Agropolitika
Pieno sektoriaus problemų pabaigos dar nematyti
2014-11-11

Kaunas. Šiandien buvo numatytas pieno gamintojų suvažiavimas, bet, Vyriausybės prašymu, kol svarstomas biudžetas ir ieškoma galimybių padėti pieno sektoriui, Pieno tarybos posėdyje nutarta jį laikinai atidėti. Tačiau panašu, kad daugelio veiksmų reikėjo imtis gerokai anksčiau, nes dabar vyksta tik gaisro gesinimas.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas teigia kol kas nematantis jokių ženklų teigiamoms permainoms pieno sektoriuje. Nors supirkimo kainos jau nebemažėja, o kai kuriais atvejais - ir nežymiai padidėjo, tai yra susiję su tik žaliavos stygiumi žiemą. Toks kainų sezoniškumas būna kasmet, nes įmonės pradeda konkuruoti dėl žaliavos. „Taigi, palyginti su praėjusiais metais, vis dar esame gilioje duobėje. Pieno supirkimo kainos yra 2008-ųjų lygio", - sako A. Stančikas.

Krizės krečiamiems ūkininkams išmokų daugiau neatsirado, tik iki 70 proc. padidėjo avansinė dalis, o 62 mln. Lt nacionalinių išmokų už 2014 m. bus išmokėta ne kitais metais, kaip įprasta, o dar šiemet, tikimasi, iki gruodžio pradžios. „Tačiau pinigų, kurie kompensuotų patirtus nuostolius, nėra. Kaip supratau iš žemės ūkio ministrės pokalbių su naujuoju ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaru, visi sutinka, kad nuostolius ūkininkams reikia kompensuoti, bet tai bus padaryta tik tuo atveju, jeigu bus pinigų. Tad galime tik tikėtis, kad kitų metų ES biudžete tų pinigų atsiras", - reziumavo ŽŪR pirmininkas.

Blogiausia dabar tiems ūkininkams, kurie turi didelių įsipareigojimų bankams. Tad avansinės išmokos jiems tapo gelbėjimosi ratu. Kadangi pašarų yra pasiruošę visi, žiemą jie vienaip ar kitaip išgyvens. Tačiau 2015 m. pavasarį jų laukia naujas iššūkis - nuo balandžio 1 d. bus panaikintos pieno kvotos, o kaip tai paveiks supirkimo kainas, kol kas niekas negali pasakyti, nors tikėtis teigiamų pokyčių būtų naivu.  

Panaikinus pieno kvotas Europoje laukiamas pieno gamybos šuolis. Vien tik Airija žada pieno gamybą padidinti 60 proc., o žemės ūkio produktų eksportą - 40 proc. O ar pasikeis pieno realizavimo galimybės, ar atsiras naujos rinkos, kurių paieškai metami dideli pinigai? A. Stančikui kyla klausimas, kas tų rinkų ieškos - ar politikai, ar verslininkai? „Jeigu politikai, tiek jie ir teras. Naują rinką gali rasti, bet į ją įeiti nėra paprasta", - optimizmu netrykšta ŽŪR pirmininkas. Pasak jo, juk reikės sertifikuoti produkciją, suderinti įvairiausius dalykus, tai užtrunka nuo pusės iki dvejų metų.

O kvotų panaikinimas, jo įsitikinimu, Lietuvos ūkininkams viską tik dar labiau apsunkins, nors apie tai paskelbus valdininkai juos ramino teigdami, kad jiems tai neatsilieps, nes mūsų šalis nuo pat įstojimo į ES nustatytos pieno kvotos neviršijo. Tačiau yra kita medalio pusė. Pieno gamintojai jau pavasarį pajuto, kad virškvotinis pieno srautas iš Vakarų pradėjo tekėti į Lenkiją, į Lietuvą, ir tai labai smogė supirkimo kainoms, vasario pabaigoje kainos pradėjo stipriai mažėti vien dėl perteklinio pieno.  Europos ekspertų grupė jau anksčiau prognozavo, kad taip atsitiks, nors tuo metu dar niekas nežinojo, kad bus paskelbtas ir Rusijos embargas. Taigi 2015-2017 metai numatomi kaip kriziniai metai.

„Aš dar 2008 metais, kai buvo pradėta kalbėti apie kvotų panaikinimą, sakiau, kad turime pradėti tam ruoštis, siūliau valstybėje sukurti tam tikrą rizikos valdymo fondą, kad, ištikus krizei, turėtume tam tikrą palaikymą, kad už pieną ūkininkai gautų bent savikainą ir nebankrutuotų. Deja, niekas nieko nedarė, plaukėme pasroviui. O jeigu būtume įkūrę tokį fondą, šiandien ir Rusijos embargas mums galbūt nebūtų toks baisus", - tvirtina A. Stančikas.

Vakarų Europos šalims, į Rusiją eksportavusioms 2-8 proc. pieno produkcijos, embargas nepadarė tokio poveikio kaip Lietuvai, kurios eksportas į Rusiją siekė 27 proc. Nepaisant to, toks pieno supirkimo kainų kritimas nėra pateisinamas ir, ŽŪR pirmininko teigimu, tai yra nesąžiningas žaidimas.

„Vidaus rinkoje pieno produktų kainos nekrito, o kai kuriais atvejais netgi pakilo, tai reiškia, kad dalis perdirbėjų pajamų tebėra stabilios. Gali būti ir kita priežastis - perdirbėjus „išrenginėja" prekybos centrai. Nes į Lietuvą plūsta lenkiški produktai ir yra tikimybė, kad prekybininkai, motyvuodami jog gali įsigyti pigesnės produkcijos iš kitų šalių, mūsų perdirbėjus paspaudžia, o šie dėl didžiulės konkurencijos tyli", - svarsto ŽŪR pirmininkas.  

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai