Agropolitika
Siūloma atsisakyti saugiklių, taikomų žemės įsigijimui
2017-01-18

Vilnius. Žemės ūkio ministerija siūlo parlamentui pakeisti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą ir atsisakyti žemės įgijėjams taikomų kvalifikacinių reikalavimų - 3 metų žemės ūkio veiklos vykdymo, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo, registruoto ūkininko ūkio, žemės ūkio išsimokslinimo diplomo, 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos ir ekonominio gyvybingumo.

Šie reikalavimai įstatyme atsirado siekiant, kad žemės ūkio paskirties žemės nesupirktų užsieniečiai. Europos Komisija 2015 m. paskelbė, kad reikalavimai yra diskriminaciniai ir pradėjo pažeidimo procedūrą dėl Lietuvoje galiojančių nuostatų, kaip nesuderinamų su Europos Sąjungos įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo principais.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimų projekte siūloma palikti žemės naudotojams ir kaimyninių žemės sklypų savininkams teisę pirmiems prieš visus kitus asmenis įsigyti parduodamą žemę. Šiems asmenims siūloma sumažinti šiandien taikomus kvalifikacinius reikalavimus, siekiant pasinaudoti pirmumo teise. Pagal siūlomas nuostatas siekiant pasinaudoti pirmumo teise fiziniams asmenims būtų keliamas tik registruoto ūkininko ūkio, o juridiniams asmenims - 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos reikalavimas.

Pirmadienį Žemės ūkio rūmų tarybos posėdyje dalyvavęs ministras Bronius Markauskas sakė, kad nustatytieji kvalifikaciniai reikalavimai per įstatymo galiojimo laiką didelės reikšmės neturėjo, nes užsienio juridiniai asmenys galėjo pirkti žemę. Kur kas efektyvesni saugikliai yra tai, kad pirmumo teisė pirkti žemę garantuojama tam, kas ją dirba, o po to sklypo kaimynui ir tik vėliau kitiems asmenims.

Pasak B. Markausko, nesutikus su Europos Komisijos reikalavimais, Lietuva būtų priversta sumokėti vienkartinę 670 tūkst. eurų baudą, ir kasdien, kol nuostatos galios, mokėti po 6500 eurų baudą.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 metų gruodžio 31 d. žemės ūkio paskirties žemės savininkai pateikė 64 622 pranešimus dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo. Tik 2 užsieniečiai, kurie nebuvo Lietuvos piliečių sutuoktiniai, kreipėsi dėl leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, apie 70 proc. žemės ūkio paskirties žemės pardavimo atvejų asmenys pageidavo pasinaudoti pirmumo teise.

Komentarai

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas sako nepritariantis siūlymui atisakyti kai kurių saugiklių, nes jie apsaugo ūkininkus nuo turtingų užsieniečių ar lietuvių, kurie norėtų supirkti žemę ir ją nuomoti.

„Dabar, jeigu dirbi tą žemę arba esi jos bendrasavininkis, tai yra pirmumas ją įsigyti, o anksčiau galėjo atvažiuoti bet kas iš Vilniaus ar iš kitur bei supirkti visą žemę. Iš tavęs nupirko ir po mėnesio jau nuomoja dvigubai brangiau", - sakė J. Talmantas.

Anot jo, Lietuva neturėtų paklusti EK nuomonei ir turėtų derėtis, kad visi saugikliai, išskyrus reikalavimą pirkėjui turėti su žemės ūkiu susijusį išsilavinimą, būtų išsaugoti.

„Tie saugikliai tikrai yra neblogi ir nė vienas ūkininkas nesiskundžia. Konkurencinės sąlygos pas mus yra nelygios ir tiesioginės išmokos - vienos mažiausių Europoje. Jeigu mes paleisime žemę laisvai, tai ji judės tarp kitų Europos Sąjungos šalių. Aš nemanau, kad mes iškart turime vykdyti, ką pasako Briuselis", - tvirtino J. Talmantas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumas vertina Europos Komisijos pradėtą pažeidimo procedūrą kaip Lietuvos interesų ignoravimą ir kitų valstybių turtingų piliečių protegavimą. Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos garbės prezidento Jeronimo Kraujelio, žemės ūkio paskirties žemė yra ypatingos vertės dalykas, jos kiekis yra ribotas.

„Lietuvos konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad ūkinę veiklą reguliuoja valstybė, bet Europos Komisija šiuo atveju kaip tik kišasi į sritį, kuri priklauso nacionaliniam reguliavimui. Europos Komisijos pareiškimas apie pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą skamba tarsi kaltinimas, todėl žeidžia Lietuvos piliečių savigarbą ir orumą. Senosiose ES šalyse narėse apstu įvairių saugiklių, taikomų žemės įsigijimui, tačiau tai Briuseliui nekliūna. Valdžia gali sutikti su Europos Komisijos reikalavimais, tačiau mes, kaip žemdirbių organizacija, reiškiame savo neigiamą nuomonę", - sakė J. Kraujelis. Jis pasiūlė pradėti sudaryti Lietuvai nepalankių Briuselio sprendimų juodąjį sąrašą.

Žemės ūkio investicijų bendrovės „INVL Farmland Management" valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis mano, jog saugiklių sušvelninimas leis naujiems ūkininkams lengviau įsigyti žemės.

„Iš esmės tų saugiklių supaprastinimas yra sveikintinas ir palengvins atėjimą į žemės rinką tiems, kurie to anksčiau negalėjo padaryti. Kitas dalykas, kurį reikia tvarkyti, tai egzistuojanti paradoksali situacija, kai akcijų įsigijimas yra prilyginamas žemės įsigijimui", - kalbėjo V.Plunksnis.

Anot jo, visiškas saugiklių panaikinimas žemės rinką padarytų skaidresnę, tai nereikštų, kad visą Lietuvos žemę supirktų užsieniečiai.

„Iš esmės susikuria žemdirbių kasta - didinti žemės plotus gali tik šitos kastos atstovai, o kažkas naujai pradėti beveik negali. Žmogus turi susirasti ir įsigyti bendrovę, kuri neturi žemės, bet atitinka tuos reikalavimus ir tik tada pirkti daugiau. Tie apribojimai nėra logiški. Užsieniečiai mažai valdo žemės Lietuvoje, nes pagrindinė problema yra vienas mažiausių valdos dydžių Europoje, o užsieniečius domina didesni verslai", - tvirtino V. Plunksnis.

ŽŪM, BNS, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai