Agropolitika
Pirmųjų hektarų išmoka. Tam duoti, o ...
2013-12-05

Kaunas. Ūkininkai neapsisprendžia, ar sutikti su pirmųjų hektarų išmokos taikymu jau nuo ateinančių metų ar taikyti šią papildomą priemoką nuo 2015-ųjų. Kokio dydžio plotui ši išmoka turi būti taikoma? O labiausiai problemiškas klausimas - kaip užtikrinti, kad pirmųjų hektarų pinigai nenutekėtų sofos ūkininkams.

Ateinančiais metais tiesioginių išmokų gavėjų laukia tris naujovės: 2014 metais papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms (PNTI) nebus taikomas mažinimas, kaip buvo 2012 ir 2013 metais;  Lietuva gali pasirinkti ir jau nuo ateinančių metų taikyti priemokas už pirmuosius hektarus (vadinamąją perskirstymo išmoką); Žemės ūkio ministerija siūlo 3 proc. nacionalinio voko lėšų kitąmet skirti pieno sektoriui remti (parama sudarytų maždaug 20-25 Lt už toną papildomai prie PNTI.

Perskirstymo išmoka

3 Paragrafas delaval

ES valstybėms narėms suteikta galimybė finansiškai remti pirmuosius ūkininkų hektarus. Valstybė gali ir nesinaudoti šia galimybe. Tačiau atsisakydama šios perskirstymo išmokos schemos, valstybė privalės taikyti išmokų lubas stambiems paramos gavėjams. Jei valstybė nenori apkarpyti stambiųjų paramos gavėjų pajamų, ji privalo papildomai paremti visus smulkiuosius ūkininkus. Čia ir yra perskirstymo išmokos esmė. Apie tai antradienį diskutuota Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiume.

Kaip būtų taikoma išmoka už pirmuosius hektarus? Tarkime, ūkininkas deklaruoja 90 ha, vadinasi, už tuos 90 ha jis gauna pagrindinę vienkartinę išmoką (VIPS), žalinimo išmoką, jaunojo ūkininko ir kt., o už pirmuosius 5, 10, 20 ar 30 ha jis gautų dar vieną papildomą priedą - vadinamąją perskirstymo išmoką. Didžiausias remtinas pirmųjų hektarų plotas - 30 ha, o konkretų dydį nustato pati valstybė. Europos Komisija leidžia perskirstymo išmokoms skirti iki 30 proc. viso tiesioginių išmokų voko. Tačiau kaip atkreipia dėmesį Žemės ūkio ministerijos Išmokų už plotus skyriaus vedėjas Karolis Anužis, kuo daugiau skiriame perskirstymo išmokai iš nacionalinio voko, tuo mažiau lieka pagrindinei išmokai: kai vienur didiname, kitur mažėja.

„Pirmųjų hektarų išmoka - tai galimybė paremti smulkiuosius ūkius. Didžiausias iššūkis valstybei - užtikrinti, kad ūkininkų valdos nebūtų tyčia skaidomos, siekiant didesnių išmokų už pirmuosius hektarus, kad nebūtų spekuliacijų", - sakė K. Anužis antradienį vykusiame Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdyje

Žemės ūkio ministerija šiuo metu siūlo skirti išmokoms už pirmuosius hektarus 10 proc. viso tiesioginių išmokų voko ir šiais pinigais paremti pirmuosius 30 ha. Kitaip tariant, kiekvienas žemdirbys už plotą, neviršijantį 30 ha, gautų padidintas išmokas.

„Jeigu bus nuspręsta taikyti perskirstymo išmoka jau 2014 m. skiriant dešimtadalį voko pirmųjų 30 ha rėmimui, kaip dabar siūlo Žemės ūkio ministerija, tuomet pagrindinė VIPS išmoka visiems sudarytų 392 Lt/ha, o papildoma išmoka už pirmuosius hektarus 101 Lt/ha. Vidutiniškai skaičiuojant  išmoka už 1 ha ūkiuose būtų tokia: 10 ha ūkyje - 493 Lt/ha, 100 ha - 422, 1000 ha - 395 Lt/ha. Smulkieji ūkiai gautų daugiau tiesioginių išmokų vienam hektarui, o stambieji - mažiau", - aiškino K. Anužis. Jis pristatė keletą galimų perskirstymo išmokų skaičiavimo variantų.

Perskirstymo išmokos, skiriant 10 proc. tiesioginių išmokų voko

A variantai (10 proc.)

PI išmokos, LT/ha

VIPS + PI

Remiant pirmuosius 10 ha

155

548

Remiant pirmuosius 20 ha

116

509

Remiant pirmuosius 30 ha

101

493

Perskirstymo išmokos, skiriant 20 proc. tiesioginių išmokų voko

B variantai (20 proc.)

PI išmokos, LT/ha

VIPS + PI

Remiant pirmuosius 10 ha

311

654

Remiant pirmuosius 20 ha

233

576

Remiant pirmuosius 30 ha

202

545

Perskirstymo išmokos, skiriant 30 proc. tiesioginių išmokų voko

C variantai (30 proc.)

PI išmokos, LT/ha*

VIPS + PI

Remiant pirmuosius 10 ha

466

761

Remiant pirmuosius 20 ha

349

644

Remiant pirmuosius 30 ha

302

598

*Viršija 65 proc. 315 Lt/ha maksimalią leistiną ribą, t. y. faktiškai nėra galimybės mokėti

Skirdami perskirstymo išmokoms 30 proc. lėšų, realiai galėtume remti tik maksimalius 30 ha dydžio ūkius, o ne mažesnius, nes 10 ir 20 ha ūkių atveju būtų viršytos išmokų  lubos - EK nurodyta, kad perskirstymo išmoka neviršytų 65 proc. pagrindinės  išmokos (padalijus visą voką iš viso ploto).

„Kuo didesnę dalį lėšų skirsime perskirstymo išmokai, tuo daugiau laimės smulkieji ūkiai, tačiau labiau nukentės didesni ūkiai, kurie orientuojasi į gamybą", - reziumavo K. Anužis.

Koks tikslas mokėti už pirmuosius hektarus?

Pirminiame ES siūlyme nebuvo numatyta remti pirmuosius hektarus. Prancūzijai, Vokietijai ir kitoms šalims senbuvėms išmokų ribojimas būtų buvęs skausmingas, todėl šios šalys pasiūlė alternatyvą - perskirstymo išmoką, kad galėtų paremti smulkiuosius ir vidutinius ūkius su sąlyga, kad tokiu atveju netaikys reikalavimo riboti išmokas stambiems ūkiams. Tad perskirstymo išmoka, anot K. Anužio, yra instrumentas, kurį valstybės narės gali panaudoti smulkiesiems ūkiams paremti.

LŪS prezidiumo posėdyje dalyvavęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas teiravosi, ar yra paskaičiuota, kiek daugiau produkcijos bus pagaminta šalyje skiriant šią paramą smulkiesiems ūkiams. Ar šia parama siekiama socialinių tikslų?

Pasak ŽŪM atstovo, apie 84 proc. Lietuvos ūkininkų valdo iki 30 ha, didžioji jų dalis labai smulkūs ūkininkai, tačiau yra nemažai mišrių gyvulininkystės ūkiai. Todėl priemoką už pirmuosius hektarus galima vertinti ir kaip prisidėjimą prie gyvulininkystės skatinimo.

LŪS prezidiumo nariai siūlė, kad racionaliau būtų smulkiuosius ūkius remti iš kaimo plėtrai skirtų lėšų, didinant jiems finansavimo intensyvumą įsisavinant investicines priemones, o perskirstymo išmokos netaikyti, nes tai būtų pinigų švaistymas.

LŪS Prienų rajono skyriaus pirmininkas Martynas Butkevičius (centre) argumentuoja savo poziciją

LŪS Prienų rajono skyriaus pirmininkas Martynas Butkevičius teigė, kad jo vadovaujami žemdirbiai nepritaria išmokos už pirmuosius hektarus taikymui. „Smulkų ūkį reikia remti, bet iš kitų lėšų. Kai paleisite priemokas už pirmuosius hektarus, savininkai atims iš ūkininkų žemę, uždeklaruos patys. Susilpninsime prekinį ūkį, negausime pridėtinės vertės. Žemė turi gaminti vertę, o čia bus atbulinis variantas", - kalbėjo M. Butkevičius.

Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Rakickas irgi nepritarė siūlomam paramos projektui. „Smulkiems ir vidutiniams ūkiams reikėtų didesnės investicinės paramos (gal net iki 70 proc. intensyvumo) sėkloms, gyvuliams įsigyti, tada ūkis automatiškai taptų aktyviu, pradėtų gaminti daugiau", - sakė V. Rakickas.

Pasak Tauragės ūkininkų sąjungos vadovės Reginos Rimkienės, paramą reikia skirti tiems, kas dirba žemę, nesvarbu, kiek hektarų jis turi. „Žemes supirkę sofininkai tyčiojasi iš smulkiųjų ūkininkų, nes tikisi gauti paramą nieko nedribdami. Rimti ūkininkai laukia aktyvaus ūkininko sąvokos, kad būtų aiškiai pasakyta, kas gali naudotis parama. Turi būti reikalavimas teikti apskaitą ir pajamų deklaravimą, o ne vien šieno pardavimo dokumentus. Jei ūkininkas turi 10-30 ha, tai ir apyvarta turi būti pagal hektarus, ją nesunku paskaičiuoti" , - siūlė R. Rimkienė

Tauragės ūkininkų sąjungos vadovė Regina Rimkienė (antra iš kairės) ir Ignalinos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Marytė Lukaševičienė ragino nepamiršti smulkiųjų ūkininkų, o Telšių rajono ūkininkų lyderis Vytautas Rakickas (pirmas iš kairės) ragino remti smulkesniuosius ūkininkus ne išmokomis, bet didesne parama investicijoms

Apie būtinybę apibrėžti, kas yra aktyvus ūkininkas, kalbėjo ir kiti posėdžio dalyviai. Kai kurie pastebėjo, kad iš pradžių reikėtų apibrėžti sąvoką, o tik po to skirstyti pinigus, o dabar paramą siūloma skirstyti jau 2014 metais, o dėl sąvokos apsispręsti iki 2015-ųjų.

Pasak K. Anužio, ŽŪM irgi suinteresuota visų pirma realiai dirbančius žemdirbius, iš čia reikalavimas pievose ir ganyklose laikyti gyvulius. Tačiau Europos Komisija tam priešinasi, o už jos stovi Pasaulio Prekybos Organizacija, kuri taiko sankcijas valstybėms, kurios tiesiogiai finansiškai remia gamybos skatinimą. Už tokią politiką sankcijų sulaukė JAV, nes gamybos rėmimas suteikia valstybėms pranašumų trečiųjų šalių atžvilgiu.

Priekaištas stambiesiems dėl godumo

Įsismarkavus diskusijoms dėl pirmųjų hektarų rėmimo schemos, LŪS Pasvalio skyriaus pirmininkas Vilhelminas Janušonis sugėdijo kolegas, kad galvoja labiau apie savo interesus ir nusigręžia nuo smulkiųjų žemdirbių.

LŪS Pasvalio skyriaus pirmininkas Vilhelminas Janušonis (centre) perspėjo kolegas nepasiduoti godumui

„Mūsų gretose nėra daug smulkių ūkininkų, daugiau vidutiniai ir stambieji, bet prieš keliant ranką reikia gerai pagalvoti, nes smulkieji sudaro daugumą Lietuvoje. Jų indėlį mes nepagrįstai menkiname. Kol buvo 1-5 karvių ūkiai, pieno iš Latvijos ir Estijos nereikėjo įvežti, žaliavos užteko, o kai perėjom prie gamybos stambinimo, žaliavos pritrūkome. Skruzdėlyną suneša ne 3-5 didelės skruzdėlės, o milijonai mažų skruzdėlyčių. Smulkus ūkis ne ką prastesnis ir blogesnis, ir smulkus ir stambus kulia 5-6 tonas iš hektaro, jei ūkininkauja sąžiningai ir gerai.

Visus metus Lietuvoje kalbama apie paramą smulkiesiems, o jokios paramos realios nėra.

Tad ar labai teisingai pasielgsime smulkiųjų atžvilgiu, atimdami iš jų galimybę gauti paramą už pirmuosius hektarus. Smulkus nekaltas, kad jis smulkus, o mūsų godumas yra didelė nuodėmė. Godumas jau seniai išvedė iš kelio ir dar kažin kur gali nuvesti", - apeliavo į sąžiningumą V. Janušonis.

Jam pritarė Ignalinos rajono ūkininkų vadovė Marytė Lukaševičienė. „Visi, kurie esame didesni, stambūs, lenkiame į savo pusę, o smulkųjį paliekame likimo valiai. Mes, Ūkininkų sąjunga, turėtume būti vienodai teisingi visiems. Stambus prekinis ūkis neturi būti labai remiamas, o smulkaus ūkininko gamybą reikia labai skatinti", - sakė Ignalinos atstovė.

Tam pritarė ir Joniškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Lilija Šermukšnienė.

ŽŪR pirmininkas A. Stančikas replikavo, kad kalbama ne apie smulkių ūkininkų skriaudimą, o apie rėmimą dirbančių aktyvių ūkininkų, bet priešinamasi, kad parama išmokomis virstų socialine šalpa.

A. Stančikas pateikė Rumunijos pavyzdį, kurį planuoja skirti perskirstymo išmokai 7,5 proc. tiesioginių išmokų, o maksimalią paramą siūlo ne pirmiesiems hektarams, bet paskutiniesiems, t. y. plotui nuo 20 iki 30 ha, o plotams iki 20 ha bei didesniems kaip 30 parama būtų nežymi. „Tokia parama skatins ūkių stambėjimą, viduriniojo sluoksnio susidarymą", - pabrėžė ŽŪR pirmininkas.

Ūkininkai dar neapsisprendė

Diskusijos pabaigoje kilo klausimas, ar perskirstymo išmoką iš viso verta taikyti? Pasak K. Anužio, labai optimalus variantas būtų skirti pirmųjų hektarų rėmimui 10 proc. tiesioginių išmokų voko, o štai dėl remiamo ploto dar galima diskutuoti, tačiau sprendimas turi būti priimtas iki kovo 1-osios.

Ūkininkų sąjungos prezidiumas dėl paramos pirmiesiems hektarams kol kas neapsisprendė

Perskirstymo išmokos taikymo galimybė numatyta visam 2014 - 2020 m. laikotarpiui. Kadangi rėmimo sąlygas nustatys pačios valstybės, jos kasmet gali būti koreguojamos: vienais metais gali būti nustatytas didesnis remtinas plotas, o jei jis nepasiteisins, kitąmet galima bus jį mažinti ar kitaip koreguoti taisykles.

Anot LŪS pirmininko Jono Talmanto, remti pirmuosius 30 ha tikrai neverta, nes tai jau peržengia vidutinio ūkio ribas. Remti galima būtų 10-15 ha. O kitą paramą smulkiesiems reikėtų užtikrinti iš kaimo plėtros lėšų, lengvinant jiems paramos teikimo sąlygas ir didinant jos intensyvumą.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai