Agropolitika
Prašo daugiau savarankiškumo
2013-08-09

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis kreipėsi į LR Seimo Kaimo reikalų komitetą ir Žemės ūkio ministeriją dėl pastarosios ir žemdirbių savivaldos organizacijų didesnio savarankiškumo planuojant 2014-2020 m. Kaimo plėtros programos priemonėms skirtų lėšų panaudojimą.

Kreipimesi pabrėžiama, kad vis mažiau ir mažiau savarankiškumo paliekama šalies žemės ūkio valstybinėms institucijoms ir žemdirbių savivaldos organizacijoms priimant sprendimus, kokiems prioritetams kiek skirti lėšų. Jau ES institucijų padiktuota, kad LEADER programai turi būti skirta nemažiau 5 proc. (nežiūrint į tai, kad Kaimo plėtros programos priemonių finansavimui lėšos sumažintos), veiklos lėšų rezervui - 7 proc. (kai to nebuvo praėjusiame laikotarpyje), techninei pagalbai - 4 proc. (gerai nors tiek, kad mandagiau parašyta - ne daugiau), nemažiau kaip 30 proc. lėšų turi būti skirta klimato kaitos švelninimui. Dar reikės atskirti lėšas tęstinių įsipareigojimų už praėjusį iki 2013 m. laikotarpį vykdymui (per 300 mln. Lt.). Tokiu būdu iš 2014-2020 m. Kaimo plėtros programos priemonių finansavimui skirtų ES lėšų 4 mlrd. 949 mln. Lt. voko savarankiškesniam disponavimui lieka tik 2 mlrd. 688 mln. Lt. arba šiek tiek daugiau nei pusė (54,3 proc.). Palyginus su 2007-2013 m. laikotarpiu, tai sudarys vos 1/3.

Esant tokiai situacijai, atsiranda dar ir nacionaliniai įsipareigojimai. Kartas nuo karto įžvalgose pateikiama, kad 10 proc. Kaimo plėtros programos priemonių finansavimui skirtų lėšų turi būti skiriama miškų ūkio priemonėms finansuoti pagal LR Vyriausybės patvirtintą Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 m. programą. Ūkių valdose, netinkamose žemės ūkio veiklai žemėse, parama miškams įveisti ir prižiūrėti yra skiriama bendra tvarka ir naujuoju finansiniu laikotarpiu nėra jokio reikalo Kaimo plėtros programoje suteikti jiems išskirtinį nacionalinį prioritetą.

3 Paragrafas delaval

Kreipimesi siūloma visiems kartu sukoncentruoti dėmesį į paramą tokioms programoms kaip gyvulininkystės, žemių kokybės palaikymo, darbo vietų kaime išsaugojimo ir pan.
Asociacija kritiškai vertina Europos Komisijos iniciatyvas sureglamentuojant, kad visos 28 šalys narės tam tikroms programoms (dažniausiai neduodančioms pridėtinės vertės) skirtų vienodą lėšų dalį. Sveikintume, jei Žemės ūkio ministerija kompetencijos ribose efektyviau siektų didesnio savarankiškumo naudingiau panaudojant skirtas paramos lėšas Lietuvos žemės ūkio sektoriaus atsilikimui įveikti.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis tai argumentuoja tvirtindamas, kad nors praeiti metai buvo vieni iš geriausių, tačiau pagal bendrosios produkcijos kiekį iš vieno hektaro Lietuva iš 27 šalių narių yra 4-ta nuo galo ir nuo vidurkio atsilieka ne dešimtimis procentų, o 2,4 karto. Tokio atsilikimo sumažinimas turėtų būti mūsų visų bendras prioritetas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai