Agropolitika
Perteklinis biudžetas ūkininkams žada mokesčių permainas
2017-10-12

Vilnius. Finansų ministerijos paruoštas kitų metų valstybės biudžeto projektas yra perteklinis. Prognozuojama, kad iš keturių pagrindinių mokesčių (pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno) bus surinkta apie 6,6 proc. daugiau lėšų, o tai susiję ir su žemdirbių apmokestinimo pakeitimais.

Prognozuojama, kad 2018 metų valstybės biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys 9,1 mln. eurų, arba 6,9 proc. daugiau, palyginti su 2017 metais patvirtintu planu.

Numatoma, kad iš 4 pagrindinių mokesčių (pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno), kurie sudaro apie 89 proc. valstybės biudžeto pajamų be Europos Sąjungos ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, bus gauta apie 6 mln. eurų, arba 6,6 proc. daugiau, nei planuota gauti 2017 metais.

Derybos dėl kitų  metų valstybės biudžeto asignavimų su ministerijomis prasidėjo nuo „pokyčių krepšelio" formavimo. Vyriausybė ragino ministerijas mažinti išlaidas, atsisakyti neefektyvių paslaugų ir neprioritetinių sričių finansavimo. Tokiu būdu į pokyčių krepšelį pateko apie 230 mln. eurų, iš kurių 25 mln. sutaupė Žemės ūkio ministerija.

Valstybės biudžeto asignavimai Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros skatinimo programai 2018 m. didėja 13,1 mln. eurų. Pokytį nulemia tai, kad nuo funkcijų vykdymo, valstybės pagalbos priemonių ir kt. nacionalinių priemonių voko nurėžta 17 mln. eurų, nuo specialios tikslinės dotacijos - beveik 2,5 mln. eurų, o pridedama tiesioginėms išmokoms ir rinkos reguliavimo priemonėms 23,4 mln. eurų, Kaimo plėtros programos priemonėms - 9,1 mln. eurų.

Žuvininkystės plėtros ir konkurencingumo programos lėšos mažinamos 4,8 mln. eurų, žemės tvarkymo ir administravimo programos - 1,1 mln., o fitosanitarijos, augalų dauginamosios medžiagos ir grūdų kokybės kontrolės, veislių tyrimų programos finansavimui bus skirta 351 tūkst. Eur mažiau.

Iš viso kitais metais Lietuvos žemės ūkis turėtų sulaukti 826,7 mln. eur ES ir kt. tarptautinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, iš kurių bendrojo finansavimo lėšos sudarys 81,3 mln. eurų.

Valstybės planuojamoms žemės ūkio srities kapitalo investicijoms, taip pat kitam ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti 2018 metais numatoma skirti 31 mln. eurų, iš jų 24,2 mln. - ES ir kt. tarptautinių finansinių lėšų.

Keisis apmokestinimo sistema

Nuo kitų metų prasideda žemės ūkio perėjimo į bendrą apmokestinimo sistemą 2 metų laikotarpis. Nustatoma 45 tūkst. eurų riba, kuria pasiekę ūkininkai turės registruotis PVM mokėtojais.

Ūkininkams aktualu ir tai, kad nebelieka veiklos rūšių skirstymo į 5 ir 15 proc. Mokesčio dydis priklausys ne nuo veiklos rūšies, o nuo realaus individualios veiklos pelno. Tai numatyta Seimui pateiktame Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projekte.

Šiuo metu ūkininkų ar kitų žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų per mokestinį laikotarpį visos gautos (uždirbtos) pajamos iš žemės ūkio veiklos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu tais atvejais, kai šias pajamas gaunantis gyventojas yra PVM mokėtojas. Šioms pajamoms, atėmus leidžiamus atskaitymus, taikomas sumažintas  5 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai žemės, kuri savo esme yra pagrindinis jų pajamų uždirbimo šaltinis, įsigijimo išlaidų negali atskaityti iš pajamų.

Siūloma individualios veiklos apmokestinimo lygį reguliuoti mažinant apskaičiuotąjį gyventojų pajamų mokestį, t. y. taikyti vadinamąjį mokesčio kreditą, kurio dydis būtų apskaičiuojamas pagal nustatytas formules. Tais atvejais, kai individualios veiklos pelnas neviršija 10 000 eurų per metus, jis būtų apmokestinamas 5 procentais; kai metinis pelnas viršytų 10 000 eurų per metus, jam būtų taikomas mokesčio tarifas palaipsniui kiltų, kol pasiektų toliau jau nekintantį 15 proc. tarifą (kai pelnas siektų 30 000 eurų per metus.)

Teigiama, kad dėl šių pakeitimų 29 proc. individualia veikla besiverčiančių gyventojų gaus „į rankas" daugiau pajamų, 7 proc. gyventojų pajamos sumažės, o 64 proc. - nesikeis.

Įsigaliojus projektui, visos individualios veiklos pajamos galės būti mažinamos įstatyme nustatytomis išlaidomis (iki šiol tokia galimybe galėjo pasinaudoti tik asmenys, kurių pajamos apmokestinamos 15 proc. dydžio pajamų mokesčiui).

Įstatymo projekte siūloma naują individualios veiklos apmokestinimo schemą taikyti ir iš individualios žemės ūkio veiklos gautoms pajamoms, jei šios pajamos viršija registravimosi PVM mokėtoju ribą (45 000 eurų).

Finansų ministerijos teigimu, toks iš individualios žemės ūkio veiklos gautų pajamų apmokestinimas leistų užtikrinti, kad nebūtų sudaromos išskirtinės apmokestinimo sąlygos vienam iš ekonominių sektorių, ypač įvertinus tai, kad efektyvūs pajamų mokesčio tarifai, taikomi pajamoms iš žemės ūkio veiklos, yra palyginti žemi ir tam tikrais atvejais neproporcingi gaunamų pajamų dydžiui.

Kartu siekiant, kad ūkininkams ir kitiems asmenims, gaunantiems pajamų iš žemės ūkio veiklos, atsirandanti mokesčių našta didėtų palaipsniui, ir įvertinus žemės ūkio veiklos specifiką (sezoniškumas, nepakankamas verslo lankstumas, žaliavų kainų kintamumas, ilgas gamybos ciklas ir lėtas kapitalo apyvartumas, žemės ūkio produktų gendamumas, klimato sąlygų ir pan. įtaką veiklos rezultatams), siūlomas pereinamasis laikotarpis (bendra individualios veiklos apmokestinimo sistema visiškai bus taikoma 2020 metais sumokant gyventojų pajamų mokestį už 2019 metais apskaičiuotas apmokestinamąsias pajamas).

Įvertinus tai, kad žemės ūkio paskirties žemė yra pagrindinis pajamų iš žemės ūkio veiklos uždirbimo šaltinis, siūloma numatyti galimybę iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti tokios paskirties žemės, naudojamos žemės ūkio veikloje, įsigijimo išlaidas.

Mokesčius privalės skaičiuoti nuomininkai

Įstatymo projekte siūloma aiškiau išdėstyti pajamų rūšių, priskiriamų A ir B klasėms, sąrašus, kartu numatant, kad A klasei priskiriamos ir pajamos iš nekilnojamojo turto nuomos, gautos iš individualią veiklą vykdančių gyventojų (šis pakeitimas ypač aktualus ūkininkams, nuomojantiems žemės sklypus iš vietos gyventojų, kurie paprastai yra vyresnio amžiaus, dažnai patys negali pasirūpinti pajamų deklaravimu ir mokesčio sumokėjimu pasibaigus mokestiniam laikotarpiui). Taigi prievolė sumokėti mokesčius teks ūkininkams.

Kartu Įstatymo projekte siūloma atsisakyti individualios veiklos pajamoms, gautoms iš darbdavio, taikomos išimties - siūloma tokias pajamas laikyti ne A klasės, o kaip ir kitas individualios veiklos pajamas - B klasės pajamomis (tai aktualu ūkininkams, dirbantiems kooperatinėse žemės ūkio bendrovėse ir parduodantiems savo užaugintą produkciją toms bendrovėms - pagal dabartinį reguliavimą kooperatinės bendrovės, išmokėdamos išmokas už žemės ūkio produkciją, nuo visos išmokamos sumos išskaičiuoja 5 procentų pajamų mokestį, kurį ūkininkai gali susigrąžinti tik deklaruodami metines pajamas, t. y. tokiu būdu įšaldomos ūkininkų apyvartinės lėšos).

MŪ inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai