Agropolitika
Pieno sektoriaus plėtros strategija: nusiteikę siekti europietiško gyvenimo
2017-12-01

Vilnius. Valstybės institucijų, pieno gamintojų, supirkėjų ir perdirbėjų atstovai šiandien, penktadienį, Žemės ūkio ministerijoje pasirašė deklaraciją „Dėl Lietuvos pieno sektoriaus plėtros strategijos gairių įgyvendinimo". Ar nauja strategija bus gaivaus oro gurkšnis pieno gamintojams?

Lietuvos ilgalaikės pieno sektoriaus plėtros strategiją tris mėnesius kartu rengė sektoriaus dalyviai - smulkieji ir stambieji ūkininkai, pieno supirkėjai ir perdirbėjai, institucijų atstovai. Strategiją nuspręsta kurti siekiant nubrėžti pieno sektoriaus kryptis bei rasti socialinį susitarimą tarp visų susijusių dalyvių. Visi jie sutarė kartu dirbti ir įgyvendinti Lietuvos pieno sektoriaus plėtros strategijos gairėse nustatytas priemones ir prisiėmė konkrečias atsakomybes, padėsiančias pasiekti strategijoje užsibrėžtų tikslų. Strategijos įgyvendinimo pažangą planuojama pristatyti bei aptarti kiekvienoje Pieno taryboje.

Bronius Markauskas, deklaracija, pieno sektorius
Bronius Markauskas

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, kalbėdamas apie strategiją, pabrėžė, kad iniciatyva parengti Lietuvos ilgalaikės pieno plėtros strategijos gaires kilo tiek iš ūkininkų, tiek iš supirkėjų bei perdirbėjų.

„Ko gero, pirmą kartą pasiektas toks socialinis susitarimas, kai visi kartu - smulkūs ir stambūs ūkininkai, supirkėjai ir perdirbėjai, valstybės institucijos - rado bendrą kalbą ir užsibrėžė ambicingus, tačiau bendromis jėgomis įgyvendinamus tikslus. Pradžia yra, pamatai padėti, tad tikiuosi, kad iš to bus padarytas geras darbas visai Lietuvai", - deklaracijos pasirašymo ceremonijoje teigė žemės ūkio ministras B. Markauskas.

Deklaraciją „Dėl Lietuvos pieno sektoriaus plėtros strategijos gairių įgyvendinimo" kartu su ministru pasirašė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, kooperatyvo „Pieno puta" direktorė Jūratė Dovydėnienė ir kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias" valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas, taip pat ir stambieji perdirbėjai - UAB „Marijampolės konservai" laikinasis vadovas Rimas Varkulevičius, AB „Žemaitijos pienas" atstovas Tomas Čepononis, Lietuvos perdirbėjų asociacijos „Pieno centras" direktorius Egidijus Simonis, deklaracijoje yra ir VMVT direktoriaus Dariaus Remeikos, VĮ „Pieno tyrimai" direktorės Laimos Urbšienės ir LAEI direktorės Rasos Melnikienės parašai. Deklaraciją taip pat pasirašys dar keli pieno sektoriaus dalyviai - LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis, kooperatyvo „Pienas LT" vadovas Naglis Narauskas, kooperatyvo „Ekotikslas" direktorius Mindaugas Petkevičius ir kt.

Deklaraciją „Dėl Lietuvos pieno sektoriaus plėtros strategijos gairių įgyvendinimo" penktadienį pasirašė valstybės institucijų, pieno gamintojų, supirkėjų ir perdirbėjų atstovai

Pieno sektoriaus plėtros strategija - daugiau moralinis visų sektoriaus dalyvių, išskyrus prekybininkus, įsipareigojimas be oficialių antspaudų ir ministro vizos. Ar ši strategija duos efektą, žemės ūkio viceministro Sauliaus Savickio manymu, priklausys nuo pačių sektoriaus dalyvių. „Kaip matote, ši strategija nėra patvirtinta nei ministro, nei Vyriausybės. Ir ji nebus jokiu kitu dokumentu patvirtinta, tik šiandien pasirašyta visų sektoriaus dalyvių, kurie sutarė ir įsipareigojo pagal ją dirbti. Jeigu kas nors iš šios grandinės pasakys, kad jiems nebeįdomu, tai bus jų moralinė atsakomybė, kad nevykdo įsipareigojimų. Bet jeigu norime gyventi geriau, norime stabilumo, kiek įmanoma jo turėti nestabilioje rinkoje, turime veikti bendrai, nes visi sektoriaus dalyviai vieni kitiems yra svarbūs", - motyvus, kodėl naujoji strategija neturėtų dulkėti stalčiuose, išsakė viceministra.

Dar rugpjūtį ministras B. Markauskas buvo pripažinęs, kad rengiant strategiją labai sunkiai sekasi rasti bendrą sutarimą. S. Savickis neneigė, kad diskusijų išties buvo labai daug ir teko leistis į kompromisus. Daugiausia diskutuota, kaip turi augti pieno sektorius - individualiai ar kooperuotai. „Sunkiausia buvo kalbėti už save, nes kiekviena darbo grupė tarsi geriausiai žinojo, ką turi daryti kita, o ne ką patys turi padaryti, - ironizavo viceministras. - Bet sutarėme, kuria kryptimi eisime. Kompromisų reikėjo, bet ieškant ir norint jų galima rasti. Tai, kad visi atvažiavo pasirašyti deklaracijos dėl bendrai priimtos sektoriaus plėtros strategijos, rodo, kad vieni be kitų negalime, visi sektoriaus dalyviai yra vienodai svarbūs."

Vis dėlto vienas svarbus sektoriaus žaidėjas kuriant strategiją nedalyvavo - tai prekybininkai. Nors daugelis strategijos kūrėjų ir dalyvių iš tiesų viliasi, kad tai bus žingsnis pirmyn, pirmiausia kalbant apie pieno supirkimo kainą, tačiau supranta ir tai, kad prekybininkų apetitui ši deklaracija jokios įtakos neturės.

Saulius Savickis
Saulius Savickis

Žemės ūkio viceministro Sauliaus Savickio nuomone, strategijos efektyvumas priklausys tik nuo pačių sektoriaus dalyvių

S. Savickis tiki, kad strategijos tikslus galima įgyvendinti ir be prekybininkų dalyvavimo. „Tai, kas yra suderinta su pieno gamintojais, perdirbėjais ir valstybe - pieno kainą pririšti prie pasaulinių kainų. Tad ar vienaip elgsis prekybininkai, ar kitaip, visą papildomai pagamintą pieną - strategijoje numatėme didinti gamybą - eksportuosime, nes Lietuvoje jo niekas nesuvartos", - teigė viceministras.

LŽŪBA direktorius J. Sviderskis sutiko - nelabai gerai, kad nėra prekybininkų. „Tai senas klausimas, apie kurį dar kalbėjome, kai svarstėme dėl Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo, ir prekybininkai jį palenkė savo linkme. Tas pats ir čia, kalbant apie pieno sektoriaus plėtros strategiją. Reikia tikėtis jų geranoriškumo, bet praktiškai to nebūna, netikiu ir šįkart. Jeigu jie dalyvauja žaidime, tai žaidžia tik dėl akių", - J. Sviderskis nėra tikras, ar prekybininkai netaps naujai pasirašytos strategijos stabdžiu.

Į klausimą, ar ši deklaracija netaps nieko verta, kaip prieš keletą metų parengta Nacionalinė gyvulininkystės programa, LŽŪBA vadovas atsakė: „Gerą norą mes parodėme. Parodėme ir prekybininkams, kad galime dalyvauti kartu, jeigu norime Lietuvai gero. Juk pieno ūkis kuria darbo vietas kaime, padeda išsaugoti gyvybingus rajonus. Bet Laurynas Vilimas (Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius - red. past.) į pokalbius ateina jau su kita nuomone, jis tik vykdytojas. Todėl seniai ir kalbame, kad pirmoji valdžia - Seimas, Vyriausybė, Prezidentūra - turi priimti sprendimus ir sudėlioti visus taškus, kalbant apie pelną, jo ribojimą ir visa kita."

Tiek J. Sviderskis (kairėje), tiek J. Talmantas (centre) bei J. Vilionis pasigedo prie deklaracijos prisijungiant prekybininkų atstovų

LŪS pirmininkas J. Talmantas palankiai sutiko naują pieno sektoriaus žingsnį. „Seniai reikėjo. Tai, kad pieno gamintojai ir perdirbėjai savo noru susitiko ir pasirašė deklaraciją, rodo, kad jų santykiai šiltėja. Bet reikėtų ir kitos deklaracijos, kurią pasirašytų ir prekybininkai, tik nežinau, ar to sulauksiu, kol dar dirbsiu žemės ūkyje. Tai būtų visa apimantis dokumentas. Vis dėlto, matydami šylančius visų sektoriaus dalyvių santykius, šitą deklaraciją, noriu tikėti, kad deklaraciją pasirašys ir prekybininkai. Aišku, reikia dirbti, juos įtikinti. Bet jeigu jie norės vietinės produkcijos, kurią daugiausia perka ir Lietuvos gyventojai, kito kelio neturės", - kalbėjo J. Talmantas.

„Mūsų tikslas, kad Lietuvos pieno gamintojas už litrą pieno gautų 45 euro centus", - teigė J. Vilionis. Tik jis nėra tikras, ar tai pavyks pasiekti, jeigu savo apetito nesumažins didieji prekybininkai, kuriuos LPGA Tarybos pirmininkas pavadino „Lietuva Lietuvoje".

„Pieno centro" vadovas E. Simonis labai palankiai vertina pieno sektoriaus veiklos strategiją, kuri, jo manymu, gali pajudinti visus reikalus iš vietos. „Tik turime abejonių dėl tam tikrų krypčių - dėl visuotinės kooperacijos. Tai turi būti natūralus procesas, negalima priversti kooperuotis", - didiesiems perdirbėjams, aišku, kooperacija nėra patraukli.

Vis dėlto, pasak E. Simonio, labai gerai, kad valstybė dalyvauja kuriant ilgalaikę sektoriaus strategiją, kuria agropolitiką, nes perdirbėjai jau seniai apie tai kalba. „Iki šiol vyko tik gaisrų gesinimas, mokant paramas. O latviai su pieno gamyba per 10 metų mus aplenkė 3-4 kartus, jau nekalbant apie estus, kurie lenkia mus keliolika kartų. Turime lygiuotis į kaimynus ir galbūt šios strategijos dėka tai pavyks."

Ar gali pieno supirkimo kaina pakilti iki 45 centų? „Kaina nepriklauso nuo gražių akių, lozungų, o tik nuo rinkos ekonomikos. Kai gali, pieno perdirbėjai visą laiką dalijasi pelnu su gamintojais. Ir dabar Lietuvoje kaina kilo daug sparčiau negu visoje ES", - teigė E. Simonis. Jo teigimu, stambūs ūkininkai jau gaudavo po 40 euro centų už litrą, kai ES vidurkis buvo 35 centai. Tačiau kainos vidurkis Lietuvoje vis dar yra vienas mažiausių Europoje.  

J. Sviderskis pasirašant deklaraciją pasigedo dar vieno žmogaus - aplinkos ministro, nes Aplinkos ministerija stipriai susijusi su žemės ūkiu. „Iš ten kyla daugybė gyvulininkystės ūkių suvaržymų, kuriuos reikėtų sumažinti. Mes tikrai neteršiame tiek gamtos, o saugome, kiek galime per Nitratų direktyvą, tręšimo planus, vandens monitoringus ir t. t. Jau ir mokslininkai aiškiai pasakė, kad ne gyvulininkystė kalta dėl klimato šiltėjimo ir purvas ant šio sektoriaus buvo nepelnytai pilamas", - tvirtino LŽŪBA direktorius.

Taigi, krizę po krizės išgyvenantys pieno sektoriaus dalyviai nusiteikę pagaliau kilti iš duobės ir gyventi europietiškai.

Strategines Lietuvos pieno sektoriaus plėtros strategijos kryptis skaitykite čia.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai