Agropolitika
Smulkieji žemės savininkai siūlo valstybei išpirkti stambiųjų žemę
2015-03-31

Vilnius. Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovas mano, jog reikia suvienodinti konkurencines sąlygas, įsigyjant žemę. Pasak Kęstučio Mozerio, smulkieji ūkininkai arba naujai pradėję ūkininkauti asmenys turi nevienodas sąlygas, palyginti su stambiaisiais, todėl reikėtų ieškoti būdų, kaip situaciją suvienodinti. Jis siūlo valstybei išpirkti stambiųjų valdomas žemes.

„Reikėtų išpirkti iš tų, kurie yra susipirkę tą žemę. Valstybė supirktų tą žemę, o po to nuomotų arba parduotų smulkesniems ūkininkams. (...) Žinoma, ne nacionalizuoti žemę, kaip bolševikai darė, o išpirkti", - aiškino sąjungos tarybos pirmininko pavaduotojas.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sako, kad Lietuvoje panaikinus žemės įsigijimo ribojimus, išnyktų smulkieji ūkiai ir liktų tik stambieji.

„Mano asmenine nuomone, jei neribosime įsigyjamos žemės ploto, žmonėms, kurie nori pradėti ūkininkauti, pasidarys nebeįmanoma įsigyti žemės. (...) Liks tik stambieji ūkiai", - BNS sakė V. Baltraitienė.

Pasak jos, ministerija nesiūlys naikinti apribojimo, tačiau ji kol kas negalėjo prognozuoti, kokių pasiūlymų pateiks parlamentarai, kai Seimas pavasarį svarstys žemės įsigijimo saugiklių įstatymo pataisas.

K. Mozeris teigia, kad būtina keisti kitus įstatyme numatytus saugiklius. Anot jo, įsigyti žemės ūkio paskirties žemę tapo per sudėtinga, nes reikalaujama turėti ūkininkavimo patirties. Anot jo, rūpintis, kad žemė būtų dirbama, reiktų skiriant sankcijas už neprižiūrimus plotus.

„Dėl tų saugiklių reikalavimų, kad reikalaujama turėti patirtį, išsilavinimą ir panašiai, tai juos reikėtų minimalizuoti. (...) Žemės ūkio ministerija privalėtų kontroliuoti labai griežtai, jeigu žmogus įsigijo žemę ir jos nedirba, tai mes pasisakome net už sankcijas. Jei įsigyji ir nedirbi, tuomet būk mielas - mokėk baudas. Dabar jau įvesti už apleistas žemes mokesčiai, bet mes pasisakytume griežtinti", - aiškino žemės savininkų sąjungos atstovas.

K. Mozeris tikino, kad 500 hektarų žemės pirkimo riba ir anksčiau buvo įrašyta įstatyme, tačiau buvo naudojamasi jo landomis: „Buvo steigiamos įmonės Žemė1, Žemė2, Žemė15 ir atsirado žemvaldžių, kurie susipirko dešimtimis tūkstančių hektarų, apeidami įstatymą. (...) Jeigu būtų pavykę sutvarkyti tai, kad tokių žemvaldžių nebeliktų, tuomet būtų įgyvendinti pagrindiniai tikslai - būtų apribota spekuliacija bei susmulkėję ūkiai ir sukurta konkurencija".

Europos Komisija praėjusią savaitę pranešė reikalausianti, jog Lietuva pasiaiškintų dėl įstatymų, kuriais reglamentuojamas žemės įsigijimas. Valstybė turės per du mėnesius pateikti atsakymą.

Pernai gegužę įsigaliojęs žemės pardavimo saugiklių įstatymas neleidžia ūkininkams ir susijusiems asmenims įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės. Norint įsigyti daugiau negu 10 hektarų žemės, pirkėjas privalo turėti trejų metų žemės ūkio veiklos patirties arba su žemės ūkiu susijusią specialybę, o ją parduoti gali, tik panaudojus žemę pagal paskirtį penkerius metus. Be to, reikia gauti Nacionalinės žemės tarnybos leidimą.

Lietuvos žemės savininkų sąjunga kritikavo įstatymą ir sakė, kad jį reikia keisti, nes žemės gali įsigyti tik tie, kurie jau dabar ūkininkauja, o likę žmonės to padaryti negali, tad negali pradėti užsiimti ir ūkininkavimu.

Investuotojai ir nekilnojamojo turto analitikai teigė, kad apribojimai sustabdys prekybą žeme, nes norintieji ją parduoti sunkiai ras pirkėjų - žemę nupirkti pajėgios įmonės jau turi daugiau nei 500 hektarų, tad daugiau įsigyti negali.

Įstatymas priimtas, baiminantis, kad Lietuvoje žemę supirks užsienio bendrovės ir tokiu būdu sužlugdys Lietuvos žemės ūkį.

BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai