Agropolitika
Pešamos žąsys gagena, o ūkininkai?
2017-06-20

Akademija (Kėdainių r.). Vyriausybė yra pasiūliusi nuo ateinančių metų atsisakyti mokestinių lengvatų žemės ūkiui, įpareigoti visus registruotus ūkininkus deklaruoti pajamas ir paversti juos socialinio draudimo ir gyventojų pajamų mokesčio mokėtojais. Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdyje ASU Ekonomikos ir vadybos fakulteto prof. dr. Astrida Miceikienė pasidalijo mintimis apie tokios pertvarkos pasekmės žemdirbiams.

Finansų ministerijos parengtas mokesčių pertvarkos planas grindžiamas teiginiu, kad mokestinės naštos pasiskirstymas pagal atskiras veiklos rūšis yra netolygus, o lengvatos, taikomos tam tikroms asmenų kategorijoms, nepasiekia joms keliamų tikslų ir nėra efektyvios bei socialiai teisingos.

Žemės ūkiui - jokių išimčių

Siūloma suvienodinti visų individualia veikla užsiimančių asmenų, vadinasi, ir ūkininkų socialinio draudimo įmokų skaičiavimo tvarką - SODROS įmokas skaičiuoti nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų, suvienodinti įmokų lubas (28 vidutiniai darbo užmokesčiai per metus, 1 VDU sudaro 741 eurą) ir panaikinti įmokų grindis, t. y. mažiausią įmokų sumą savarankiškai dirbantiems, kad įmokos būtų mokamos nuo uždirbtų pajamų.

Kaip verslumo skatinimo priemonė siūlomos 1 metų pelno mokesčio „atostogos" smulkiajam verslui pradėti ir 1 metų SODROS įmokų „atostogos" pirmą kartą savarankišką veiklą pradedantiems asmenims (galimybė nemokėti šių įmokų 1 kartą per 10 metų, jei 10 metų nevykdė komercinės veiklos).

Atskirai pateikiami žemės ūkio sektoriaus apmokestinimo pertvarkos pasiūlymai – suvienodinti fizinių ir juridinių žemės ūkio sektoriaus asmenų (ūkininkų ir bendrovių) apmokestinimą, atsisakyti pelno, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir akcizų lengvatų, kurios esą pažeidžia apmokestinimo principus ir yra neefektyvios.

Taip pat siūloma apmokestinti gyventojų (šeimos) brangų nekilnojamąjį turtą, taikant progresinių mokesčių tarifą, t. y neapmokestinti turto iki 220 tūkst. eurų vertės, o brangesniam taikyti 0,5-2,0 proc. tarifą.

Siūlomos priemonės inovacijoms ir investicijoms skatinti. Kadangi kuriant naujas gerai apmokamas darbo vietas būtina pritraukti daugiau investicijų (kad verslo subjektai daugiau investuotų į naujas technologijas), planuojama sumažinti nuo 15 iki 5 proc. pelno mokestį išradimų komercializavimui juridiniams asmenims, o dabar esančią pelno mokesčio lengvatą investuojantiems į technologinį atsinaujinimą padidinti nuo 50 iki 100 proc. Taip pat žadama nustatyti SODROS įmokų lubas - maksimalią 120 VDU (20 753 Eur) sumą, nuo kurios būtų skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, siekiant pritraukti užsienio investicijų.

Pokyčiai ūkininkams

Kaip pasikeistų ūkininkų apmokestinimas? Šiuo metu PVM mokėtojais esantys ūkininkai moka 5 proc. nuo pajamų iš žemės ūkio veiklos, o GPM nemoka. Ūkininkų ne PVM mokėtojų pajamos iš žemės ūkio veiklos neapmokestinamos, o pajamos už kitos produkcijos realizavimą apmokestinamos 5 proc. Po pertvarkos visi ūkininkai mokėtų GPM, kuris priklausytų nuo apmokestinamųjų pajamų (t. y. per metus gauto pelno dydžio).

Individualios veiklos pelnas, neviršijantis 10 000 eurų per metus, būtų apmokestinamas 5 proc., didesnis - daugiau, maksimalus tarifas sudarys 15 proc. ūkininkams ir kitiems asmenims, gaunantiems 30 000 eurų pelno per metus. Visiems individualia veikla užsiimantiems asmenims šiuo metu taikomi 2 tarifai: gamybinė veikla apmokestinama 5 proc., o intelektinė - 15 proc. tarifu.

„Jeigu bus nustatyta, kad visi asmenys turi mokėti GPM, tai ir ūkininkams atsiras prievolė deklaruoti pajamas ir tvarkyti apskaitą. Žinoma, galima mokėti mokesčius ir netvarkant apskaitos, bet tada reikėtų mokėti GPM nuo 70 proc. savo pajamų. Išeitų, kad ūkininkų pelningumas sudaro 70 proc. Tie ūkininkai, kurie norės skaičiuoti mokesčius nuo realaus pelno, bus priversti tvarkyti apskaitą, o apskaita turės būti pagrįsta dokumentais", - aiškino A. Miceikienė.

Ji paskaičiavo, kaip gali keistis atskirų ūkininkų kategorijų apmokestinimas pritaikius minėtus pertvarkymus. Pavyzdžiui, palyginti su šiandiena, nuo 5000 eurų pelno maždaug 200 eurų daugiau mokėtų ūkininkas ne PVM mokėtojas, o ūkininkas PVM mokėtojas mokėtų apie 120 eurų mažiau. Kai pelnas sudaro 9120 eurų, ūkininkas ne PVM mokėtojas, kuris nedeklaruoja pajamų, mokėtų apie 370 eurų daugiau, o kuris deklaruoja - apie 130 eurų daugiau; ūkininkui PVM mokėtojui mokestinė našta sumažėtų 230 eurų.

Nuo 15 000 eurų pelno daugiau mokesčių mokėtų visi ūkininkai (nes didėtų tarifai ir SODROS lubos): PVM mokėtojams mokesčių našta padidėtų papildomai 1150 eurų, ne PVM mokėtojams, kurie nedeklaruoja pajamų - 2050 eurų, o deklaruojantiems pajamas našta išaugtų 1800 eurų. Jei ūkio pelnas sudaro 20 000 eurų - mokesčių suma, palyginti su šiandienine, išaugs nuo 1,8 iki 3,1 karto. Jei pelnas sieks 20 753 eurus (t. y. 28 VDU) mokesčiai padidės 2-3 kartus, nes bus taikomas jau 10 proc. GPM.

Papildoma našta - deklaravimas

Ūkininko pelnas arba apmokestinamosios pajamos - tai visos ūkio pajamos be gaunamų dotacijų ir subsidijų, atėmus sąnaudas, kurios vadinamos leidžiamais atskaitymais.

Lietuvoje leidžiamos dvi pelno apskaičiavimo taisyklės fiziniams asmenims. Pirma, pagal apskaitą, t. y. tuomet tenka fiksuoti ir skaičiuoti visas pajamas, rašyti sąskaitas. Antra, jei nenorima skaičiuoti išlaidų, t. y. netvarkyti apskaitos, tuomet galima iš savo pajamų atimti 30 proc. sąnaudų, nepagrindžiant jų dokumentais.

„Vadinasi, tokiu atveju apmokestinamosios pajamos arba pelnas bus lygus 70 proc. ūkininko pajamų, t. y. pelningumas sudarys 70 proc. Jei tokia išeitis netinka, tuomet galima minusuoti faktiškai patirtas dokumentais pagrįstas sąnaudas, žodžiu, tvarkyti apskaitą, kaip tai daro individualia veikla užsiimantys asmenys", - aiškino A. Miceikienė.

Mokslininkė analizavo pelningos ūkių veiklos galimybes priklausomai nuo ūkio dydžio ir šakos. Didžioji dalis ūkių iki 8 EDV dirba nuostolingai, išgyvena iš dotacijų, išskyrus daržininkystės ir kitos gyvulininkystės (ne mėsinės ir ne pieninės) ūkius. Jeigu bus nustatyta prievolė deklaruoti ir apskaityti pajamas, o šie ūkiai to nevykdys, tai jų gaunamos išmokos pateks į apmokestinamųjų pajamų kategoriją, ūkių situacija smarkiai pablogės.

Panaši yra ir 8-15 EDV dydžio ūkių (išskyrus daržininkystės, grūdų ir kai kurių pieno ūkių) situacija.

Stambesnių - 100-250 EDV dydžio - ūkių grupėje pelninga veikla yra cukrinių runkelių, javų, rapsų auginimas, daržininkystė, mėsinė galvijininkystė, pienininkystė ir kt. Stambesni kaip 250 EDV dydžio ūkiai visi dirba pelningai.

Anot prof. A. Miceikienės, pertvarkant mokesčius, reikėtų orientuotis į tai, kad išliktų smulkieji ir vidutiniai ūkiai, kurie yra ne PVM mokėtojai, jų tikslas – ne prekinė didelių apimčių gamyba, o gyvybingumo palaikymas. Kadangi šie ūkiai nėra PVM mokėtojai, jų mokesčių našta išaugs, nes jie neturi teisės į PVM atskaitą.

„Mokestinių lengvatų Lietuvoje analizė rodo, kad 2014-2015 m. lengvatos žemės ūkiui sudarė tik 12-13 proc. visų šalyje suteiktų mokesčių lengvatų", - pabrėžė A. Miceikienė.

Ūkininkų sąlygos investuoti į verslą prastesnės

Anot ASU mokslininkės, ūkininkų mokestinės sąlygos investuoti į savo verslą yra prastesnės nei juridinių asmenų. Jie neturi galimybės pasinaudoti lengvata sumažinti apmokestinamąsias pajamas dėl vykdomų investicinių projektų; neturi galimybės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų tris kartus įskaityti į leidžiamus atskaitymas (tokią galimybę turi juridiniai asmenys).

Galiausiai, ūkininkams neleidžiama į leidžiamus atskaitymus įskaityti žemės įsigijimo vertės. Per 2010-2014 m. laikotarpį didesni kaip 150 ha ūkiai žemei įsigyti vidutiniškai skyrė 18 tūkst. eurų per metus, o mažiausi ūkiai (iki 10 ha) - vos 168 eurus.

A. Miceikienė atkreipė dėmesį, kad ūkininkai gali pasinaudoti tik 50 proc. reprezentacinių sąnaudų įskaitymu į leidžiamus atskaitymus, o juridiniai asmenys gali įskaityti 75 proc. reprezentacinių sąnaudų.

Ūkininkams neleidžiama įvairinti veiklos, jie gali užsiimti tik žemės ūkio produktų gamyba, pirminiu perdirbimu ir paslaugų žemės ūkiui teikimu. Norėdami verstis kitokia veikla, ūkininkai kaip fiziniai asmenys priversti registruoti kitokią individualią veiklą ar kurti įmonę. Tai didina veiklos administravimo sąnaudas. Juridiniai asmenys gali verstis bet kokia nedraudžiama veikla.

Savo pranešimą prof. A. Miceikienė baigė žinomu posakiu: „Apmokestinimas - tai menas nupešti žąsį, kad gagenimo būtų kuo mažiau, o pūkų – kuo daugiau".

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai