Agropolitika
Premjerui parodė apsemtus pasėlius. Ar padės?
2017-09-29

Ukmergė/Vilnius. Premjeras Saulius Skvernelis ir žemės ūkio ministras Bronius Markauskas penktadienį susitikę su Ukmergės rajono ūkininkais domėjosi meteorologinių sąlygų nulemtomis sudėtingomis ūkininkavimo sąlygomis, kalbėjosi apie įmanomus problemos sprendimus.

Apie nenugalimosios jėgos (force majeure) sukeltas pasekmes, dėl kurių ūkininkai nebegali įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, patirtus nuostolius ir siekį ieškoti finansinių galimybių bent iš dalies padengti nuostolius savo nuomonę išsakė premjeras S. Skvernelis.

„Kreipsimės į Europos Komisiją, kad kompensacijos būtų išmokėtos - reikia išnaudoti ir šią galimybę. Bet kiek tai yra realu, nežinia", - abejonių neslėpė premjeras.

Ukmergės rajono ūkininkas Saulius Daniulis parodė premjerui, kaip nenukultų pasėlių varpose dygsta grūdai

Anot S. Skvernelio, nuostolių patyrusių ūkininkų rėmimo galimybės ateityje turėtų būti sprendžiamos kuriant rizikos valdymo fondą. Naujų sprendimų reikalauja melioracijos sistemų atnaujinimo, draudimo monopolio panaikinimo, pažymų dėl nenugalimosios jėgos (force majeure) sukeltų pasekmių išdavimo klausimai.

Valstybės rezerve mažai pinigų

Anot premjero, valstybė negali padengti dėl lietaus ūkininkų patirtų didelių nuostolių, nes Vyriausybės rezerve nėra pakankamai pinigų. Anot jo, rezerve šiuo metu tėra 1,5 mln. eurų - juos būtų galima panaudoti, apmokant teisines konsultacijas ūkininkams.

„Jei paimtume grynai Vyriausybės rezervą, apie 1,5 mln. eurų, tai iš to rezervo tikrai nebus atlyginti nuostoliai, neįmanoma tiesiog. Tačiau šis rezervas bus atvertas, jei surasime poreikį, kokiu būdu galėtume palengvinti ūkininkams naštą", - susitikime su ūkininkais Ukmergėje penktadienį sakė S. Skvernelis.

„Dėl rezervo, galbūt kažkas puoselėja tam tikras viltis, kad Vyriausybė turi sukaupusi sandėlyje daug daug eurų ir laukia dabar, kada galėtų kažkam iš to rezervo paimti ir sumokėti", - pridūrė premjeras.

Ministras pirmininkas teigė, kad vienas būdų, kaip panaudoti rezervo lėšas ir padėti ūkininkams - kompensuoti teisines konsultacijas, derantis su supirkėjais.

Ministras - apie rizikų valdymo fondą

Pasak žemės ūkio ministro B. Markausko, nuolat susitinkančio su įvairių Lietuvos rajonų žemdirbiais, tai bene pirma tokia sudėtinga situacija dėl liūčių per pastaruosius 40 metų.  Tačiau, anot jo, dėl klimato kaitos, deja, - ne paskutinė, todėl išryškėjusioms problemoms ateityje būtina užkirsti kelią.

Ministras įvardijo kelis spręstinus aspektus: ekstremaliosios situacijos paskelbimo metodikos peržiūrėjimą ir rizikos valdymo fondo steigimą.

„Ekstremalios situacijos paskelbimo valstybės lygmeniu metodika nėra tinkama, galbūt Žemės ūkio ministerijos iniciatyva reikėtų sudaryti darbo grupę ir peržiūrėti metodiką, kad nebūtų kvestionuojama, ar savivaldybė turėjo teisę paskelbti ekstremalią situaciją. Rimtai galvojame ir apie rizikos valdymo fondo, kurio lėšos būtų skiriamos kompensuoti Lietuvos žemdirbių dėl gamtos stichijų patiriamus nuostolius, steigimą. Situacija gali kartotis, tad kitąsyk turime būti pasirengę geriau", - teigė ministras B. Markauskas.

Abejoja, ar Briuselis susimylės

Jis pabrėžė, jog kitą savaitę kartu su Latvijos žemės ūkio ministerija planuojama kreiptis į Europos Komisiją dėl galimų subsidijų patirtiems nuostoliams kompensuoti. Tačiau B. Markauskas nededa daug vilčių, kad Lietuva gaus paramą, nes ES praktika yra tokia, kad subsidijos teikiamos tada, kai bent dauguma ES šalių narių patiria vienokių ar kitokių problemų.

Jei ES neskirs paramos, pinigų bus ieškoma šių metų biudžete. Dėl galimybės jų skirti ir 2018 metų biudžete, paaiškės suskaičiavus žemdirbių nuostolius ir žinant ES sprendimą dėl paramos.

Žemdirbiai informuoti, jog dėl šios ekstremalios situacijos 1,5 mėnesio anksčiau - spalio viduryje - bus pradėta mokėti tiesioginių išmokų avansus. Tai, pasak B. Markausko, bus gera pagalba nukentėjusiems ūkininkams.

Šiuo metu 13 šalies savivaldybių yra paskelbusios ekstremalią situaciją dėl padėties žemės ūkyje.

Spalio 2-ąją planuojamas Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdis, kuriame, kaip tikimasi, bus paskelbta ekstremali situacija visoje Lietuvoje. Po tokio žingsnio atsirastų galimybė naudoti valstybės rezervo lėšas.

Premjerui parodė žuvusius pasėlius

Premjeras ir žemės ūkio ministras apsilankė Ukmergės rajono ūkininko Sauliaus Daniulio ūkyje, Siesikų seniūnijoje, Česonių kaime. Čia besaikių kritulių padarinius jie pamatė iš arčiau. Vandeniu dėl lietaus ir neveikiančios melioraijos užlieti laukai, klimpstančios technikos niokojamas dirvožemis, nenukultų pasėlių varpose dygstantys grūdai - ledkalnio viršūnė. Ūkininkai pasidalijo nerimu su Vyriausybės vadovu dėl gręsiančių problemų neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų.

Pasak mero Rolando Janicko, Ukmergės rajonas gamtos buvo skriaudžiamas - kai daugelis šalies vietų kritulių perteklių pajuto tik rugsėjį, apie Ukmergę lietus pliaupė net tris mėnesius.

„Situacija susidarė rimta. Savivaldybė nėra pajėgi spręsti dėl stichijos susidariusių problemų, tad labai tikimės, kad šalies vadovai, apsilankę mūsų rajone, padarys išvadas", - kalbėjo R. Janickas.

Technika negali įvažiuoti į laukus

„Norėjome, kad ministras su premjeru pamatytų ne vieno kito ūkininko apsemtus laukus, bet susidarytų platesnį kompleksinį vaizdą apie situaciją rajone. Ir mirkstančius nenukultų pasėlių laukus, ir kelių kokybę, ir kaimą", - kalbėjo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis.

Didelių vilčių nededa

Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša sakė tikįs, jog susitikimas su Vyriausybės vadovu žemdirbiams būsiąs naudingas: „Premjeras pamatė, kaip skęsta laukai, kad neįmanoma dirbti. Parama vis tiek šiokia turėtų būti".

Ekologiškai ūkininkaujantis Ukmergės rajono ūkininkas Valentinas Genys prisipažino labai didelių vilčių nededąs. „Kiek jau valdžių beūkininkaudamas pragyvenau, o kas padaryta? Nieko gero neįmanoma tikėtis, jei įstatymus, tvarkas kuria žmonės, kurie apie žemės ūkį nenutuokia", - svarstė ūkininkas.

Prezidentė: parama tikrai bus

Naujienų agentūra BNS penktadienį cituoja Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės teiginį, jog ji gavusi Europos Komisijos pirmininko Žano Klodo Junkerio patikinimą, kad Lietuva galės prašyti paramos dėl lietingų orų nukentėjusiems žemdirbiams.

Šalies vadovė paragino Lietuvos Vyriausybę kuo greičiau kreiptis į Briuselį. Jos teigimu, „kažkokia parama tikrai bus".

„Kalbėjome, kokios galimybės yra, kad Lietuvos ūkininkai galėtų gauti papildomos paramos. Visiškai aišku, kad kiekviena Vyriausybė turi suformuluoti labai pagrįstus reikalavimus ir prašymus ir tokią galimybę taip pat turi ir Lietuvos Vyriausybė, ir be jokios abejonės Europos Komisija svarstys. Taigi, kviečiu tikrai mus mažiau kalbėti, o greičiau suformuluoti poreikius ir kreiptis į Europos Komisiją ir tikrai kažkokia parama tikrai bus. Kokia - spėlioti per anksti, bet reikėtų jau nuo kalbų prie darbų", - po susitikimo su Europos Komisijos vadovu Taline sakė D. Grybauskaitė.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, žemdirbių nuostoliai dėl liūčių gali siekti apie 40 mln. eurų, o Žemės ūkio rūmų skaičiavimais - apie 180 mln. eurų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai