Vilnius. Žemės ūkio ministerija apsisprendė perskirstyti ES bendrosios žemės ūkio politikos paramos lėšas: perkelti 50 mln. eurų iš tiesioginių išmokų į kaimo plėtros voką. Dalis žemdirbių bendruomenės tam prieštaravo. Lėšų perskirstymas leis užtikrinti išmokų mokėjimą ekologiniams ūkiams ir ūkininkaujantiems nepalankiose žemėse.

Anot Žemės ūkio ministerijos, perskirstyti buvo galima iki 15 proc. visos 2018 ir 2019 metų tiesioginių išmokų sumos, t. y. 151 mln. Eur. Tačiau nuspręsta perskirstyti tik būtiniausią trūkstamų lėšų dalį - 50 mln. eurų.

Finansų ministerija sutiko Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programai skirti papildomų bendrojo finansavimo lėšų - iš viso beveik 73 mln. Eur. Tai reiškia, kad kartu su I ramsčio lėšomis (50 mln. Eur) bendras KPP biudžetas galėtų padidėti maždaug 123 mln. Eur.

Dėl lėšų perskirstymo bendra tiesioginių išmokų suma 2018 m. sumažės 3,4 proc., o 2019 m. - 6,45 proc. Paskaičiuota, kad dėl to pagrindinės išmokos sumažėtų vidutiniškai po 1-2 eurus už ha 2018 metais ir po 3-4 eurus už ha 2019 metais.

ŽŪM teigimu, net ir po šių sumažinimų bendra tiesioginių išmokų suma kasmet didės po maždaug 8 mln. Eur. Tiesioginėms išmokoms 2017 m. numatyta 467,1 mln. Eur, 2018 m. ši suma sudarys 475,3, 2019 m. - 483,7 mln. Eur.

Peržiūri gamtinių kliūčių žemėlapį

Lietuvoje daugiau kaip 44 proc. žemės ūkio paskirties žemės ploto priskirta prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių. 2007-2013 m. vietovėms su gamtinėmis kliūtimis paremti buvo skirta 338,3 mln. Eur, o 2014-2020 m. laikotarpiu - tik 287 mln. Eur.

Viena iš tokio sumažėjimo priežasčių - 14 proc. sumažėjęs bendras 2014-2020 m. Kaimo plėtros programos finansavimas, lyginant su ankstesniu laikotarpiu.

Anot ŽŪM pranešimo, finansinio laikotarpio pradžioje tiksliai suplanuoti lėšų poreikį buvo sudėtinga, nes ES reglamentai reikalauja iki 2017 m. pabaigos įvertinti vietovių su gamtinėmis kliūtimis teritorijas pagal naujus biofizikinius bei moksliškai pagrįstus kriterijus. Šiuo metu vyksta paskutinis peržiūros etapas, po jo bus galutinai apibrėžtas šių vietovių plotas, perskaičiuoti išmokų dydžiai - tada ir paaiškės tikslesnis lėšų, reikalingų šioms vietovėms paremti, poreikis.

Ekologinio sektoriaus plėtrą stabdo lėšų trūkumas

Ekologiniai ūkiai sudaro nedidelę visų šalies ūkių dalį, jų skaičius per pastarąjį dešimtmetį sparčiai augo. 2014-2020 m. KPP priemonei „Ekologinis ūkininkavimas" įgyvendinti buvo skirta 150,7 mln. eurų. Šios lėšos - ne tik naujiems, bet ir tęstiniams įsipareigojimams, prisiimtiems pagal KPP 2007-2013 m. paramos ekologiniams ūkiams priemonę. Baigus administruoti 2015 ir 2016 metais pateiktas paraiškas, nustatytas apie 30 mln. Eur papildomų lėšų poreikis.

Anot ŽŪM, ši situacija yra ne individualių sprendimų, o spartesnės nei planuota ekologinio sektoriaus plėtros rezultatas: 2007-2013 m. buvo paremta apie 160 tūkst. ha, 2016 m. - beveik 202 tūkst. ha.

Skyrus trūkstamas lėšas šiai priemonei įgyvendinti jos būtų naudojamos tik prisiimtiems tęstiniams įsipareigojimams vykdyti. Naujų pagal ekologinei žemės ūkio gamybai keliamus reikalavimus sertifikuotų plotų neplanuojama remti iki šio programinio laikotarpio pabaigos.

***

Lietuva jau pateikė Europos Komisijai oficialų pranešimą apie 50 mln. eurų perskirstymą iš tiesioginių išmokų lėšų į Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą.

ŽŪM, MŪ inf.