Agropolitika
Pertvarkant veislininkystės įmones svarbiausia atsijoti tariamas paslaugas
2017-04-25

Kaunas. Žemės ūkio rūmų Veislininkystės komiteto nariai, matydami prasidėjusias veislininkystės proceso pertvarkas, pokalbio pasikvietė Žemės ūkio ministerijos atstovus. Apie rengiamą valstybinių įmonių pertvarką pripažintų veisėjų asociacijų vadovai norėjo daugiau sužinoti iš pirmų lūpų.

„Esu analizavęs daug veislininkystės įmonių, situacija liūdinanti. Tai pinigų išmetimas, jų veikla neefektyvi. Pažiūrėjus į ekonominius skaičius matome, kad valstybinis veislininkystės proceso valdymas žemės ūkį stumia į duobę. Iš tos duobės reikia išlipti, daugiau iniciatyvos atiduodant pripažintoms veislininkystės institucijoms ir patiems ūkininkams", - teigė Veislininkystės komiteto pirmininkas ir Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius dr. Edvardas Gedgaudas.

Apie rengiamą valstybinių įmonių pertvarką pripažintų veisėjų asociacijų vadovai norėjo daugiau sužinoti iš ŽŪM atstovų

Žemės ūkio viceministras Darius Remeika (nuo balandžio 27 d. jis pradės eiti VMVT direktorius pareigas) yra vienas veislininkystės sistemos pertvarkos iniciatorių. Jis visiškai pritarė E. Gedgaudo pozicijai ir neabejoja, kad reikia proveržio veislininkystėje. „Sistemą, mano supratimu, reikia keisti ir kurti efektyvesnę, labiau patenkinančią verslo, ūkininkų poreikius. Tačiau aparatas didelis ir greitai niekas nevyksta", - kalbėjo D. Remeika.

Žemės ūkio viceministras Darius Remeika neabejoja, kad reikia proveržio veislininkystėje

Galimi valstybės įmonių veiklos pertvarkymo būdai

ŽŪM Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento direktorė Virginija Žoštautienė informavo, kokie yra įmanomi valstybės įmonių pertvarkos teisiniai aspektai. Kol patys veislininkystės sistemos dalyviai galutinai neapsisprendė, kokių pokyčių reikia, ministerija konkrečių veiksmų taip pat negalėjo imtis, bet pramynė teisinius kelius ir išsiaiškino, ką gali padaryti. „O galime labai nedaug", - sakė V. Žoštautienė.

Pirmiausia buvo aiškintasi dėl viešos ir privačios partnerystės. Teoriškai tokia galimybė yra, bet praktiškai - nelabai. Pasak V. Žoštautienės, viešoji ir privati partnerystė paremta investicijomis, kuriomis tam tikrą (sutarties) laikotarpį prisideda privatus sektorius. Valstybė sutarties laikotarpiu leidžia naudotis infrastruktūra, bet čia atsiranda „kabliukų", nes skaičiuojama, per kiek metų atsiperka privačios investicijos ir pan., ir tai padėtį daro gana sudėtinga.

ŽŪM Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento direktorė Virginija Žoštautienėsupažindino su valstybės įmonių pertvarkos teisiniais aspektais

Svarstyta ir išperkamosios nuomos sutartis. „Susitikome su daugybės institucijų atstovais, ir išsiaiškinome, kad teoriškai tokia galimybė yra. Bet atsiranda problemų ir rizika valstybei: išperkamoji nuoma yra turto, tai reiškia, kad per tam tikrą laiko tarpą turtas atitenka privačiam subjektui, o akcijų vertė tuomet nuvertėja. Konkurencijos taryba tai mato kaip konkurencijos pažeidimą, o ieškant kitokių išeičių priešinasi Finansų ir Ūkio ministerijos. Taigi, šita būdas lyg ir iškart atkrenta", - aiškino ŽŪM atstovė.

Trečioji galimybė yra pati lengviausia - tai privatizavimas, nustatant tam tikras sąlygas. V. Žoštautienė mano, kad, sutarus su asociacijomis, tai būtų teisingiausias ir aiškiausias kelias. Tik turėtų būti nustatytos taisyklės, kas gali dalyvauti privatizavimo procese (pvz., kad turėtų patirties šioje srityje, įsipareigotų vykdyti veiklą ir pan.). Kadangi kai kurios veislininkystės funkcijos yra svarbios valstybei, pavyzdžiui, genofondo išsaugojimas, yra galimybė steigti viešąją įstaigą, atskyrus komerciją nuo valstybei reikalingų veislininkystės paslaugų. O dalininkais galėtų būti valstybė ir privatūs asmenys.

„O privatizavimas, nors daug kam baisiai atrodo, tai ne likvidavimas, jo nereikia bijoti", - tikino V. Žoštautienė. Termino, iki kada valstybės valdomos įmonės gali būti privatizuotos, nėra. Vyriausybė privatizuojamųjų objektų sąrašą atnaujina dukart metuose.

Veislininkystės komiteto nariai uždavė bene aktualiausią klausimą - ar UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė" bus prijungta prie valstybės įmonės „Pieno tyrimų"? Jų manymu, tai būtų logiškas sprendimas. Taip, ŽŪM yra pateikusi tokį pasiūlymą, tad tokia galimybė svarstoma. O paskutinė žinia, kad „Pieno tyrimus" bus svarstoma pertvarkyti į UAB, nors sprendimas dar nepriimtas.

„Pažiūrėjus į ekonominius skaičius matome, kad valstybinis veislininkystės proceso valdymas žemės ūkį stumia į duobę", - teigė Veislininkystės komiteto pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas (dešinėje)

Pripažintos veisėjų asociacijos, Veislininkystės komiteto narės taip pat ragino privatizuoti AB „Lietuvos veislininkystė", nes jų teigimu, tai yra grynai komercinė įmonė ir jokios valstybinės reikšmės neturi.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA), pasak jos direktorės Vilmos Živatkauskienės, buvo iš tų, kurie prašė neskubėti darant pertvarkas, kalbant apie UAB „Šilutės veislininkystė". Jiems priimtiniausias modelis atrodytų viešoji ir privati partnerystė, nes kitu atveju baiminasi netekti teisės į žemę.

„Dabartinė sistema nėra tobula, bet kol neturime nieko geresnio, visko besąlygiškai suardyti nenorime. Tikimės, kad į bendrovės valdybą atėję nauji nariai su asociacijos taryba padės išgryninti palankiausią veiklos modelį. Šiuo metu svarstome įvairius variantus. Bet gyvulių produktyvumo kontrolės paslauga mums be galo svarbi, labai svarbus kiekvienas tiriamas bulius, nes turi didelę įtaką bandai", - sakė LMGAGA direktorė.

Pasak jos, yra siekis produktyvumo kontrolę perimti asociacijai, bet tam reikėtų keisti teisės aktus. V. Žoštautienės manymu, šiuo atveju gal labiau tiktų viešosios įstaigos modelis, ji pagal panaudą ilgą laiką galėtų naudoti valstybės infrastruktūrą.

Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos pirmininkas prof. Artūras Stimbirys teiravosi, ar privatizavimo procesas nesutrukdys išsaugoti genofondinių gyvūnų? V. Žoštautienė sako, kad šiam tikslui, ko gero, geriausiai tiktų viešoji įstaiga, nes saugoti nykstančias gyvūnų veisles yra valstybės reikalas.

E. Gedgaudas pridūrė, kad tai visų veislininkystės darbe dalyvaujančių reikalas, bet, jo įsitikinimu, kol neįtrauksime komercinės veiklos į genofondo funkcijas, tol nieko nebus, tik „pinigų išmetimas", nes populiacija nesiplės, ją tik bus bandoma išlaikyti. „Nykstančių veislių saugotojai turi užsiimti ekonomine veikla, tarkime, populiarinti gaminius, produktus, kad būtų ekonominė nauda. Juk tokia yra ekonominė logika", - teigė E. Gedgaudas. V. Žoštautienė pritarė, kad daugelio specialistų manymu, šalia subsidijuojamos veiklos turi būti komercija.

Darbas dėl darbo valstybei nereikalingas

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas domėjosi, kokie planai dėl AB „Kiaulių veislininkystė". „Žinant tos įmonės situaciją, manau, sprendimas turėtų būti paprasčiausias - privatizavimas. O kas ten bus - ferma, skerdykla ar kažkas kita, nuspręs savininkas, nes šios įmonės teikiamų paslaugų mūsų asociacijai nereikia. Realiai visa kiaulių genetinė medžiaga įvežama iš užsienio (tuo keliu nuėjo ir Paukštininkystės asociacija), neskaičiuojant saugomų valstybės veislių", - griežtai kalbėjo A. Baravykas.  

D. Remeika pripažino, kad šiuose žodžiuose yra daug tiesos. „Jau pernai matėme - „Kiaulių veislininkystė" pati sau susiplanuoja darbus, kurių dalies gal reikia, o gal ir ne, padidina darbų apimtis, po to pateikia valstybei sąskaitą. Taip negali tęstis. Norėjosi greitesnės pažangos, bet tam tikras stabdis, mano akimis, buvo Veislininkystės priežiūros tarnyba", - atvirai kalbėjo viceministras. Beje, jis prasitarė, kad su šios tarnybos vadovu Viliumi Rekščiu sutarta, kad jis paliks savo postą.

Viceministras išsakė ir ministro Broniaus Markausko poziciją - nenuskriausti ūkininkų, kurie naudojasi valstybės įmonių teikiamomis paslaugomis. „Bet dirbtines paslaugas bandysime atsijoti, Juk ir gyvulių produktyvumą galima kontroliuoti pigiau, greičiau ir efektyviau. Darbas dėl darbo turi baigtis", - žodžių į vatą nevyniojo D. Remeika.

Veislininkystė iki šiol buvo ta sritis, kur laužyta daug iečių, ypač kalbant su valstybinių veislininkystės įmonių vadovais. Šįkart veislininkystės asociacijos su ŽŪM atstovais rado bendrą kalbą, bent kol neprasidėjo konkretūs įmonių pertvarkymo darbai.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai