Agropolitika
Pieno gamintojų dvejonės: ar įstatymo pakeitimai duos naudos?
2018-09-26

Kaunas. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) posėdyje konstatuota, kad sektoriaus padėtis išlieka sudėtinga ir jokių prošvaisčių nematyti.

LPGA prezidentas Jonas Vilionis teigė, kad pieno gamintojai niekaip neranda atsakymo, kodėl Lietuvoje mokama mažiausia visoje ES kaina už pieną. Kodėl galutinėje pieno kainoje prekybininkams tenka 36 proc., o gamintojams – tik 23 proc.? Ir ar normalu, kad ūkininkas, norėdamas Vilniuje nusipirkti litrą vandens, turi parduoti 5-7 l pieno? Ūkininkai negali investuoti, modernizuoti ūkių, ką jau kalbėti apie tai, kad iš 44 tūkst. pieno gamintojų tik 30 proc. turi melžimo ir šaldymo įrangą. Tarp didesnių problemų J. Vilionis įvardijo ir dažnas NMA patikras – jų žadėta mažinti, bet taip nėra. „Jeigu Lietuvai nereikia pieno sektoriaus, gal visi eikime grūdų auginti“, - kalbėjo J. Vilionis.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos posėdyje aptartos sektoriaus aktualijos

Šįkart LPGA į posėdį pasikvietė žemės ūkio viceministrę Ausmą Miškinienę, kuriai iš anksto pateikė konkrečius klausimus. Pripažinusi, kad pieno sektorius – pats sunkiausias ir sudėtingiausias žemės ūkyje, ji taip pat konstatavo, kad negali pranešti didelių ir gerų naujienų. Tik tiek, kad investiciniuose projektuose pieno ūkiams išlieka prioritetas, dar vienas šaukimas teikti projektus bus lapkritį-gruodį, kuriam numatyta 12 mln. Eur.

Biržų r. ūkininkė Vaidutė Stankevičienė teiravosi dėl paramos nukentėjusiems nuo sausros, nes ūkiai nepasigamino pašarų, dėl to gali tekti parduoti apie trečdalį karvių. „Negauti trečdalio grūdų derliaus yra viena, bet parduoti trečdalį karvių – labai skausminga. Kai kurios valstybės skiria paramą pirkti pašarams, o Lietuva“, - teiravosi ūkininkė. Kubilių ŽŪB direktorius Alvydas Miliūnas pastebėjo, kad tokių nuostolių iki šiol nėra buvę.

LPGA tarybos narių (iš kairės) Andrejaus Štombergo, Alvydo Miliūno, Albino Juso, Albino Šneiderio nuotaika neatrodė kupina optimizmo

Plungės ŽŪK „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas vardijo įspūdingas sumas, kurias skiria nuo sausros nukentėjusiems ūkiams kai kurios kitos ES valstybės, o Lietuvoje, pasak jo, net nuostoliai nepaskaičiuoti. Viceministrė A. Miškinienė teigė, kad kitos šalys skiria paramą iš nacionalinių lėšų, o iš ES biudžeto jokių išmokų nebus, nes tai draudiminis įvykis.

„Ministro nuomone, sausros nuostoliai yra reikšmingi ir, jeigu yra galimybių, jie gali būti atlyginami. Todėl ministerija rengia kreipimąsi į Vyriausybę dėl paramos nukentėjusiems nuo sausros, tačiau ar ji bus skirta, šiandien dar niekas negali pasakyti. Tai bus argumentų kova“, - sakė viceministrė. Dėl liūčių, pasak jos, buvo paprasčiau – tai nebuvo draudiminis įvykis, todėl paramą skyrė ir EK, ir valstybė.

Žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė sulaukė daugybės pieno gamintojų klausimų

Ūkininkas, ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas (šias pareigas jis dar eina iki visuotinio narių susirinkimo) Naglis Narauskas teiravosi viceministrės dėl pieno sektoriaus plėtros strategijos likimo, kurią su didelėmis viltimis pasirašė visi sektoriaus dalyviai (išskyrus prekybininkus) praėjusių metų gruodžio 1-ąją. A. Miškinienė, perimdama šią sritį, teigė pasigedusi protokolų, informacijos apie galutinius sprendimus, tačiau daugiau ko nors pasakyti šiuo klausimu negalėjo.

Rengiamas įstatymo pakeitimas

Atskirai buvo aptartas klausimas dėl „Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo“ pakeitimo. Didelė visų suinteresuotų pusių diskusija numatyta spalio 4 d. Šiuo metu pateiktame įstatymo pakeitimo projekte siūloma naikinti pieno grupes, galimybes manipuliuoti kaina, kai pusę jos sudaro pienas, o kitą pusę – priedai. Siūloma nustatyti aiškų kainodaros principą, kad ūkininkas galėtų pasirinkti, pagal kurį jam skaičiuoti pieno kainą.

„Bet didelis klausimas, ar naujas įstatymas, dėl kurio susitarsime, išspręs esminę problemą, iš kurios kyla visos kitos – kai nėra normalios, konkurencingos kainos už superkamą pieną, galime turėti kokius norime įstatymus, pavadinti juos skambiausiais vardais, niekas nesikeis, - abejojo viceministrė. - Reikia tokio įstatymo, kuris realiai veiktų.“

N. Narauskas abejojo, ar, panaikinus kainų grupes, išliks kainų viešinimas. „Jeigu kainos vėl nebus viešinamos, mes grįšime prie tos neapibrėžtos situacijos, kuri buvo iki to įstatymo. Kitaip sakant, bus labai gerai galingesniems. Yra 269 šalies pieno ūkiai, kurie sugeba vystytis ir kurių dėka, tikimės, keisis Lietuvos pieno rinkos situacija, visi kiti ūkiai ekonomiškai ir derybiniu požiūriu yra neįgalūs, nes per maži. Tad jeigu mes panaikinsime nesąžiningų veiksmų įstatymą ir grįšime prie išskirtinai liberalių santykių, ar Žemės ūkio ministerija ir Pieno gamintojų asociacija tikisi kokio nors proveržio? Ir, jeigu jis įmanomas, tai kieno sąskaita? Jeigu būtų patvirtintas įstatymo pakeitimas toks, koks dabar siūlomas, kokios būtų pasekmės?“ – kalbėjo N. Narauskas.

Viceministrė teigė tik svarsčiusi, ar įstatymą naikinti, ar keisti, akcentuodama, kad svarbiausia rasti paveikius metodus ir būdus, priemones, kad šalies pieno gamintojams būtų geriau. „Idėja naikinti įstatymą šiandien net neskamba. Pradėjusi eiti viceministrės pareigas, visų suinteresuotų pusių klausiau nuomonės, tačiau jokių argumentų, kad įstatymo nereikia, nebuvo. Nuskambėjo tik J. Vilionio mintis, kad jeigu į įstatymą nebus įtraukti prekybininkai, tai tokiu atveju to įstatymo ir nereikia. Bet mes už įstatymą, už tokį, kuris tenkintų daugumą ir teiktų realią naudą“, - tikino A. Miškinienė.

Per pirmuosius pasitarimus, pasak jos, buvo kalbėta, kad gamintojų grupes galbūt reikia naikinti, nes jos eliminuoja mažuosius ir jų teisę derėtis bei gauti didesnę kainą. Jos nuomone, grupės gali likti, tik galbūt reikia kalbėti apie išimtis, kad gamintojai neatsidurtų žemesnėje grupėje, iškritus kelioms karvėms. Todėl ministerija ir kviečia visus į diskusiją spalio 4 d., tiesa, šįkart dar be prekybininkų. „Kai sudėliosime visi savo mintis, tada kviesimės ir prekybininkus“, - teigė viceministrė.

J. Vilionis replikavo, kad „įstatymas buvo, grupės buvo, bet pieno kaina kaip mažėjo, taip mažėjo.“ ŽŪK „Lietuviškas pienas“ vadovas Vytautas Lekešys šio įstatymo atžvilgiu išvis skeptiškai nusiteikęs: „Įstatymas veikia 3 metus, kokią naudą jis mums atnešė?“

LPGA tarybos pirmininko Jono Vilionio laukia sunki misija surasti sutarimą dėl įstatymo pakeitimo tarp pačių pieno gamintojų

N. Narauskas atrėmė, kad per metus pieno gamintojai gavo 20 mln. Eur daugiau. „Tai yra skirtumas tarp žemiausios ir aukščiausios kainos, ir tai yra tas skirtumas, kurio, jeigu nebūtų skaidraus viešinimo, kuris didina konkurenciją ir labai sunkina gyvenimą pieno perdirbėjams, tie 20 mln. nebūtų pasiekę pieno gamintojų ir likę perdirbėjų pelnuose. Ir nereikia net diskutuoti, ką tas įstatymas davė – jis gina interesus tų, kurie patys rinkoje negali atstovauti savo interesams“, - griežtai kalbėjo N. Narauskas. Tačiau V. Lekešio nuomone, tai „makaronų kabinimas“, nes šįmet per 8 mėn. pieno gamintojai negavo 16 mln. Eur.

V. Stankevičienė įsitikinusi, kad už pieną turi būti mokama vienoda kaina, o visa kita – surinkimo, šaldymo ir visi kaštai. Tad akivaizdu, kad net patiems pieno gamintojams bus nelengva susitarti, koks turi būti vadinamasis pieno įstatymas.

Viceministrės atsakymai į LPGA tarybos klausimus

Kodėl buvo sumažinta pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną 2018 m.?

Pereinamojo laikotarpio parama 2018 m. numatyta 14 Eur/t parduoto pieno (2015 m. buvo 15,3 Eur/t). 99 proc. paramos jau išmokėta. Ši parama skiriama tiems pieno gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006-2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą. Neturime pasirinkimo perskaičiuoti ir šią paramą skirstyti pagal dabartinį kiekį. Mes tik turime pasirinkimą arba skirti pereinamojo laikotarpio paramą, arba neskirti. Yra nustatyta, kad ši parama mažiausiai po 5 proc. turi mažėti.

Kokios galimybės padidinti susietą paramą už pienines karves iki 150 Eur?

Šiai metais numatyta, kad ši parama yra 107,32 Eur. Galimybių padidinti šią paramą yra, bet tuomet turėtume susitarti, kuris sektorius gaus mažesnę paramą, negu gauna dabar. Kvota nebus didesnė, galimas tik lėšų perskirstymas viduje. Bet šitą klausimą galima kelti Patariamojoje ministro taryboje ir diskutuoti. Vyktų argumentų ir skaičių kova tarp visų sektorių, kurie gauna susietąją paramą.   

Lietuvos Kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sričiai „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ iki laikotarpio pabaigos prašome skirti 100 mln. Ką ŽŪM padarė, kad būtų padidintas priemonės intensyvumas pieno gamintojams iki 70 proc.?

Numatyti 70 proc. intensyvumo neleidžia reglamentas, kuris numato, kad maksimalus paramos intensyvumas – 50 proc. Toks gyvulininkystės projektuose yra ir visada buvo. Pakeisti reglamentą neįmanoma.

Ar būtų galima sudaryti sąlygas iš programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ lėšų įsigyti pieninių veislių karvių ir telyčių?

Deja, negalima. Tai nėra tinkamos finansuoti išlaidos pagal investicinį formatą. Bet, mano žiniomis, būtų galima naudotis parama pagal sritį veisliniams gyvūnams įsigyti.

Kada bus pradėtos mokėti pilotinės TI išmokos 2018 m.? Kiek planuojama išmokėti iki metų pabaigos?

Avansai bus pradėti mokėti nuo spalio 16 d. Iki gruodžio 1 d. planuojama išmokėti 88 proc. avansinių išmokų, iki metų pabaigos bus išmokėta didžioji dalis. Nauja žinia, kuri leis ūkiams, esantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, padidinti apyvartines lėšas - avansai bus mokami ir jiems.

Ar bus padidinta žymėto kuro norma už pievas?

Ministro pirmininko pavedimu yra peržiūrimos normos, kad jos būtų padidintos. Bet tai neįvyks labai greitai. Greitesnė žinia – atsižvelgiant į praėjusių metų liūtis, kai reikėjo papildomai važiuoti į laukus, yra parengtas Vyriausybės nutarimas, kuriam neformaliai jau pritarė kitos ministerijos, kad papildomos kuro normos šiais metais pasiektų tuos ūkius, kurių pasėliai žuvo. Taip pat yra siūlymas iš šių metų normos neišskaičiuoti tų 15 proc. kuro, kurie buvo paimti avansu praėjusiais metais. Tikiu, kad šiam siūlymui bus pritarta.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai