Agropolitika
Seimas nesutiko dukart sumažinti žemės mokesčio
2016-06-03

Vilnius. Lietuvoje lieka galioti iki 4 proc. žemės vertės mokestis. Seimas ketvirtadienį nesutiko nuo 4 iki 2 proc. sumažinti maksimalaus jo tarifo. Už Žemės mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta sumažinti žemės mokesčio tarifą, balsavo 44 parlamentarai, prieš - 23, o susilaikė 25.

Konservatorius Kazys Starkevičius teigė, kad šalies savivaldybių asociacija nepritarė mokesčio mažinamui. „Savivaldybės mato kaip priemonę (didesnį mokestį - BNS), kad galėtų reguliuoti savivaldybės biudžetą. Gerai besitvarkančios savivaldybę per žemės mokestį gali pagrūmoti nesitvarkančių pastatų savininkams", - teigė jis.

Tuo tarpu socialdemokratas Albinas Mitrulevičius aiškino, kad didesnis mokestis turi išlikti: „Tai priemonė, kaip kovoti su neprižūrimais sklypais ir tais, kurie nesitvarko savo žemių".

Vienas iš šio įstatymo projekto iniciatorių Seimo Darbo partijos frakcijos narys, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Petras Čimbaras teigia, kad Seimas, atmesdamas Žemės mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis norėta sumažinti žemės mokesčio tarifą, padarė klaidą, nes neužkirto kelio nepagrįstam savivaldybių žemės apmokestinimui.

„Įstatymo projektu siekta sumažinti maksimalų žemės mokesčio tarifą nuo 4 iki 2 proc. žemės mokestinės vertės. Tokiam siūlymui dar 2013 m. savo išvadoje pritarė ir Vyriausybė. Taigi, maksimalus žemės mokesčio tarifas būtų sumažintas dvigubai. Esame pastebėję, jog įsigaliojus naujai Žemės mokesčio įstatymo redakcijai, savivaldybės nustatė skirtingus mokesčio tarifus. Pavyzdžiui, nepagrįstai užkėlė žemės mokestį žemės ūkio paskirties žemei. Štai tokios paskirties žemei Kauno rajono savivaldybė 2013 metams nustatė 0,1-0,2 proc. tarifą, tuo tarpu Panevėžio - 2 proc., o Šilutės rajono - 2,5 proc. Normalu, jog ūkininkai dabar nuogąstauja ir ne tik jie, bet ir visi kiti žemės turėtojai, nes žemės mokestis šiuo metu skaičiuojamas ne nuo masinio vertinimo metu apskaičiuotos žemės kainos, o nuo realios rinkos vertės", - teigia P. Čimbaras.

Anot Seimo nario, nors priimant naująjį įstatymą didžiausią tarifą siekta taikyti tik apleistai žemei, kai kurios savivaldybės ignoravo šį faktą.

„Savivaldybių tarybų patvirtintų tarifų analizė rodo, kad naujasis žemės mokestis kartais nustatomas nesilaikant ne tik pagrįstumo ir protingumo principo, bet net kai kuriais atvejais prieštarauja sveikai logikai. Pavyzdžiui, sodo bendrijų nariai už žemę, esančią Kauno rajono savivaldybėje, 2013 m. mokėjo 0,02 proc. nuo žemės vertės, tuo tarpu Rietavo savivaldybėje už tokią pačią žemę - net 4 proc. Tai reiškia, jog sumokėjo net 200 kartų daugiau", - sako Seimo Darbo partijos frakcijos narys P. Čimbaras.

Nuo 2013 metų mokestis skaičiuojamas pagal žemės rinkos vertę - savivaldybės galėjo pasirinkti tarifą nuo 0,01 iki 4 proc. žemės vertės. Didžiausią tarifą siūlyta taikyti apleistai žemei.

BNS, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai