Agropolitika
Iš sofos ūkininkų į sofos miškininkus
2018-05-07

Jonava. Sofos ūkininkai išgelbės žemės ūkį nuo galimų baudų už šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos viršijimą. Žemės ūkio ministerija kuria planą, kaip paskatinti savininkus įveisti miškus apleistose ir nenaudojamose žemėse.

Šiuo sumanymu pasidalijo žemės ūkio viceministras Saulius Savickis penktadienį Jonavoje vykusiame Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) suvažiavime.

Žemės ūkio sektorius yra antras šalyje (po energetikos) pagal išmestų šiltnamio dujų kiekį – jam tenka 22 proc. viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Anot Aplinkos ministerijos, kyla grėsmė, kad įsipareigojimai iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų kiekį ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose (taigi ir žemės ūkyje) nebus įgyvendinti. Jei išmetamų dujų kiekio augimas nebus suvaldytas, valstybei gali tekti pirkti trūkstamą taršos kvotą. Anot S. Savickio, žemės ūkiui trūkstamų kvotos vienetų įsigijimas gali kainuoti apie 0,5 mlrd. eurų.

Žemės ūkio ministerija sugalvojo išeitį. „Turime 60 tūkst. ha apleistų žemių. Dar apie 100 tūkst. ha yra nenašiose žemėse. Šios teritorijos tinka įveisti mišką. Siūlome sofos ūkininkus paversti sofos miškininkais. Tada suvaldytume klimato taršos procesą, žemdirbiai nepajustų jokių pokyčių, nereikėtų keisti žalinimo reikalavimų augalams“, – sakė viceministras.

„Jei sofos pievininkai ir apleistų žemių savininkai įsitrauktų į šį procesą, padedami miškininkų įgyvendintume planą. Kalbu pirmiausia apie tuos 90 tūkst. ha nenašių žemių, kurių savininkai nelaiko gyvulių, neturi technikos, nešienauja, o tik mulčiuoja“ – paaiškino viceministras S. Savickis.

Pirma ūkininkų reakcija į šį siūlymą buvo nuostaba ir nuogąstavimai. Pieno gamintojai aiškino, kad trūkstant žemės ūkininkai konkuruoja dėl galimybės nušienauti ir nuganyti pievas. Tokių galimybių neliks, jei savininkai tuos plotus apželdins mišku.

Ūkininkai nuogąstavo, kad tokia politika gali paskatinti apsodinti mišku žemės sklypus, įsiterpusius tarp kitų žemių. „Kai pradės sodinti miškus, sunaikins drenažą“, – perspėjo pieno gamintojai.

Anot viceministro S. Savickio, jei būtų sutarimas panaudoti žemės rezervą miškams įveisti, nereikėtų galvoti apie kitas priemones taršos kiekiui suvaldyti. Miškai bus veisiami tik ten, kur tai leidžiama, o ne kur kas sugalvos. Jei žemė tinkama miškui, savininkai ir šiandien gali jį sodinti, tačiau jie kol kas nemato didelės ekonominės naudos, todėl didelė dalis miško įveisimui skiriamos paramos lėšų nepanaudojama. S. Savickis neatskleidė, kokiu būdu žadama skatinti sofos pievininkus tapti sofos miškininkais.

Derybos dėl būsimų išmokų

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos suvažiavime dalyvavęs Europos Parlamento narys Bronis Ropė informavo, kad gegužės viduryje Europos Komisija pristatys papildomą būsimo finansinio laikotarpio dokumentą, kuriame atsispindės Bendrosios žemės ūkio politikos lėšų paskirstymas šalims narėms.

Europos Parlamento Žemės ūkio komitetas linkęs išsaugoti žemės ūkio sektoriaus finansavimo lygį. Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra įregistravusios pataisą dėl išmokų suvienodinimo. „Toks pat pasiūlymas pateiktas valstybių Vadovų Tarybai. Jis kol kas nepriimtas, bet ir neatmestas, tad vilties yra“, – sakė Europos Parlamento narys Bronis Ropė

Kai kurie suvažiavimo dalyviai atkreipė dėmesį, kad Briuselio teiginiai apie išmokų didinimą ir išmokų lubų nustatymą prieštarauja vienas kitam, tad Europos Komisijos strategija iš tikrųjų nėra aiški.

Suvažiavimą šauks pakartotinai

Sprendžiant pagal išvakarėse skelbtus pranešimus, LPGA suvažiavimas galėjo būti audringas. Asociacijos vadovybei priekaištauta, kad nepaisoma smulkiųjų pieno gamintojų interesų, jie jaučiasi diskriminuojami. Tačiau nesant kvorumo suvažiavimui nebuvo teikiama veiklos ataskaita, nevyko nei tarybos, nei pirmininko rinkimai.

Atsakydamas į paskleistą kritiką, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis neigė priekaištus dėl smulkiųjų gamintojų diskriminavimo. Pasak J. Vilionio, asociacija vienija įvairaus dydžio ūkius, kooperatyvus, kurių gretose šimtai mažų ūkių. „Nesame priėmę nė vieno sprendimo neduoti mažiukams paramos. Jokios diskriminacijos dėl ūkio dydžio nėra“, – sakė J. Vilionis.

Jis priminė asociacijos pasiūlymą dėl paramos intensyvumo pieno ūkiams, kuriame prašė mažesniems kaip 50 karvių ūkiams numatyti 70 proc. finansavimo intensyvumą, iki 100 karvių – 60 proc., o didesniems kaip 100 karvių – 50 proc. finansavimo intensyvumą. „Ministerija nusprendė kitaip, bet mūsų prioritetai buvo labai aiškūs“, – pažymėjo LPGA vadovas.

Lietuvos pieno gamintojų asociacija šauks pakartotinį suvažiavimą. Jonavoje gegužės 5-ąją turėjęs įvykti suvažiavimas nesurinko kvorumo – atvyko apie 90 iš 400 asociacijos narių

Lietuvoje yra 40 tūkst. pieno ūkių, Lietuvos pieno gamintojų asociacijai priklauso apie 400 narių. „Esant tokiai negausiai narystei, galime ir nežinoti visų problemų. Tačiau giname ir ne asociacijos narių interesus. Iškovota parama naudojasi visi, nepaisant priklausymo asociacijai“, – kalbėjo J. Vilionis.

***

Lietuvos pieno gamintojų asociacija šauks pakartotinį suvažiavimą. Pakartotinis suvažiavimas bus laikomas teisėtu nepriklausomai nuo dalyvių skaičiaus.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai