Agropolitika
Stambūs ūkiai tebejaučia priešiškumą
2016-07-04

Šeduva, Radviliškio r. Ūkininko ūkis ir žemės ūkio bendrovė - ar reikia priešinti šias dvi ūkininkavimo formas? Argi bendrovės, sėkmingai dirbdamos jau trečia dešimtmetį, neįrodė savo efektyvumo? Atrodytų, tokių klausimų net neturėtų kilti, tačiau šalies žemės ūkio bendrovių vadovai tikina jaučiantys tam tikrą priešiškumą, bandymus riboti plėtrą ir investicijas.

„Kelinti metai besitęsiantis pajamų mažėjimas, pieno krizė, ES ir Lietuvos struktūrų neįgalumas sunkmečių metu, artėjantys Seimo rinkimai ir su jais gausėjančios politikų iniciatyvos, trukdysiančios pakilti iš priešpaskutinės vietos ES šalių tarpe pagal pagaminamos žemės ūkio produkcijos kiekį, priešiškumas bendrovių ir kitų stambių ūkių atžvilgiu - verčia neatidėliojant susirinkti ir aptarti Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vaidmenį bei priimti kai kuriuos sprendimus", - penktadienį Šeduvoje įvykusiame 24-aje LŽŪBA suvažiavime atvirai kalbėjo garbės prezidentas Jeronimas Kraujelis.

Jeronimas Kraujelis 24-ajame suvažiavime perskaitė išsamią, skaičiais pagrįstą ataskaitą, parodančią žemės ūkio bendrovių indėlį į šalies ekonomiką

Kovoja vieni, o rezultatais dalijasi visi?

Šiuo metu LŽŪBA turi 218 narių. Iš jų 126 žemės ūkio bendrovės, 34 akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, 8 kooperatinės bendrovės ir 50 ūkininkų (iš kurių 41 asociacijos nariu tapo, kai nebuvo kam jiems atstovauti teismuose dėl išmokų sumažinimo (moduliacijos). Vidutinis asociacijos narės deklaruotas plotas - apie 1 000 ha. Asociacijos nariams priklauso per 70 proc. juridinių asmenų deklaruoto žemės ploto bei apie 2/3 galvijų.

„Dėl išmokų moduliacijos nukentėjo daugiau kaip 9 tūkst. ūkių (tiksliai - 9 426). Asociacijos inicijuotą bylą, deja, parėmė tik 135 bendrovės ir ūkininkai, nepabijoję joje dalyvauti. Byla ES Teisingumo Teisme laimėta. Teisinga būtų, kad sumažintos išmokos tiems 135 ir būtų pirmiausiai išmokėtos. Būtų labai neteisinga bei žalinga net ir kooperacijai, apie kurią jau du dešimtmečiai kalbama, jei išmokos bus išmokėtos ir tiems, kurie niekuo neprisidėjo", - sakė Jeronimas Kraujelis.

Aktyviausių 300 bendrovių veiklos rodikliai

Pernai pasėlius deklaravo 1 000 bendrovių, tačiau ne visos jos yra stambūs, efektyviai dirbantys prekiniai ūkiai. Aktyviausios 319 bendrovių 2015 m. naudojo 278 tūkst. hektarų žemės ūkio naudmenų arba vos 9,7 proc. viso visų Lietuvos ūkio deklaruoto ploto. Iš pagamintos ir realizuotos augalininkystės bei gyvulininkystės produkcijos gauta daugiau 380 mln. eurų pajamų arba 28 proc. nuo visų ūkių gautų pajamų.

„Asociacija buvo dažniau negirdima, negu girdima, o nepatogūs klausimai tiesiog dedami į stalčių", - apgailestavo LŽŪBA viceprezidentas, ŽŪB „Ginkūnų agrofirma" vadovas Arūnas Grubliauskis

Vienam naudotų naudmenų hektarui teko po 1 367 eurus augalininkystės ir gyvulininkystės pajamų. Tai 3,4 karto daugiau negu kituose ūkiuose. Tose bendrovėse dirbo 9 816 žmonių. Už darbą (be socialinio ir sveikatos draudimo įmokų) jiems išmokėta per 71,1 mln. eurų. Vienam darbuotojui per metus - 7 243 eurai, per mėnesį - vidutiniškai po 603 eurus. Be to, už kiekvieną darbuotoją bendrovės per metus sumokėjo po 2 122 eurus socialinio ir sveikatos draudimo įmokų.

Pernai vidutiniškai vienam darbuotojui teko 28,3 ha žemės ūkio naudmenų. Žemės savininkai už bendrovėms išnuomotus 201 tūkst. hektarų žemės ūkio naudmenų gavo beveik 20 (19,9) mln. eurų nuompinigių. Vidutiniškai už vieną hektarą savininkams sumokėta po 99 eurus nuomos mokesčio kartu su gyventojų pajamų mokesčiu.

„Jei vyriausybė mato problemas, kodėl nėra jokių sprendimų? Kodėl niekas neriboja kito verslo - tarkime, prekybos centrų plėtros, o mums bet kas gali nustatyti, kiek žemės galime turėti", - klausė vienos didžiausių šalyje Pauliukų žemės ūkio bendrovės vadovas Andrejus Štombergas

Valstybės ir savivaldybių funkcijoms vykdyti mokesčių (gyventojų pajamų, pelno, žemės) įmokų (socialinio ir sveikatos draudimo) į biudžetus minėtas skaičius bendrovių pervedė apie 34 mln. eurų. 1 ha tokių mokesčių teko po 121 eurą.

Bendrovės išliko gerais partneriais ir darbdaviais kitiems ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių ūkio sektoriams. 260 mln. eurų jos išleido pirkdamos trąšas, degalus, elektros energiją, augalų apsaugos priemones, paslaugas. 88 mln. eurų bendrovės išleido įsigydamos techniką, statybines medžiagas, įrangą. Be to, bendrovės buvo „įdarbinusios" 191 mln. eurų komercinių bankų paskolų ir jiems per metus sudarė galimybę uždirbti per 4,4 mln. eurų.

Krentantis pelningumas verčia susimąstyti

Drastiškai sumažėjo pelnas, tenkantis 1 ha naudotos žemės. Per praėjusius metus jis krito 36,3 proc., o per ketverius metus - net 4,4 karto. Pieno pelningumas per metus sumažėjo 9,7 karto. Deja, mokesčiams ir įmokoms išlaidos per 4 metus padidėjo daugiau kaip 13 proc.

Nenuostolingą ūkių veiklą padėjo išlaikyti išmokos už plotus, gyvulius bei kitos kompensacinės išmokos. Jos pernai sudarė vos 11,4 proc. visų pajamų, kai kitų kategorijų ūkiuose ši dalis siekia vos ne 30 proc. visų pajamų.

Matydami tokius darbinės veiklos rezultatų pokyčius ir nieko konkretaus ateityje, kiekvienas atsakingas vadovas svarsto paprasčiausią klausimą - ar verta dėl tų 65 eurų pelno iš 1 ha prakaituoti ir rizikuoti, prasukant išteklių ir darbo už 1 443 eurus?

„Kiekvienas mes stengiamės žiūrėti iš savo varpinės. Lietuva eksportuoja 60 proc. pagaminamų pieno produktų, o kitos valstybės eksportuoja tik iki 10 proc.", - taip ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius atrėmė žemdirbių raginimus vyriausybei dėti didesnes pastangas ieškant naujų eksporto rinkų. Jis patikino, kad rugpjūčio gale lietuviškiems maisto produktams turėtų atsidaryti Kinijos rinka

Gegužės mėnesį vidutiniškai bendrovėse kiekvienas pieno kilogramas atnešė 4 eurocentus nuostolio. Vidutinėje bendrovėje per mėnesį - 12 tūkst. eurų nuostolio. O ką kalbėti apie stambias bendroves, laikančias 800-1 000 ir daugiau karvių? Nuostolių suma išauga iki 0,5 mln. eurų. Suteikta 18 mln. eurų parama, pritaikius de minimis principą, tokiems ūkiams nepadengė nė vieno mėnesio nuostolio. Ankstesniais metais pajamų netektį vienoje šakoje dengdavo pajamos iš kitos šakos, tačiau dabar to tikėtis nėra pagrindo, nes grūdų kainos irgi kritusios.

LŽŪBA nariai jaučia tam tikrą stambiųjų ūkių priešinimą su smulkiaisiais

„Kad stambieji skriaudžia smulkiuosius - tai prieš kiekvienus Seimo rinkimus pasikartojanti banga: stambieji esą vos ne viską pasiima, o smulkieji lieka be nieko. Realybė visai kitokia", - tikino J. Kraujelis. Pernai tiesioginių išmokų (be susietųjų) 1 ha stambiesiems teko apie 105 eurus, ūkiams iki 30 ha - po 151 eurą, o jei dar ūkininkas jaunasis ir smulkus - po 197 eurus. Šiais metais atitinkamai 112, 161 ir 207 eurus. Taigi, tiesioginių išmokų už plotus smulkesnieji ūkiai deklaruotam ploto vienetui gauna žymiai daugiau nei ūkiai, naudojantys 500 ar 1 000 ir dar daugiau žemės.

Išskirtinių sąlygų neprašo

Bendrovės neprašo išskirtinių sąlygų - nei didesnės paramos, nei mokesčių lengvatų. Tik nereikia jų dirbtinai priešinti su smulkiais ūkiais. Todėl LŽŪBA siūlo įteisinti, kad bet koks paramos pajamoms palaikyti ribojimas, mažinimas, apmokestinimas būtų taikomas ne pagal ūkio dydį (žemės plotą, gyvulių skaičių), o pagal tai, kiek paramos tenka sąlyginiam darbuotojui.

Ūkininkas Alfredas Bardauskas pateikė savo ūkio pavyzdį: „Dirbu susikooperavęs su dar trim ūkininkais, kaip ūkininkai mes visi kartu galėtume turėti 2 000 nuosavos žemės, o kaip juridinis asmuo - tik 500 ha. Valdžiai linkėčiau sprendimus priimti vadovaujantis paprasta ūkiška logika"

Bendrovių vadovus išvargino dažnai keičiami teisės aktai. Juolab, kad vos ne kiekvienas teisės akto pakeitimas ar papildymas žemdirbio padėties nepalengvina, o tik padaro sudėtingesnę, ūkiškai nenaudingesnę. Žemės įsigijimą reglamentuojantis įstatymas gal ir pristabdė jos įsigijimą spekuliacijos tikslais, tačiau formuojant tvarius, pažangius ūkius, jis veikia kaip Lietuvos žemės ūkio sektoriaus priešas. Bendrovės prašo labai nedaug: garantijų naudoti tą žemę, kurią jau dešimt ir daugiau metų puoselėjo, naudojo ir į ją nemažai investavo.

LŽŪBA siūlo atsisakyti išmokų už pirmuosius hektarus (iki 30 ha), nevertinant veiklos ir rezultatų, mokėjimo. Pagal dabartinę tvarką, 428 mln. eurų (tai tokia pati suma, kaip ir investicijoms į valdas) minėtoms išmokoms - pats neefektyviausias lėšų panaudojimas. Visi šie ir dar daug kitų principinių reikalavimų išdėstyti suvažiavimo rezoliucijoje. Kaip jie bus įgyvendinti, sekti turės jau naujai išrinktas LŽŪBA prezidentas - Griškabūdžio ŽŪB vadovas Petras Puskunigis ir kiti asociacijos prezidiumo nariai.

Naująjį LŽŪBA prezidentą Petrą Puskunigį sveikina premjeras Algirdas Butkevičius, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Petras Čimbaras

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai