Agropolitika
Seime - siūlymai apmokestinti tiesiogines išmokas, apriboti paramą
2016-04-06

Vilnius. Parlamentarai siūlo apmokestinti dalį tiesioginių išmokų, riboti jų mokėjimą ir įvesti „lubas" paramai iš Kaimo plėtros programos. Žemės ūkio bendrovių atstovai teigia, kad parlamentarai tokiu būdu pradeda rinkimų žaidimus.

Parlamentinio Kaimo reikalų komiteto nariai Saulius Bucevičius, Bronius Pauža bei Kazys Grybauskas bei „tvarkietis" Petras Gražulis Seime užregistravo rezoliuciją, siūlydami įpareigoti Vyriausybę iki liepos 1-osios parengti įstatymų pataisas dėl ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių pajamų, gaunamų iš tiesioginių išmokų, kai jos viršija 80 tūkst. eurų, apmokestinimo.

Kaimo reikalų komiteto duomenimis, dabar vidutinė tiesioginė išmoka yra 160 eurų už ha, todėl maždaug 80 tūkst. eurų išmoka mokama vidutiniškai už 500 hektarų. Išmokas, didesnes negu 80 tūkst. eurų, dabar gauna apie 500 ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių, o visa jų turima ir nuomojama dirbama žemė sudaro apie 20 proc. - apie 500 tūkst. ha.  

Anot S. Bucevičiaus, dauguma senųjų ES valstybių tiesiogines išmokas apmokestina. Pasak jo, daugiau kaip 80 tūkst. eurų siekiančias tiesiogines išmokas Lietuvoje būtų galima apmokestinti iki 5 proc. pajamų mokesčiu.

Tuo tarpu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Kęstutis Glaveckas nepritaria tiesioginių išmokų apmokestinimui.

„Prasideda socializmas ir tas polinkis į perdalijimą yra fatališkas. Jeigu kas didesnes išmokas gauna, didesnius ūkius turi, geriau dirba, tai  atimti būtinai reikia ir atiduoti tiems, kas turi mažiau. Reikia kitaip siekti lygių galimybių ūkininkavime - galima išmokas prieš tai (prieš paskirstymą) struktūriškai sureguliuoti. Kam reikia dvigubą darbą dirbti - duoti pinigus, o paskui atimti. Geriau iš karto mažiau duoti ir čia yra perskirstymo problema", - sakė K. Glaveckas.

Kaimo reikalų komiteto skaičiavimais, būtų galima apmokestinti apie 80 mln. eurų ES tiesiogines išmokos, kurios pasiekia tuos 500 ūkių savininkus.   

Parlamentarai taip pat siūlo nustatyti maksimalią paramą, kurią ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės gautų savo investiciniams projektams iš Kaimo plėtros programos. Šis dydis vienam projektui negalėtų viršyti 200 tūkst. eurų, o atskirais atvejais - tik naujoms statyboms - ne daugiau kaip 400 tūkst. eurų.

Anot K. Grybausko, tokia tvarka padidintų paramos gavėjų skaičių. „Tai nėra maža parama, ji pakankamai didelė, nes, pavyzdžiui, jaunieji ūkininkai įsikūrimui gali gauti keturis kartus mažesnę paramą", - teigė jis.

Kaimo reikalų komiteto duomenimis, pavyzdžiui, po paskutinio paraiškų rinkimo praėjusiais metais, investicijoms į žemės ūkio valdas didžiausia parama siekė po 2-3 mln. eurų - gavo keli šalies daržininkystės ūkiai.  

Ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms parlamentarai taip pat siūlo nebemokėti didesnių negu 150 tūkst. eurų tiesioginių išmokų. Tai yra griežčiausias ribojimas, kokį leidžia ES.   

Lietuvoje toks ribojimas galėtų būti taikomas žemės ūkiams, didesniems negu 2,6 tūkst. ha. Lenkijoje toks mažinimas pritaikomas maždaug 1,2 tūkst. ha valdytojams. Taip yra todėl, kad lenkai gauna didesnes tiesiogines išmokas.   

K. Grybauskas sako, kad riboti tiesioginių išmokų mokėjimą reikia, kad ūkiai nesiplėstų. „Jeigu turėčiau tokio dydžio ūkį, man turėtų užtekti gaunamų iš to ūkio pajamų išsiversti be paramos. Vietos po saule reikia ne tik stambiems, bet ir smulkiems", - teigė parlamentaras.

Kaimo reikalų komiteto duomenimis, Lietuvoje 90 proc. ūkių yra iki 30 ha.

LŽŪBA: parlamentarai ciniškai meluoja

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovai teigia, kad siūlymai sieti galimybę pasinaudoti parama su ūkio dydžiu sudaro prielaidas žemės ūkio veiklos sąlygų bloginimui, nors dėl pastarųjų metų įvykių ir pasaulinės perprodukcijos Lietuvos žemės ūkio sektoriaus padėtis yra kaip niekada bloga. Siūlymai sudaro nevienodas sąlygas žemės ūkio veiklos subjektams pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama.

Kaip nurodoma LŽŪBA rašte, toks reguliavimas prieštarautų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintamasmenų lygiateisiškumo bei proporcingumo principai.

LŽŪBA primena, kad ES Reglamentas numato tam tikrą valstybių narių teisę nustatyti kam gali būti neskiriamos tiesioginės išmokos, tačiau ši teisė reglamente yra aiškiai apibrėžta ir ūkio dydis į tokį sąrašą nepatenka. Todėl parlamentarų siūlymai nesuderinami ir su ES teise.

Bendrovių asociacijos rašte taip pat atkreipiamas dėmesys, kad projekto iniciatoriai vadovaujasi klaidinga informacija, esą stambiausi žemės ūkio veiklos subjektai nesudaro nė vieno procento visų ūkių skaičiaus Lietuvoje, o naudmenų žemės plotas užima tik 35743 ha.

Anot LŽŪBA, pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistinę ataskaitą, juridinių asmenų ūkiai (didesni kaip 500 ha) 2015 m. deklaravo 215 020 ha, o fizinių asmenų ūkiai (didesni kaip 500 ha) deklaravo 394 386 ha, tad kartu sudėjus gaunama 609 tūkst. ha, arba 20 proc. dirbamos žemės ploto,o ne 1 procentą, kaip nurodo projekto iniciatoriai.

LŽŪBA vadovų teigimu, pasitelkdami ir naudodami melagingus duomenis ir siūlydami tokį projektą, Seimo nariai siekia vienadienių politinių dividendų prieš artėjančius rinkimus, tarpusavio konkurencijos sprendimo, bet tai ciniškai daro pasinaudodami kaimo žmonėmis ir žemdirbiais.

BNS, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai