Agropolitika
Savanoriška susietoji parama: ar daugiau reiškia mažiau?
2017-06-08

Vilnius. Europos Komisija, pastebėjusi, kad Lietuvoje daugėja mėsinių gyvulių bei plečiasi baltyminių augalų plotai, pareikalavo, kad Europos Sąjungos  savanoriškoji susietoji parama už juos nebebūtų skiriama ar būtų sumažinta.

EK tvirtina, kad su šiuo ekonominiu įrankiu (susietąja parama) negalima skatinti gamybos, todėl taip besielgdama Lietuva esą pažeidžia reikalavimą paramą skirti tik tiems sektoriams, kurie patiria sunkumų, ir tik tiek, kiek reikia esamam gamybos lygiui palaikyti.

EK atstovai siūlo peržiūrėti šalyje taikomų susietosios paramos schemų aprašymus, kad parama skatintų pareiškėjus palaikyti tik esamą gamybos lygį, bet jo nedidinti. Lietuvai taip pat pasiūlyta ieškoti kitų nei ES susietoji parama šaltinių, jei siekiama skatinti gyvulininkystės sektoriaus augimą. Kitu atveju - už reglamento nuostatų pažeidimą - Lietuva rizikuoja susilaukti finansinių korekcijų.

Pasak žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, atsižvelgdama į EK poziciją Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ieško galimybių išsaugoti paramą mėsinės gyvulininkystės sektoriui.

„Turime sutikti, kad būdami ES nariai, negalime ignoruoti visoms ES valstybėms narėms priimtų ir visoms vienodai galiojančių nuostatų. Atsižvelgiant į tai, ir toliau su EK ieškome galimų kompromisų, kad gyvulininkystės rėmimas visgi būtų deramai užtikrintas", - teigia žemės ūkio ministras B. Markauskas.

Didėjant galvijų skaičiui mažėjo išmokos

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, 2013-2016 m. mėsinių galvijų skaičius išaugo nuo 73 tūkst. iki 146 tūkstančių.

Taip pat per trejus metus nuo 32,5 tūkst. iki 67 tūkst. išaugo ir pieninių veislių bulių, auginamų mėsai, už kuriuos buvo mokama.

Mėsinių avių, už kurias buvo skirta susietoji parama, 2013 m. skaičius padidėjo nuo 99 tūkst. iki 190 tūkst. Pieninių ožkų  didėjimas nebuvo toks spartus,  tačiau nuo 9 tūkst. 2013 m. jų skaičius pasiekė 11 tūkstančių.

Augant galvijų skaičiui keitėsi ir išmokų dydžiai. Jei 2013 m. išmokų dydžiai už mėsinius galvijus ir mėsines avis buvo diferencijuoti ir mokami pagal progresinę išmokų skalę , t. y. nuo 162,47 Eur (nuo 1 iki 5 galvijų bandoje), tai didėjant galvijų skaičiui išmokos mažėjo iki 128,01 Eur už galviją (nuo 151 ir daugiau galvijų bandoje), o už mėsines avis  - nuo 15,6 Eur (nuo 1 iki 50 avių bandoje) iki 8,97 Eur už avį (nuo 151 ir daugiau avių bandoje).

2016 m. paramos lėšos už mėsinius galvijus siekė 13,806 mln. Eur ir 13 proc. viršijo 2013 metų finansavimą šiai schemai, bet ženkliai padidėjus mėsinių galvijų skaičiui, išmokų dydžiai visgi sumažėjo. Naujuoju laikotarpiu (nuo 2015 m.) išmokos už gyvulį nėra diferencijuojamos pagal bandos dydį -  2016 m. išmokos už mėsinį galviją siekė 93,97 Eur.

2016 m.  susietosios paramos lėšos  už mėsines avis  siekė 2,071 mln. Eur. ir 35 proc. viršijo 2013 m. biudžetą, tačiau išmokų dydis už mėsinę avį šiek tiek sumažėjo dėl išaugusio avių skaičiaus ir siekė 10,72 Eur už avį. Tuo tarpu išmokai už pieninių veislių bulius  2016 m. buvo skirti 4,602 mln. eurų, o išmoka siekė - beveik 69 eurus už gyvulį.

Išmokos už pieninių veislių bulius ir pienines ožkas pradėtos mokėti tik nuo 2015 m.,  o  išmokos už mėsinius galvijus ir mėsines avis mokamos jau  nuo 2011 metų.

Kaimyninėse šalyse - Latvijoje ir Lenkijoje - vyrauja panašios gyvulininkystės sektoriaus rėmimo ES susietąja parama tendencijos: remiami mėsiniai galvijai, pieninės karvės ir t.t. Pavyzdžiui, Lenkijoje išmoka už avį 2016 m. siekė apie 26 eurus, tačiau išmoka už galviją - tik apie 63 eurus, o išmoka už pieninę karvę - apie 76 eurus arba beveik trečdaliu mažiau nei Lietuvoje (91 euras).

Parama ekonominius sunkumus patiriantiems augalininkystės sektoriams

Kiekvienas į savanorišką susietąją paramą įtrauktas sektorius patiria tam tikrus ekonominius sunkumus, augalininkystės sektorius - ne išimtis.

Sprendimas papildomai įtraukti į ES savanoriškos susietosios paramos schemą paramą už cukrinius runkelius buvo priimtas atsižvelgiant į gana sudėtingas cukrinių runkelių auginimo ir perdirbimo perspektyvas. Prognozuojama, jog nuo 2017 m., nelikus cukraus gamybos kvotų, gerokai sumažės bazinė cukrinių runkelių supirkimo kaina.

„Kaimyninės ES valstybės, taip pat kitos ES valstybės narės, skiria susietąją paramą už cukrinių runkelių auginimą, tad norint sudaryti galimybę Lietuvos cukrinių runkelių augintojams konkuruoti su kitų ES valstybių augintojais šiam sektoriui reikalinga parama", - įsitikinęs žemės ūkio ministras B. Markauskas.

Atsižvelgiant į paramos, kuri skatintų augintojus ir toliau naudoti sertifikuotą sėklą, reikalingumą, į ES savanoriškos susietosios paramos schemą taip pat buvo papildomai įtraukta parama už bulvių, auginamų sėklai, plotus, ir parama už javų, apsėtų sertifikuota sėkla, plotus.

Lietuvoje 2015 m. javais buvo apsėta  1 443 600 ha, bulvėmis - 15 100 ha. Sertifikuotomis sėklomis buvo apsėta 221 000 ha javų ir 690 ha bulvių plotų, o tai sudaro atitinkamai 15,3 proc. ir 4,5 proc. visų šių plotų - kas yra žymiai mažiau nei ES šalių narių vidurkis. Sertifikuotos sėklos naudojimas turi dvejopą naudą - taip padidinamas augalų derlingumas ir sumažinamas augalų apsaugos priemonių naudojimas, o tai yra labai teigiamas veiksnys aplinkosaugos požiūriu.

Parengtas susietosios paramos schemos taikymo Lietuvoje nuo 2017 m. ekonominis pagrindimas buvo pateiktas EK. Tada prasidėjo ir vis dar tebevyksta bendravimas su EK raštu, atsakinėjama į jų pateiktus klausimus, pastabas, esant būtinybei - koreguojamos schemos. Pavyzdžiui, atsižvelgiat į Komisijos pastabą, kad susietąja parama už sertifikuotos sėklos naudojimą yra remiami du sektoriai - grūdų ir sėklų - reikėjo pakoreguoti schemą nustatant, kad parama gali būti skiriama tik tiems javų plotams, kurie nėra skirti sėklai išauginti. Taip sumažinama Europos audito finansinių korekcijų Lietuvai grėsmė, tiek ir randamas kompromisas dėl ūkininkų intereso tenkinimo.

Kada ir kodėl atsirado susietoji parama

ES savanoriška susietoji parama Lietuvoje teikiama nuo 2015 metų. Ši parama 2015-2016 m. Lietuvoje buvo mokama už pareiškėjų laikomus gyvulius ir deklaruotus baltyminių augalų, daržovių, vaisių ir uogų plotus.

Pagal ES teisės aktų nuostatas kiekviena šalis narė turėjo priimti sprendimą dėl to, ar teiks savanorišką susietąją paramą ir jei taip, tai kokiems sektoriams, bei apie savo sprendimą informuoti EK.  Prieš priimdama sprendimą, kokie žemės ūkio sektoriai turi būti paremti susietąja parama, ŽŪM tarėsi su žemdirbiams atstovaujančiomis organizacijomis ir mokslo atstovais. Buvo priimtas sprendimas 80 proc. galimų skirti ES savanoriškos susietosios paramos lėšų nukreipti išmokoms už gyvulius, likusius 20 proc. lėšų skiriant augalininkystės sektoriui paremti.

2016 metais ŽŪM po intensyvių diskusijų su žemdirbių savivalda bei mokslo atstovais priėmė sprendimą peržiūrėti ES savanoriškos susietosios paramos schemą nuo 2017 m. Tokia galimybė numatyta ES teisės aktuose. Konkretus lėšų paskirstymas remtiniems sektoriams buvo derinamas su ŽŪM socialiniais partneriais - visomis suinteresuotomis žemdirbių organizacijomis. Atsižvelgiant į visų minėtų suinteresuotųjų siūlymus bei įvertinus šia parama remtinų sektorių konkurencingumą tiek Lietuvos, tiek ir bendroje ES rinkoje bei kitų ES valstybių narių žemės ūkio sektorių rėmimo tendencijas, buvo parengta savanoriškos susietosios paramos taikymo nuo 2017 m. schema.

ŽŪM numatė 2017-2020 m. laikotarpiu, kaip ir 2015-2016 m., ES savanoriškai susietajai paramai skirti didžiausią galimą metinę sumą, t. y. 15 proc. nuo visų ES tiesioginių išmokų. Susietoji parama ir toliau mokama už pienines karves, mėsinius galvijus, pieninių veislių bulius, mėsines avis, pienines ožkas, daržoves šildomuose šiltnamiuose, daržoves atvirajame grunte, baltyminius augalus, vaisius ir uogas, nuo 2017 m., kaip ir minėta, papildomai įtraukiant į paramos schemą išmokas už cukrinius runkelius, sėklai auginamas bulves, taip pat javus, apsėtus sertifikuota sėkla.

Iš viso ES savanoriškai susietajai paramai 2017-2020 m. numatoma skirti daugiau kaip 70 mln. eurų kasmet arba beveik 300 mln. eurų iš viso.

ŽŪM, MŪ inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai