai, todėl ir čia gali būti panaudota chemijos pramonės produkcija.

Žemdirbių savivaldos atstovai atkreipė dėmesį, kad ES laikosi nuostatos didinti maisto saugą, bet tai brangina maisto produkciją. Todėl inovacijų partnerystė galėtų padėti kurti saugų ir nebrangų maistą, o kartu padidintų Lietuvos žemdirbių konkurencingumą.

Siekdama visaverčio dalyvavimo ES bioekonomikos plėtroje, Lietuva turėtų įkurti inovacijų veiklos grupę (IVG). Susitikime siūlyta pagalvoti apie tikslingumą kurti viso Baltijos regiono IVG, tuomet potencialas būtų kur kas didesnis.

Pirmasis susitikimas ASU išryškino palankų požiūrį į bioekonomikos plėtros galimybes Lietuvoje. Diskusijas dėl bioekonomikos perspektyvų iniciatoriai nusprendė pratęsti rudeninėje parodoje „Sprendimų ratas".

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai