Agropolitika
Prašo maksimalios pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos
2018-08-28

Vilnius/Kaunas. Žemdirbiai prašo Vyriausybės 2019 metų biudžete numatyti maksimaliai leistiną pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą – 82,7 mln. Eur, ir 120-130 Eur susietąją paramą už pienines karves, nes jų sparčiai mažėja.

Prašymai Vyriausybei išdėstyti Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) nutarime, priimtame po susitikimo su premjeru ir Žemės ūkio ministerijos atstovais Jonavos rajono Pauliukų žemės ūkio bendrovėje rugpjūčio 17-ąją.

Žemės ūkio tarybai priklausančios organizacijos – Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių, Lietuvos pieno gamintojų, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos – prašo Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonėje „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srityje „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ bendrajam finansavimui iš nacionalinio biudžeto skirti 25 proc. lėšų iš ES paramos, investicijoms į pieno ūkius nustatant 70 proc. intensyvumą.

Žemės ūkio taryba visiems ūkio subjektams siūlo suvienodinti buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimus, o to nedarantiems taikyti ekonomines sankcijas.

Atsižvelgdama į tai, jog dėl liūčių, sausros, didėjančių veiklos kaštų, žemdirbiai susiduria su padidėjusia ekonomine rizika bankrutuoti, neįvykdyti finansinių įsipareigojimų ir siekiant ūkiams leisti atstatyti normalius piniginius srautus (kad būtų iš ko investuoti į ilgalaikio turto atstatymą ir ūkių konkurencingumo stiprinimą), Žemės ūkio taryba siūlo nustatyti, kad pereinamasis laikotarpis, kai žemės ūkio veiklą vykdantiems gyventojams būtų taikomas ne 15 proc., o 10 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas (žemės ūkio įmonėms – 10 proc. pelno mokesčio tarifas), kuris galiotų apmokestinant 2018-2021 m. pajamas. Kitas siūlymas – 2018–2020 m. atidėti SODROS mokesčio didinimą.

Nutarime siūloma visiems besikuriantiems naujiems ūkininkams bent 3 metų laikotarpiui suteikti „mokestines atostogas“.

Lietuvos ŽŪT nutarime prašoma Vyriausybės vykdant būsimą BŽŪP stiprinti orientavimąsi į rinką ir didinti konkurencingumą, daugiau dėmesio skiriant taikomajam mokslui, technologijoms ir skaitmeninimui.

LŽŪT kategoriškai nepritaria Europos Komisijos pasiūlymui dėl išorinės konvergencijos. Anot žemdirbių savivaldos, pasiūlytoji formulė suponuoja, kad Lietuvos tiesioginės išmokos periodo gale tesieks 75-80 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio. Žemdirbiai ragina Lietuvos derybininkus siekti, kad prasidėjus naujajam finansiniam laikotarpiui tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams būtų ne mažesnės kaip ES vidurkis. Neišsprendus teisingo išmokų paskirstymo tarp šalių narių klausimo, prašoma užtikrinti, kad iš Lietuvos ūkininkų nebūtų reikalaujama 100 proc. įgyvendinti griežčiausius aplinkosaugos reikalavimus.

Visą Lietuvos žemės ūkio tarybos nutarimą rasite čia.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai