Agropolitika
Seime - diskusijos dėl valstybinės žemės įsigijimo
2018-02-15

Vilnius. Seimo Kaimo reikalų komiteto narių dėmesio akiratyje - žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimai. Kokio dydžio įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir kokiu būdu galima įsigyti - tik diskusijų pradžią davę klausimai, nes, anot Seimo narių, tema jautri ir ją apsvarstyti būtina nuodugniai.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andrejaus Stančiko teikiamu įstatymo projektu siūloma suteikti privačių žemės sklypų savininkams teisę be aukciono, rinkos kaina pirkti ne tik įsiterpusius tarp savininkams nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, bet ir besiribojančius su jais valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir nustatyti tokių sklypų dydžius.

Siūloma nustatyti šiuos  parduodamų sklypų dydžius: ne didesnius kaip 0,04 ha, esančius po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, ir ne didesnius kaip 10 ha, esančius kaimo gyvenamosiose vietovėse, taip pat didesnius kaip 10 ha, esančius kaimo gyvenamosiose vietovėse, jeigu šiuose žemės plotuose nustatyta tvarka negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Atitinkamai siūloma pakeisti ir tam tikras Žemės ir Žemės reformos įstatymų nuostatas.

Aiškinamajame įstatymo projekto rašte nurodoma, kad kadangi žemės konsolidacijos projektai rengiami, jeigu to pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų savininkai ir ne mažiau kaip 100 ha teritorijoje, siūlomais įstatymų pakeitimais būtų sudarytos sąlygos spartesniam žemės sklypų sujungimui, racionalesniam ir efektyvesniam žemės ūkio paskirties žemės panaudojimui, kelių tinklo ir išlaidų privažiavimams prie kiekvieno atskiro žemės sklypo mažinimui.

Pristatydamas įstatymo pakeitimo projektą Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas ragino komiteto narius įsitraukti į plačią diskusiją ir neskubėti su sprendimais. „Manau, kad mes laiko turime ir per pavasario sesiją komitete sugrįžtume dar kartą išdiskutuoti šį klausimą. Tai yra labai jautrus klausimas, kadangi susijęs su žeme", - sakė Seimo narys, sutikdamas, kad pateiktą projektą galbūt ir reikia šiek tiek keisti bei tobulinti.

Tačiau Vyriausybė, pateikusi savo išvadą, teigia, kad siūlymams apskritai negali pritarti, nes, visų pirma, tai sudarytų sąlygas vienai asmenų grupei iš esmės neribotai (10 ha ir daugiau) įsigyti valstybinės žemės, o visa tai turėtų neigiamų pasekmių sąžiningos konkurencijos apsaugai.

Pasak ŽŪM Žemės išteklių ir politikos departamento direktoriaus pavaduotojos Aušros Kalantaitės, be visų kitų aspektų, leidus įsigyti valstybinę žemę ne aukciono būdu, valstybė prarastų ir tam tikrą dalį biudžeto lėšų

Teigiama, kad nuostata, jog didesniuose kaip 10 ha žemės plotuose neįmanoma suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės sklypo, yra ydinga, nes tiek pagal galiojantį teisinį reguliavimą, tiek pagal esamą praktiką yra įmanoma suformuoti net kur kas mažesnius nei 1 ha žemės sklypus, kuriuos galima tinkamai eksploatuoti kaip savarankiškus žemės sklypus.

Pasak Vyriausybės išvadą Komiteto nariams komentavusios Žemės ūkio ministerijos Žemės išteklių ir politikos departamento direktoriaus pavaduotojos Aušros Kalantaitės, įstatymo projekte minimi 10 ha - tikrai labai didelis žemės plotas, nes žemės ūkio paskirties žemėje šiandien įsiterpusiu laikomas iki 1 ha plotas.

Tai, kad pakeitime galbūt vertėtų kalbėti apie kitokius plotų skaičius, dėmesį atkreipė ir Seimo narys Juozas Baublys. „Koks Lietuvos ūkių vidurkis? Nenašiose žemės apie 14 ha, gerose - 16 ha. Parduoti 10 ha - daugiau pusė vidutinio ūkio. Skamba keistokai. Galbūt iki trijų ar penkių hektarų, bet dešimt tikrai per didelis. Ypač kalbant apie žemės ūkio paskirties žemę", - klausė ir kritiškai pakeitime įvardijamus plotų dydžius vertino J. Baublys.

Projekto rengėjas A. Stančikas sutiko, kad apibrėžiamas ploto dydis - pirmas diskusijų objektas. Tačiau tai svarstant, svarbu prisiminti, kad kalbama ne tik apie žemės ūkio paskirties žemę, problema aktuali ir užtaksuotuose savaiminiuose miškuose. „Šiandien jie yra neparduodami arba planuojama juos suprojektuoti ir parduoti aukcionuose. Parduodame kitiems savininkams, tai savaime suprantama, kad šitoje vietoje tarp savininkų atsiranda pastovūs konfliktai. Toks sklypas nuolat turi papildomas problemas. Savininkai kelia ir kitą problemą - sugadinamos melioracijos sistemos. Mes kalbame apie vis blogėjančią melioracijos sistemą Lietuvoje ir tuo tarpu vėl paliekame ją likimo valiai. Klausimas - kaip atstatyti melioracijos sistemą sugadintą tais savaiminiais miškais?", - retoriškai klausė A. Stančikas, konstatuodamas, kad su įsiterpusia ar besiribojančia žeme susijusių klausimų ir temų yra labai daug, tad tam būtinas atidus ir neskubus Komiteto svarstymas ir darbas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas priminė, kad aukciono keliu, ko gero, vidutinis šeimos ūkis nebus pajėgus įsigyti įsiterpusią žemę ir ją nupirks stipriausias, o tokiu atveju vėl bus krypstama į stambėjimą ir stambaus kapitalo dominavimą.

Be visų kitų diskusinių aspektų, žemės ūkio ministerijos atstovės A. Kalantaitės teigimu, siūlomos pataisos liečia ir pamatines valstybės nuostatas. „Valstybinė žemė šiai dienai nėra parduodama. Jei keičiame nuostatas, keičiame bendrą nuostatą dėl valstybinės žemės valdymo formos. Valstybinės žemės pardavimas buvo sustabdytas 2014 metais. Kadangi nuosavybės teisių atkūrimas kaime eina į pabaigą, problemą spręstume kompleksiškai. Kokį valstybė toliau pasirinks valstybinės žemės valdymo kelią: ar valdys per nuomą, ar ji sugrįš prie pardavimo?..", - plačiau žvelgti siūlė A. Kalantaitė, dar kartą akcentuodama, kad labai svarbu įvertinti ploto dydį, kad vėliau tai nesudarytų prielaidų piktnaudžiavimui ir galimybei žemę lengvatinėmis sąlygomis įsigyti tam tikrai asmenų grupei.

Vis akcentuojant apibrėžiamą ploto dydį, teisininkų kontoros „Valiunas Ellex" ekspertas, Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos narys Audrius Petkevičius siūlė į ploto nustatymą žvelgti iš ekonominės pusės ir įsivertinti, kokį plotą valstybei administruoti rentabilu. „Hektaras valstybei strateginės reikšmės neturi, jai strateginę reikšmę turi didesni plotai, kurie gali būti naudojami kaip turtas", - kalbėjo A. Petkevičius, taip pat ragindamas projekte atsisakyti nuostatos „sklypas, kurio negalima suformuluoti", nes, anot jo, daugeliu atveju sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras.

Tuo tarpu Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis siūlė pataisomis išspręsti ir žemės konsolidacijos klausimą, leidžiant žemdirbiui pirkti įsiterpusią žemę, net jei ir jis viršytų leistinus 500 ha, tačiau nurodant prievolę parduoti toliausiai nutolusį plotą. Anot jo, priešingu atveju, nepavyks suformuoti normalių laukų ir žemėnaudų.

Pradėję diskutuoti Seimo nariai kėlė ir potencialiai bešeimininkių pastatų bei jiems priklausančios valdos pardavimo klausimą, priminė ūkininkams iškylančius sunkumus tvarkant išsinuomotą valstybinę žemę, apaugusią medžių savaiminukais.

Bendru sutarimu Komiteto nariai nusprendė sprendimo dėl minėtų žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisų nepriimti, o prie jų grįžti pavasario sesijos metu.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai