Vilnius. Ekonomikos ir inovacijų ministerija tvirtina, kad didžioji prekybos tinklų dalis atsisakė nepagrįstų baudų tiekėjams dėl sutrikusio prekių pristatymo. Vis dėlto Konkurencijos tarybos atstovė teigia, kad iš tiekėjų sulaukiama priešingų signalų. 

Todėl Seimo Kaimo reikalų komitetas svarstys, ar inicijuoti pataisas, kurios užkirstų kelią prekybininkams taikyti baudas tiekėjams, jeigu jie objektyviai negali pristatyti prekybininkų prašomų prekių.  

„Jeigu projekto Ekonomikos ir inovacijų ministerija nepajėgtų parengti, mes pajėgtume“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete pareiškė jo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojos Irmos Urmonaitės teigimu, tiekėjai praneša, kad prekybininkai savivaliauja ir vienašališkai kelia sąlygas.  

„Taryba 2022 m. atliko papildomą tiekėjų apklausą, kuri parodė, kad šis klausimas vis dar aktualus. Dar sulaukiame tiekėjų signalų apie tokias taikomas praktikas“, – komiteto posėdyje pareiškė I. Urmonaitė. 

„Mūsų vertinimu, net jeigu mastas ir sumažėjo, nėra garantijos, kad nesant įstatyminio reguliavimo tokios praktikos nesuintensyvės ir ateityje“, – pridūrė ji. 

Lietuvos prekybos įmonių asociacija vadovė Rūta Vainienė svarstė, kodėl į apklausą neįtraukti prekybininkai. 

„Prekybininkų neklausė. Tiekėjų apklausa – nepatikimas įrodymas, kad tai adekvati informacija. Tikrinkite prekybininkus“, – siūlė R. Vainienė.   

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė tikino, kad baudų tiekėjams už prekių pristatymą netaiko trys iš penkių didžiųjų prekybos tinklų.

„Dauguma prekybos tinklų atsisakė skirti baudas už pavėluotai patiektas prekes. Klausimas likęs dėl „Norfos“ ir „Rimi“, – komitete pareiškė viceministrė. 

I. Valeškaitė prognozavo, kad mažesnę rinkos dalį užimanti „Rimi“ baudomis siekė suvaldyti tiekimo grandinę.   

Viceministrės teigimu, baudų nebeskiria ir „Maxima“, „Iki“ neseniai pranešė tokių baudų netaikanti nuo šių metų. „Lidl“ tinklas, anot jos, tokių baudų niekada neskirdavo.   

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė įsitikinusi, kad situacija gali pasikeisti ir baudų netaikantys tinklai vėl prie jų galima grįš.  

„Tai priklauso nuo prekybos įmonės malonės. Norėtume tapti lygiaverčiais partneriais, kad tai būtų numatyta teisės aktuose, kitu atveju gali įtraukti į sutartį arba ne“, – kalbėjo ji. 

Viceministrė nurodė, kad ministerija prašys prekybos tinklų pateikti šiais metais tiekėjams išrašytas sąskaitas susimokėti įvairias baudas. To paties bus prašoma ir maisto perdirbėjų, tiekėjų – kokias baudas gavo ir (arba) mokėjo. 

„Tada įvertinsime, ar problema tikrai aktuali“, – komiteto nariams teigė viceministrė. 

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovo Egidijaus Mackevičiaus tvirtinimu, šis sprendimas naudos neduos, o tik vilkins laiką. 

„Situacijos tai nepakeis, tik parodys, kurie tinklai pasitaisė, o kurie – ne“, – teigė jis. 

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas pabrėžė, kad prekybininkai dažnai reikalauja sąlygų, kurių tiekėjams neįmanoma įvykdyti, pavyzdžiui, prieš šventes užsako didelius produkcijos kiekius, bet neįvertina, kad gamybininkai neturi pajėgumų tiek pagaminti.

D. Ruščiauskienė pabrėžė, kad tiekėjai turi problemų, kai prekybininkai užsako vienus kiekius, o paima mažesnius.  

Be to, G. Kauzonas pranešė, kad „Iki“ į sutartis su tiekėjais nori įtraukti naują punktą – likus daugiau nei trečdaliui ilgo vartojimo prekių galiojimo terminui, tinklas jas galėtų grąžinti tiekėjui be paaiškinimų. 

„Puikiai suprantame, kad tas prekes paskui reikės kažkur patiekti (...) arba paprasčiausiai atiduoti labdarai“, – teigė G. Kauzonas.